Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-27 · Administracinė byla Nr. eI-2198-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
eI-2198-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00195-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
C. A. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2198-463/2017Proceso Nr. 3-61-3-00195-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Violetos Balčytienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (15/5-4)31-6(00004) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos piliečiui C. A. A., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nesutiko su atsakovo padarytomis išvadomis. Teigė, kad, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovui pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, t. y. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai, ir bendrovė tuo metu visiškai atitiko Įstatyme numatytus reikalavimus, būtinus leidimui išduoti. Ta aplinkybė, kad prieš pat sprendimo priėmimą likus vos dviem dienom iš bendrovės buvo atleistas vienas iš Lietuvos Respublikos piliečių, nepatvirtina, jog buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pareiškėjas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad su vienu iš jų darbiniai santykiai nutrūks. Taip pat akcentavo, kad bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiai nedidelis, ar kad bendrovė turi skolinių įsipareigojimų Sodrai, nereiškia, jog darbuotojai dirba mažiau ar kad bendrovė realiai nevykdo savo veiklos. Akcentavo, kad bendrovė yra pajėgi panaikinti finansinį įsiskolinimą tik šiuo metu laikinai turi finansinių sunkumų net ir vykdydama veiklą.

Pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiima lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir įvairių naudotų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių atsarginių dalių eksportu į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ekonomika 2015-2016 m. itin stipriai nusilpo, šalis išgyvena nuosmukį. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo verslas stipriai nukentėjo ir jis patyrė didesnį nei 30 000 Eur nuostolį. Pažymėjo, kad pareiškėjas veda derybas su Norvegijos įmone ir iki vasaros pradžios ketina pradėti eksportuoti į (duomenys neskelbtini) vytintas žuvis. Taip pat derasi su banku (duomenys neskelbtini) dėl paskolos išdavimo, kurią tikisi panaudoti verslo plėtrai. Akcentavo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje užsiima teisėta ir realia veikla, dažnai siunčia naudotų automobilius dalis į (duomenys neskelbtini).

Nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. yra sudaręs Patalpų nuomos sutartį, nurodytu adresu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta, yra bendrovės vadovas, Lietuvoje turi draugų. Gyvena Lietuvoje daugiau nei trejus metus, dvejus metus nebuvo išvykęs iš šalies. Vykdo veiklą. Akcentavo, kad Sprendimas atima iš jo galimybes naudotis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis ir pareigomis, kadangi panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis praras galimybę užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ir UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų: įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, o jo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti.

Patikrinimo metu atsakovas nustatė, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. A. buvo atleistas 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. likus dviem dienoms iki leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Informacinėje sistemoje (toliau – Sodros informacinė sistema) buvo nustatyta, kad bendrovėje yra įdarbinti 2 darbuotojai, kurie nuo 2016 m. kovo 1 d. negavo bent minimalaus darbo užmokesčio (jiems buvo mokamas tik 10,65–11,60 Eur per mėnesį darbo užmokestis). Atsakovo vertinimu, šie darbuotojai pareiškėjo įmonėje nedirbo viso darbo laiko. Be to, darbuotojai bendrovėje buvo įdarbinti 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. likus kelioms dienoms iki pareiškėjo kreipimosi su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi. Akcentavo, kad pareiškėjas ir UAB (duomenys neskelbtini) visą šį laikotarpį neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio nuostatų, tačiau šios informacijos nepranešė Migracijos tarnybai, taip pat neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo elgesys praeityje leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl realios ir akivaizdžios nelegalios migracijos grėsmės ateityje. Pareiškėjas taip pat neneigia fakto, kad darbuotojams nėra mokamas darbo sutartyje sulygtas minimalus darbo užmokestis, bei kad bendrovė turi didelių įsiskolinimų valstybei. Pabrėžė, kad darbuotojams darbo užmokestis beveik nėra mokamas nuo 2016 m. kovo mėnesio (t. y. jau 12 mėnesių), todėl nėra pagrindo teigti, kad darbuotojai dirbtų bendrovėje visą darbo laiką negaudami darbo užmokesčio. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad bendrovėje būtų vykdoma teisėta veikla. Buvo įvykdytas tik vienas sandoris – 2016 m. gegužės 12 d.

Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas turėjo daugiau nei 13 mėnesių prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos ir įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietas, kuriose darbuotojai dirbtų visą darbo laiką. Leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu yra išduodamas su tikslu, kad užsienietis vykdytų veiklą. Pareiškėjui jau nebe pirmą kartą buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas priimtas būtent dėl pareiškėjo veiksmų. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių priežasčių, kodėl nebuvo įdarbintas būtinas darbuotojų skaičius, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ir numatyti. Tos aplinkybės, kad pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, yra išsinuomojęs būstą, Lietuvoje turi draugų, nepatvirtina rimtų ir tvirtų socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Atsakovo vertinimu, prieš priimant ginčijamą sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos su pareiškėju, jo veikla susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų užteko sprendimui pagrįsti. Atsakovo teigimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai, nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, o pareiškėjas tik siekė turėti leidimą laikinai gyventi.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovas neprieštaravo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 7 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyrius) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2015 m. lapkričio 26 d. Migracijos skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. spalio 29 d., nustatęs, kad pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas, UAB (duomenys neskelbtini) įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus,

Migracijos departamento Migracijos skyrius, vykdydamas 2016 m. spalio 14 d. tikslinių priemonių planą, atliko patikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nustatė, kad neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Migracijos departamento Kontrolės skyrius patikrino VSDFV informacinėje sistemoje duomenis, ir nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) bendrovėje, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, visą darbo dieną dirba du Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių mėnesinis darbo užmokestis nuo 2016 m. kovo mėn. sudaro apie 11 EUR, o trečiasis Lietuvos Respublikos pilietis buvo atleistas 2015 m. lapkričio 24 d., prieš pareiškėjui išduodant leidimą laikinai gyventi; bendrovės skola Sodrai 1 432,51 Eur. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo pagrindinis atvykimo į Lietuvos Resubliką tikslas buvo kitoks, nei oficialiai deklaruota, t.y. užsienietis teisėtos veiklos pagrindu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominiai ryšiai, kadangi pareiškėjas gauna darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinkamai įvertino aplinkybes dėl bendrovės veiklos.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai; nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (7 punktas).

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (2 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo pakeistas remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Po leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. bendrovėje yra įdarbinti 2 darbuotojai, kurie nuo 2016 m. kovo 1 d. negavo net minimalaus darbo užmokesčio (jiems buvo mokamas tik 10,65–11,60 Eur per mėnesį darbo užmokestis). Atsakovas, remdamasis Sodros informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti 2 darbuotojai (K. A. ir A. G.), kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuo 2016 m. kovo 1 d. mokamas 10,65–11,60Eur per mėnesį darbo užmokestis. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų nepaneigė, taip pat nepaaiškino ir nepateikė teismui duomenų, dėl kokių priežasčių nuo 2015 m. lapkričio 24 d. atleidus bendrovės darbuotoją V. A. (buvo atleistas likus dviem dienoms iki leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui), bendrovėje iki Sprendimo priėmimo momento nebuvo įdarbintas naujas darbuotojas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl laikinų finansinių sunkumų nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių. Taip pat ir pareiškėjo nurodyti ketinimai paimti paskolą verslui plėtoti bei derybos dėl prekyba žuvimi nesudaro pagrindo nurodytų aplinkybių vertinti kaip pareiškėjo ir jo bendrovės atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Pareiškėjas duomenų savo teiginiams dėl verslo plėtros pagrįsti nepateikė. Taip pat ir pareiškėjo argumentai, kad jis gali skolas Sodrai panaikinti nesudaro pagrindo tyrimo metu nustatytų aplinkybių vertinti kitaip. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes.

Kadangi byloje nustatyta, kad bendrovės darbuotojams nuo 2016 m. kovo 1 d. mokamas 10,65– 11,60 Eur darbo užmokestis per mėnesį, tai tik rodo, kad šie darbuotojai bendrovėje nedirbo visos darbo dienos. Darbo sutartyse (2015 m. rugsėjo 29 d.) buvo sulygtas 8 valandų darbo laikas ir mokamas minimalus darbo užmokestis. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė.

Konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas visą laikotarpį iki Sprendimo priėmimo nuo 2015 m. lapkričio 24 d. jau neatitiko šių sąlygų, apie jas atsakovo neinformavo, o be to, ir jokių realių veiksmų, kuriais siektų atitikti sąlygų visetą, nesiėmė. Minėta, kad nurodyti finansiniai sunkumai negali patvirtinti Sprendimo neteisėtumo. Be to, ir bendrovės vykdomos veiklos realumas, t. y. įvykdytas vienas sandoris – 2016 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas teismui nepateikė papildomų duomenų dėl bendrovės vykdymo veiklos, kurių nebūtų tyręs ir vertinęs atsakovas.

Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečio (įmonės savininko, direktoriaus) buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti verslą Lietuvoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014). Taigi, ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, pasitelkiant atstovus ar veikiant nuotoliniu būdu.

Darytina išvada, kad atsakovas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir nustatęs, kad pareiškėjas ir jo bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turėjo pagrindą priimti Sprendimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, jei jis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, galės kreiptis bendra tvarka dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikęs tinkamus duomenis dėl bendrovės vykdomos veiklos.

Atsižvelgusį tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo C. A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėJolanta MalijauskienėRūta Miliuvienė