Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-05 · Administracinė byla Nr. I-3419-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
I-3419-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02433-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
UAB „Laugeda“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos
Advokatai
Algminas Gutauskas
Administracinė byla Nr. I-3419-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-02433-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 38, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Algminui Gutauskui, atsakovų atstovams Irinai Martinkevič, Aleksui Žalpiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Laugeda“ skundą atsakovėms Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl nutarimo pakeitimo, sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisija 2014-02-20 nutarimu skyrė pareiškėjai 1 000 Lt baudą už tai, kad pareiškėja pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto nuostatas, t. y. Lenkijos Respublikoje nupirko apšvietimo girliandas Art. Nr. 9636, kurios buvo pripažintos nesaugiomis naudoti, ir internetinės prekybos būdu platino šias girliandas Lietuvos Respublikoje (b. l. 8-13).

2014-02-26 Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija) raštu Nr. 7R-182 informavo, kad pateikė sąskaitą-faktūrą už neatitinkančios privalomųjų saugos reikalavimų šviesinės girliandos ART. Nr. 9636 atitikties įvertinimą saugos reikalavimams, informavo, kad neapmokant už ekspertizę, Inspekcija bus priversta kreiptis į teismą (b. l. 14).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą ir prašo:

1) pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014-02-20 nutarimą skirti administracinę baudą - 1 000 Lt, pritaikius Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30¹str. nuostatas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali;

2) panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014-02-26 sprendimą 7R-182, įpareigoti pareiškėją kompensuoti Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo išlaidas - 4191,30 Lt;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001-09-21 nutarimu Nr. 1150 (Žin., Nr. 83-2888) patvirtintos

Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos 16 punkto nuostatos

neprieštarauja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 18 str., Lietuvos Respublikos

biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 2 d., 13 str., 14 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 23 str., 46 str. 1, 3, 5 d. nuostatoms.

Pareiškėjos nuomone, jai pritaikytos turtinės sankcijos už padarytą pažeidimą yra aiškiai per griežtos ir neatitinka jos padaryto pažeidimo sunkumo, tuo pažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principus. Tarnybos komisija neįvertino ar netinkamai įvertino eilę aplinkybių, į kurias, pareiškėjos nuomone, yra būtina atsižvelgti. Tarnybos komisija nevertino tos aplinkybės (nors girliandų įsigijimo dokumentai buvo komisijai pateikti), kad pareiškėja girliandas įsigijo Lenkijos Respublikoje, t.y., prekė jau buvo patekusi į Europos Sąjungos valstybės rinką. Tokiu būdu, pareiškėja, laisvai įsigijusi prekes ES valstybėje narėje, buvo įsitikinusi, kad gali laisvai platinti prekę Lietuvos Respublikos teritorijoje be papildomo patikrinimo dėl jos patikimumo. Pareiškėjos komercinė ūkinė veikla nėra susijusi su prekyba internetu, todėl pareiškėja neturi pakankamos patirties nei internetinės prekybos srityje, nei prekybos elektros prekėmis srityje. Pareiškėja ne tik paskelbė spaudoje apie tai, kad jos parduotos prekės yra pavojingos, tačiau ir išreiškė ketinimą, kad visi parduoti gaminiai bus priimti atgal, atlyginant jų įsigijimo kainą. Tokiu būdu, pareiškėjos valia atlyginti galimai padarytą žalą dėl nesaugių prekių pateikimo į prekybą buvo išreikšta tinkamai. Taip pat Tarnybos komisijos sprendime konstatuojama, kad pareiškėjos vadovai gailisi dėl to, kad buvo nepakankamai apdairūs ir rūpestingi, pradėję platinti prekes, kurios, kaip jie manė, gali būti platinamos be apribojimų pagal abipusio pripažinimo principą be papildomos patikros dėl jų naudojimo saugumo. Be to, pareiškėja nėra bausta administracine tvarka už analogiškus administracinės teisės pažeidimus. Mano, kad Tarnybos komisija ne visas aplinkybes, nurodytas ATPK 31 straipsnyje bei Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje kaip lengvinančias pažeidėjo atsakomybę, pripažino ir tinkamai įvertino.

