Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-1035/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-28
Bylos Nr.
1A-413-1035/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00495-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Šarūnas Vadeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-1035/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00495-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė iš dalies pridėta prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos 15 (penkiolikos) metų 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, keičiant vieną arešto parą į vieną laisvės atėmimo dieną, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų 1 (vienam) mėnesiui 14 (keturiolikai) dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose Vilniuje, Rasų g. 8, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,3788 g tabako, kuriame yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – 0,0019 g gryno 4-fluoro-MDMB-BINACA, kurį laikė kelnių kišenėje iki 2021 m. spalio 4 d. 15.55 val., kol Vilniaus pataisos namuose Vilniuje, Rasų g. 8, Saugumo valdymo skyriaus tarnybiniame kabinete asmens kratos metu jas rado ir paėmė Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo. Nurodo, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl jam negalėjo būti paskirtas maksimalus arešto terminas. Prašo šią bausmę sušvelninti arba pakeisti į kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, prašo paskirtą bausmę subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis ir į ją įskaityti jau atliktą bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, kuri taip pat netinkamai subendrinta su ankstesne bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatė šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, kaltės prisipažinimas buvo viena iš sąlygų taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam skiriamą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad, esant šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam negalėjo būti paskirtas maksimalus arešto terminas. Minėta, kad skiriamos bausmės (šiuo atveju – arešto) dydis parenkamas skaičiuojant nuo jos vidurkio, įvertinus tiek atsakomybę lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, A. K. praeityje teistas net 38 kartus, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis (b. l. 88–125). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis baustas ir administracine tvarka (b. l. 85–88). Skundžiamame nuosprendyje teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas pataisos namuose, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės atskleidžia A. K. nenorą paisyti visuomenėje nusistovėjusių normų. Duomenų apie pozityvias A. K. pastangas keisti savo teisei priešingą elgesį nėra. Jis nedaro atitinkamų išvadų. Tai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir sudaro pagrindą, parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, suteikti didesnę reikšmę šioje byloje nustatytai A. K. atsakomybę sunkinančiai, o ne lengvinančiai aplinkybei.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, nuteistojo recidyvisto statusą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu parinktas maksimalus arešto bausmės dydis, kuris buvo sumažintas vienu trečdaliu, nagrinėjamu atveju yra tinkamas ir pagrįstas. Turint omeny apeliantą neigiamai charakterizuojančius duomenis (ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka), byloje nustatytą ne tik lengvinančią, bet ir sunkinančią aplinkybę, paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam sumažinus paskirtos arešto bausmės dydį bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su bausmių bendrinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje šis klausimas išspręstas tinkamai. A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuria subendrintos ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės. Naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, apeliantas padarė 2021 m. spalio 4 d. Bendrinant bausmes šiuo atveju turi būti vadovaujamasi BK 64 straipsnio nuostatomis, nes nauja nusikalstama veika padaryta per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011). Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio 9 dalies, kaip teigia apeliantas, nuostatomis.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš A. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 93,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Be to, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu ir apeliacinio skundo padavimo metu A. K. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktais, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir A. K. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušDarius Pranka