Pažymėjo, kad yra įpareigota ne tik sumokėti baudą už administracinio teisės pažeidimą, tačiau ir apmokėti 4 191,30 Lt Inspekcijai už jos užsakymu UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ atliktus girliandos bandymus. Tarnybos komisija, nagrinėdama administracinę bylą, dėl paskirto turtinio įpareigojimo pareiškėjai apskritai niekaip nepasisakė. Tokiu būdu, pareiškėja yra nubausta ne 1 000 Lt, bet 5 191,30 Lt pinigine nuobauda.

Vyriausybė 2001-09-21 nutarimu Nr. 1150 (Žin., Nr. 83-2888) patvirtino Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarką, kurioje numatė, kad ekspertizės išlaidas apmoka ekspertizės užsakovas jam skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (15 p.). Jeigu tiriamas produktas neatitinka privalomųjų jo saugos reikalavimų, išlaidas ekspertizės užsakovui apmoka gamintojas, platintojas ar paslaugų teikėjas (16 p.). Tokia Vyriausybės nutarimo nuostata yra ydinga ir negali būti taikoma dėl to, kad Vyriausybės nutarimas nepagrįstai ūkio subjektus išskiria į dvi nelygiavertes grupes - pažeidusius Produktų saugos įstatymo reikalavimus ir nepažeidusius tokių reikalavimų. Pareiškėjos atžvilgiu pritaikyta turtinė sankcija - 4 191,30 Lt. už patikros atlikimą savo griežtumu prilygsta maksimaliai baudai, pažeidėjui skiriamai už pareiškėjai inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą (Produktų saugos įstatymo 23 str. 1 d.).

Produktų saugos įstatymas nustato, kad už įstatymo nuostatų nesilaikymą pažeidėjui gali būti skiriamos tik administracinės baudos. Įstatymas nenustato, kad asmenys, pažeidę įstatymo nuostatas, gali būti baudžiami ir kitokiu būdu - nustatant jiems kitas turtines prievoles. Pažymėjo, kad Produktų saugos įstatymo 18 str., reglamentuojantis valstybinės produktų saugos ekspertizės skyrimą, nenumatė, kad už valstybinės ekspertizės atlikimą turėtų sumokėti įstatymo nuostatas pažeidęs asmuo. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, kaip įstaiga prie ūkio ministerijos, vykdanti valstybės funkciją - įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų rinkos priežiūros srities politiką bei dalyvauti įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką ne maisto produktų srityje, yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Tai, kad vartotojų teisių gynimas yra valstybės funkcija, ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas (pvz., KT 2003-03-17, 2004-02-26 nutarimai, kt.). Tokiu būdu Vyriausybės nutarimu Nr. 1150 patvirtintų taisyklių 16 p., už įstatymo pažeidimus sukurdamas ūkio subjektui papildomą piniginę prievolę ir įpareigodamas ūkio subjektą kompensuoti valstybės funkcijas vykdančiam viešajam juridiniui asmeniui kompensuoti biudžeto lėšas, panaudotas valstybės funkcijos įgyvendinimui, prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 3, 13 ir 14 str. nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 str. nuostatoms.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 28-31) paaiškino, kad Inspekcijos pateiktuose dokumentuose: patikrinimo akte, sprendime bei protokole nustatyta, jog pareiškėjos UAB „Laugeda“ apšvietimo girliandos yra pavojingos, t. y. neatitinka standartų LST EN 60598-20:2010+AC:2010 (20.6.1., 20.6.2., 20.7.9., 20.11.1., 20.11.2, 20.12.2., 20.12.3. punktų) ir LST EN 60598-l:2009+Al 1:2009 (3.2.1, 3.3., 5.3., 4.13.1., , 5.2.10., 5.2.10.1., 5.2.10.3., 8.2.1., 8.2.6.) reikalavimų, galimas elektros smūgio pavojus. Tuo pareiškėja pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą. Bauda pareiškėjai skirta vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, kad „Gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką pavojingų gaminių, skiriama nuo 500 iki 5000 litų bauda“ bei 24 straipsnio 3 dalimi. Skirdama baudą pareiškėjai UAB „Laugeda“ už Produktų saugos įstatymo pažeidimą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija atsižvelgė į Produktų saugos įstatymu nustatytą skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (2750,00 Lt), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Inspekcija, informavo vartotojus apie pavojingus gaminius spaudoje. Nors pareiškėjos padarytas pažeidimas yra pavojingo pobūdžio, tačiau, atsižvelgdama į nutarime nustatytas lengvinančias aplinkybes, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija skyrė mažesnę nei skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis (2 750,00 Lt), t. y. 1 000,00 Lt baudą, baudos dydis yra tinkamai individualizuotas.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 106-108) paaiškino, kad Produktų saugos įstatymo 18 straipsnis nustato, kad valstybinė produktų saugos ekspertizė atliekama valstybės institucijų užsakymu, kai šios negali įvertinti, ar produktas yra saugus, o atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatoma Vyriausybės. Pareiškėjos skunde išdėstytas išlaidų už ekspertizę traktavimas yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas, nes Inspekcijos reikalavimas atlyginti ekspertizės išlaidas yra grindžiamas Produktų saugos įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu (Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos 16 punktu). Pažymėjo, kad Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos 15 ir 16 punktai, paskirstantys pareigą apmokėti ekspertizės išlaidas, yra logiški ir kildinami iš Inspekcijai teisės aktais nustatytos pareigos vykdyti ne maisto produktų rinkos priežiūrą ir ūkio subjektų atsakomybės, nesilaikant Produktų saugos įstatyme nustatytos pareigos tiekti į rinką tik saugius gaminius.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Šioje byloje kilęs ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014-02-20 nutarimo Nr. 12PS-11. Minėtu nutarimu Tarnyba bendrovei „Laugeda“ už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto pažeidimą skyrė 1 000 Lt baudą.

Nustatyta, kad Inspekcija, pagal vartotojo prašymą (b. l. 135) dėl nesaugių girliandų platinimo internete, atliko bendrovės „Laugeda“ (įmonės kodas 300122982, registracijos adresas - Mergelė g. 1, Vilnius) patikrinimą.

Inspekcijos valstybinė inspektorė B. M. 2013-12-06 Bandinių paėmimo tirti aktu paėmė iš bendrovės „Laugeda“ bandinį - šviesinę girliandą Art. No. 9636, kilmės šalis - Kinija, b/k nenurodytas (b. l. 48-55, 113), kurį perdavė ištirti bendrovei „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“.

UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“, ištyręs girliandos atitikimą saugos reikalavimams, konstatavo, kad apšvietimo girlianda Art.No: 9636, b/k nenurodytas, neatitinka LST EN 60598-2-10:2010+AC:2010 ir LST EN 60598-1:2009+A11:2009 reikalavimų, jos yra pavojingos, galimas elektros smūgio pavojus (57-79, 115-134). Apie šias aplinkybes Inspekcija 2013-12-17 raštu informavo bendrovę „Laugeda“ (b. l. 80-81, 137-138).

Inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė 2013-12-31 surašė patikrinimo aktą Nr. 1BM-322, kuriame konstatavo, jog UAB „Laugeda“ platinamos apšvietimo girliandos Art. No: 9636 neatitinka LST EN 60598-2-10:2010+AC:2010 ir LST EN 60598-1:2009+A11:2009 reikalavimų, yra pavojingos, galimas elektros smūgio pavojus, uždraudė pateikimą į rinką, įpareigojo pašalinti iš rinkos ir įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu gaminiu riziką (b. l. 109-11).

Inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas A. N., vadovaudamasis Produktų saugos įstatymo 14, 16, 17 straipsniais ir siekdamas, kad pavojingas produktas nepatektų vartotojams, 2014-01-10 priėmė sprendimą dėl pavojingo produkto, kuriuo nusprendė uždrausti teikti apšvietimo girliandą Art. No: 9636, b/k nenurodytas į rinką ir įpareigoti bendrovę „Laugeda“ pašalinti pavojingą gaminį - apšvietimo girliandą Art. No: 9636 iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu gaminiu riziką ir susigrąžinti pavojingus gaminius iš vartotojų. Sprendime nurodė, kad juos privaloma vykdyti nuo jo gavimo momento ir, kad sprendimas per 20 dienų nuo jų priėmimo momento gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad kreipimasis į teismą nesustabdo sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. Bendrovės atstovė su šiuo sprendimu susipažino jo priėmimo dieną, t. y. 2014-01-10, o tai reiškia, kad sprendimą bendrovė privalėjo vykdyti (b. l. 155-157).

Taip pat Inspekcijos vyr. valstybinė inspektorė B. M. 2014-01-10 surašė bendrovei Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą už tai, kad bendrovė „Laugeda“ pateikė į rinką pavojingą produktą apšvietimo girliandą Art. No: 9636, b/k nenurodytas, vardinė įtampa 230 V, srovės rūšis - kintamoji, vardinė galia 2 W, šviesos diodų skaičius 40 vnt., girliandos tipas - nepermontuojamoji, apsaugos nuo elektros smūgio klasė - II, IP20, masė 0,3 kg, kuris neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų LST EN 60598-20:2010+AC:2010 ir LST EN 60598-1:2009+A11:2009, t. y. pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 33-35, 152-154).

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2014-01-10 raštu Nr. 3VS-72 visą medžiagą kartu su pažeidimo protokolu perdavė Tarnybai (I t., b. l. 152).

Inspekcija 2014-01-16, 2014-02-05 ir 2014-02-26 raštais prašė bendrovę „Laugeda“ apmokėti sąskaitą-faktūrą už neatitinkančios privalomųjų saugos reikalavimų šviesinės girliandos ART. No: 9636 atitikties įvertinimą saugos reikalavimams, neapmokant už ekspertizę, Inspekcija bus priversta kreiptis į teismą (b. l. 14, 154, 162).

Tarnyba, įvertinusi Inspekcijos pateiktą medžiagą, 2014-02-20 priėmė nutarimą Nr. 12PS-11 (b. l. 96-101), kuriuo, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 3 dalimi, už Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto pažeidimą skyrė bendrovei „Laugeda“ 1 000 Lt baudą. Tarnyba, išnagrinėjusi Inspekcijos medžiagą, pripažino, kad apšvietimo girlianda Art. No: 9636 neatitinka LST EN 60598-20:2010+AC:2010 ir LST EN 60598-1:2009+A11:2009 produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, t. y. apšvietimo girliandos nėra pilnai paženklintos (nenurodyta lempų tipas arba elektriniai duomenys, kilmės ženklas); nepateikta visa kita informacija, kuri gali būti reikalinga tinkamam instaliavimui, naudojimui ir priežiūrai užtikrinti (LST EN 60598-20:2010, 20.6.1 p., LST EN 60598-1:2009, 3.3 p.); mirkčiojimo blokas nėra patikimai pritvirtintas prie girliandos kabelio (LST EN 60598-20:2010, 20.7.9 ir 20.11.2 punktai); apšvietimo girliandos vidiniai ir išoriniai kabeliai yra lengvesni, negu reikalaujama (LST EN 60598-20:2010, 20.11.1 p., LST EN 60598-1:2009, 5.3 p.); apšvietimo girliandos su viengysliu kabeliu, kabelis neatsparus tempimui 30 N jėga (LST EN 60598-20:2010, 20.11.2 p.); mirkčiojimo bloko prijungimo gnybtai pasiekiami (LST EN 60598-20:2010, 20.12.2 p.); lempos lizdo kontaktas nėra patikimai pritvirtintas prie lizdo korpuso (LST EN 60598-20:2010, 20.12.3 p.); apšvietimo girlianda nėra pakankamai mechaniškai atspari, apsauginiai apdangalai turi būti mechaniškai tvirti (LST EN 60598-1:2009, 4.13.1 ir 8.2.6 punktai), be to, galimas elektros smūgio pavojus. Tarnyba nutarime konstatavo, kad nurodytos apšvietimo girliandos neatitinka saugiam gaminiui keliamų reikalavimų pagal Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl pagal Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį laikytinos pavojingais produktais vartotojams.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos 2014-02-20 nutarimu paskirtos baudos dydžio, o ne siekis nustatyti, ar apšvietimo girliandos pagrįstai pripažintos nesaugiais produktais.

Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Saugaus gaminio apibrėžimas pateiktas Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje - tai bet koks gaminys, kurio naudojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ilgalaikį naudojimą, taip pat surinkimo, įrengimo bei priežiūros naudojant reikalavimus, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, ypač atkreipiant dėmesį į: 1) gaminio parametrus, jo sandarą, pakuotę, surinkimo ir naudojimo tvarką, priežiūrą naudojant; 2) poveikį kitiems gaminiams, jei yra pagrindas numatyti, kad jis bus naudojamas su kitais gaminiais; 3) gaminio pateikimą vartotojui, ženklinimą, įspėjimus, užrašus ant gaminio ar pakuotės, naudojimo ir sunaikinimo po naudojimo instrukciją ir kitą gamintojo pateiktą informaciją; 4) vartotojų grupes, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriems gaminio vartojimas gali sukelti didesnę riziką. To paties įstatymo 8 straipsnyje yra įvardytos gamintojo pareiga užtikrinti gaminių saugą. Šio straipsnio 1 punktas nurodo, kad gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius, o 7 punkte įtvirtinta pareiga vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus. Produktų saugos įstatymo 9 straipsnyje yra įvardytos platintojo pareiga užtikrinti gaminių saugą nurodytais būdais. Šio straipsnio 1 punktas įpareigoja platintoją teikti į rinką tik saugius gaminius, o 7 punkte įtvirtinta pareiga vykdyti institucijų nurodymus ir reikalavimus. Produktų saugos įstatymo 23 straipsnis skirtas reglamentuoti baudas už Produktų saugos įstatymo pažeidimus, kurio 1 dalyje numatyta nuo 500 iki 5 000 litų bauda gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką pavojingų gaminių.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja pripažinta pažeidusi 9 straipsnio 1 punktą kaip platintojas, kurio apibrėžimą pateikia Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis. Akcentuotina tai, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens vykdyto tyrimo metu, tiek skunde teismui pareiškėja iš esmės pripažino įvykdžiusi jai inkriminuojamus pažeidimus. Skunde pareiškėjos išreikštą abejonę, jog neimportavo prekių, o įsigijo iš kito Europos Sąjungos šalies juridinio vieneto-importuotojo, todėl ne jai turi būti skiriama bauda, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas baudos skiriamos tiek gamintojams, tiek platintojams. Ginčo dėl to, kad pareiškėja laikytina platintoju byloje nėra.

Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą, šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti tarnybos direktorius sudaro kolegialų organą – komisiją. 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Tarnyba taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmė tokia komisija. Produktų saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą koordinuoja Tarnyba.

Pareiškėja nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, prašo ginčo nutarimu paskirtą 1 000 Lt baudą pakeisti, paskiriant švelnesnę baudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta mažesnė nei baudos vidurkis (2 750 Lt) Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda. Skiriant baudą už pavojingų produktų pateikimą į rinką yra atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), kurios apibūdintos Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje. Atsakovė baudą paskyrė įvertinusi lengvinančią aplinkybę, jog bendrovė bendradarbiavo su Inspekcija, informavo vartotojus apie pavojingus gaminius spaudoje. Teismas, įvertinęs minėtąsias teisės aktų nuostatas bei bylai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai taikė lengvinančias aplinkybes ir paskyrė mažesnę nei baudos vidurkis baudą - 1 000 Lt, nes pareiškėja pažeidimą pripažino, bendradarbiavo su Inspekcija, informavo vartotojus apie pavojingus gaminius spaudoje, taip pat Tarnyba atsižvelgė į gaminio pavojingumą, kad bendrovė šiuos gaminius platino internete, kad buvo parduota 101 vienetas. Teismas atmeta pareiškėjos argumentą, jog nebuvo padaryta konkreti žala vartotojams, todėl bauda turėtų būti mažintina, nes Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos dydis nėra sąlygojamas žalos tretiesiems asmenims padarymu ar nepadarymu, o užtenka pavojingo produkto į rinką pateikimo fakto nustatymo. Toks baudos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui bei atitinka nuobaudos tikslus, mažinti baudą nėra pagrindo, todėl paskirtoji 1 000 Lt bauda šiuo atveju yra pati tinkamiausia.

Pareiškėja taip pat ginčija Inspekcijos 2014-02-26 sprendimą 7R-182, įpareigojantį pareiškėją kompensuoti Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo išlaidas - 4 191,30 Lt, teigdama, kad Produktų saugos įstatymas nustato, kad už įstatymo nuostatų nesilaikymą pažeidėjui gali būti skiriamos tik administracinės baudos, įstatymas nenustato, kad asmenys, pažeidę įstatymo nuostatas, gali būti baudžiami ir kitokiu būdu - nustatant jiems kitas turtines prievoles. Pažymėjo, kad Produktų saugos įstatymo 18 str., reglamentuojantis valstybinės produktų saugos ekspertizės skyrimą, nenumatė, kad už valstybinės ekspertizės atlikimą turėtų sumokėti įstatymo nuostatas pažeidęs asmuo.

Teismas su šias teiginiais sutikti negali, nes į rinką teikiamas produktas turi būti saugus (Produktų saugos įstatymo 4 str. 1 d.). Produktų saugos įstatymo 9 straipsnyje yra įvardytos platintojo pareiga užtikrinti gaminių saugą nurodytais būdais. Šio straipsnio 1 punktas įpareigoja platintoją teikti į rinką tik saugius gaminius, o 7 punkte įtvirtinta pareiga vykdyti institucijų nurodymus ir reikalavimus. Valstybinė produktų saugos ekspertizė atliekama valstybės institucijų užsakymu, kai šios negali įvertinti, ar produktas yra saugus, šiuo atveju Inspekcijos. Valstybinę produktų saugos ekspertizę atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos. Jos atlikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Produktų saugos įstatymo 18 str.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-09-21 nutarimu Nr. 1150 patvirtino valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarką (toliau – ir Tvarka), kurios 16 punkte nustatyta, kad jeigu produktas neatitinka privalomųjų jo saugos reikalavimų, išlaidas ekspertizės užsakovui apmoka gamintojas, platintojas ar paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per mėnesį nuo ekspertizės išvadų gavimo dienos.

Pareiškėja ekspertizės akto nustatyta tvarka neginčijo, su juo sutiko, akte akivaizdžiai ir aiškiai konstatuota, kad bendrovės „Laugeda“ platinamos apšvietimo girliandos Art. No: 9636 neatitinka LST EN 60598-2-10:2010+AC:2010 ir LST EN 60598-1:2009+A11:2009 reikalavimų, yra pavojingos, galimas elektros smūgio pavojus, taigi, pagal Tvarkos 16 punkto nuostatas pareiškėja privalo apmokėti ekspertizės išlaidas. Pareiškėjos teiginiai, kad ji yra nubausta ne 1 000 Lt, bet 5 191,30 Lt pinigine nuobauda, yra nepagrįsti, nes išlaidų (4 191,30 Lt) už ekspertizę traktavimas nėra bauda pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Tvarkos 16 punkto nuostatos imperatyviai numato, kad jeigu produktas neatitinka privalomųjų jo saugos reikalavimų, išlaidas ekspertizės užsakovui apmoka gamintojas, platintojas ar paslaugų teikėjas. Šiuo atveju gaminių (apšvietimo girliandų) platintoja bendrovė „Laugeda“ nesilaikė Produktų saugos įstatyme nustatytos pareigos tiekti į rinką tik saugius gaminius, todėl privalo atlyginti ekspertizė išlaidas, kurios negali būti laikomos kaip bauda.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Inspekcijos ginčo sprendimas, įpareigojantis pareiškėją apmokėti apšvietimo girliandos ekspertizės išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui nekyla abejonių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-21 nutarimu Nr. 1150 (Žin., Nr. 83-2888) patvirtintos Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos 16 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 18 straipsniui, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, 13 straipsniui, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1, 3, 5 dalių nuostatoms, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2014-02-20 nutarimas Nr. 12PS-R-11 ir Inspekcijos 2014-02-26 sprendimas Nr. 182 yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti ar keisti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Laugeda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska