Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2016-09-27 nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-29 nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kurioje D. Š. kaltinamas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, t. y. dėl to, kad jis 2016-03-28, 1.28 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo transporto priemonę MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini,) priklausančią I. Š., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, būtent vartojęs marihuaną, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

Teisme D. Š. savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepripažino, su 2016-07-11 Kelių policijos tarnybos jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, parodė, kad 2016-03-28 kieme, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, su draugais sėdėjo mašinoje, klausėsi muzikos, žiūrėjo vaizdo klipus. Kieme apsisukinėjo, norėjo išvažiuoti, sustabdė policija. Tada narkotinių medžiagų nevartojo, žolės nerūkė. Seniai juos buvo vartojęs, gal prieš mėnesį. Mašinoje alkoholio taip pat nevartojo. Tą dieną pirko narkotines medžiagas savo reikmėms, bet jų nevartojo, nespėjo. Cigaretes rūkė, bet marihuanos nerūkė. Pagarsinus po įvykio duotus parodymus, kuriuose D. Š. parodė, jog jis gerai žino, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia vartoti narkotikus, tačiau jis norėdamas atsipalaiduoti kartais „parūko“, taip įvyko ir 2016-03-28, jis vartojo marihuaną (7-8 b. l.), D. Š. teisme patvirtino tokius pirminius parodymus davęs, tačiau juos keitė, šiuo metu viską gerai atsimena, prašo remtis šio posėdžio metu jo duotais parodymais. Jis tą naktį žolės nerūkė. Kodėl jis pirminėje apklausoje sakė kitaip, nežino, negali paaiškinti, gal dėl streso. Pirko 0,8 gramo narkotinių medžiagų, policijos pareigūnai rado 0,5 gramo, nežino, kur dingo 0,3 gramo narkotinių medžiagų. Policijos pareigūnai atvažiavo, kai jis vairavo atbulas, į kelią nebuvo išvažiavęs. Iš jų keturių niekas nerūkė narkotinių medžiagų. Dirba vairuotoju, turi invalidumo grupę dėl stuburo išvaržos, buvo atlikta operacija. Jaučiasi kaltu, kad rado jo šlapime narkotinių medžiagų, bet kaltės nepripažįsta, nebuvo apsvaigęs, prašo bylą nutraukti.

Liudytoju apklaustas pareigūnas R. D. teismo posėdžio metu patvirtino byloje esančius savo parodymus, kuriuose nurodyta, kad pagal gautą iškvietimą, jog namo kieme (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš sidabrinės spalvos automobilio MAZDA girdisi triukšmas, galimai automobilyje sėdintys asmenys vartoja narkotines medžiagas, t. y. rūko „žolę“, nuvykus į įvykio vietą pastebėjo automobilį MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo keturi asmenys, automobilis kaip tik tuo metu išvažinėjo iš namo kiemo, buvo sustabdytas, jį vairavo D. Š., patikrinus automobilį, jame buvo rasta augalinės kilmės, žalios spalvos narkotinė medžiaga, kuri priklausė D. Š. ir jis tai pripažino, tačiau įsigijimo aplinkybių neaiškino, jaunuoliai buvo pristatyti į Šiaulių ligoninę narkologinio testui atlikti (11-12 b. l.), šie jo parodymai surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Dabar jis neatsimena, kaip atrodė vairuotojas, ar matėsi, jog jis apsvaigęs, taip pat nebeprisimena, nuo įvykio praėjo nemažai laiko.

Liudytoja apklausta specialistė J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tiriamo įvykio metu pilietis D. Š. buvo pristatytas policijos pareigūnų į priėmimą Psichiatrijos klinikoje, kurio medicininė apžiūra pradėta 4.10 val. Asmens išvaizda ir laikysena buvo normali, sužalojimų nebuvo. Pastebėta, kad oda pabalusi, liežuvis švarus, tai rodo vegetatikos sutrikimą, kvėpavimas buvo padažnėjęs, arterinis kraujospūdis padidėjęs, viršutinis 149, apatinis 84, pulsas ritmiškas. Jo eisena, krypties laikėsi, eisena pėda po pėdos buvo nepavykusi, pilietis aiškino, kad jam buvo operuotas stuburas, dėl to jis negalėjo atlikti tam tikrų tyrimų. Negalėjo atsistoti sudėtinga Rombergo poza, o paprastoje Rombergo pozoje buvo nestabilus, svyravo. Judesių tikslumas, simetriški. Vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nebuvo. Pilietis buvo su akiniais, nuėmus juos, vyzdžiai buvo išsiplėtę, į šviesą reakcija buvo vangesnė nei norma. Nestagmoidas buvo nežymus, mėginį atliko per 6 sekundes ir tai yra norma. Pilietis teisinosi, kad operuotas stuburas, 2015 metais po operacijos jis pripažintas 40 procentų darbingu. Nusiskundimų sveikatai tuo metu neturėjo. Dėl svaigalų vartojimo pareiškė, kad rūkė žolę apie 00.30 val., tos pačios dienos, alkoholio visiškai nenaudojo. Pagal visą aprašymą, kurie pasireiškė odos spalva, vyzdžių reakcija, kurių negalima kontroliuoti, taip pat akių nevalingi judesiai, jo psichinis elgesys, buvo išsigandęs, pasimetęs, susigėdinęs, kad jis retkarčiais parūko „žolę“, tačiau pilnai sąmoningas, orientuotas, suvokė, kur randasi, atmintis nesutrikusi, Šultės testą atliko per 37,45 sekundes, tai įeina į normą, mąstymas buvo sulėtintas, bet nuoseklus, kalba tyli, rišli, artikuliacija nebuvo sutrikusi, mimika, veidas atspindėjo išgąstį, pasimetimą. Buvo paimtas šlapimas ir atliktas testas laboratorijoje. Gauti rezultatai, kad rasta marihuanos. Vadovaujantis vegetatikos sutrikimais, vyzdžių reakcija, stuburo operacija nereiškia, kad žmogus negali eiti pėda po pėdos, mano, kad tai buvo tik piliečio pasiaiškinimas. Svyravimas paprastoje Rombergo pozoje, taip pat elgesio, nuotaikos nestabilumas, iš viso to padarė išvadą, kad pilietis vartojęs marihuanos, vairuoti negali. Apsvaigimo požymiai buvo, tai atitiko tas aplinkybes, kad 00.30 val. jis rūkė „žolę“. Apsvaigimo laipsnio nurodyti negali. Nors ir po stuburo operacijos, paprasta Rombergo poza turėjo atlikti, bet jis buvo nestabilus. Vyzdžiai, jei jie išsiplėtę, tai yra apsvaigimo požymis. Vyzdžiai žiūrint į šviesą turi susitraukti, jei vangesnė reakcija, tai rodo apsvaigimą. Apsvaigimas ir požymiai išsilaiko labai įvairiai, tai priklauso nuo organizmo, nuo narkotinės medžiagos, koncentracijos, kiekio, valgęs, nevalgęs, laikas po pavartojimo, jie šiuos požymius vertina tuo metu, kai atveža asmenį. Šlapime medžiaga išsilaiko tris paras. Po mėnesio negalėjo likti, tik tris paras išsilaiko šlapime narkotinės medžiagos. Be to, į jos klausimus pilietis pats ir atsakė, kad rūkė „žolę“ apie 00.30 val. nakties, 2016-03-28, o alkoholio, kaip jis nurodė, visiškai nevartoja, nuolat teisinosi, kad alkoholio jis visiškai nevartoja, bet „biški parūko“. Tvirtina medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (13 b. l.), jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už „transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų...>>“. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, būtini 2 svarbiausi šio pažeidimo sudėties momentai, nustatyti, kad asmuo buvo apsvaigęs ir jis šioje būsenoje eksploatavo (vairavo) transporto priemonę.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pats D. Š. savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepripažino, neigė vairavęs automobilį apsvaigęs, tvirtino, jog jis 2016-03-28 narkotinių medžiagų nevartojo, „žolės“ nerūkė, seniai juos buvo vartojęs, gal prieš mėnesį, tačiau šie jo parodymai patikrinti, įvertinti ir paneigti išsamiais, nuosekliais ir logiškais teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūno R. D. ir medicinos specialistės J. K. parodymais, 2016-03-28 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 84, kurie atitinka vieni kitus, jie neprieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms, bei kurie patvirtina, kad 2016-03-28, 1.28 val., pareigūnų sustabdytas automobilį vairuojantis D. Š. buvo apsvaigęs ir tai įrodė jo asmens atlikta medicininė apžiūra (apžiūros laikas 2016-03-28, 4.10 val.) bei jos metu nustatyti asmens nesukontroliuojami fiziniai duomenys, būtent D. Š. negalėjo atsistoti sudėtinga Rombergo poza, o paprastoje Rombergo pozoje buvo nestabilus, svyravo, išblyškusi jo odos spalva, akių vyzdžiai išsiplėtę, nevalingi jų judesiai, reakcija į šviesą vangesnė nei norma, be to, nesklandūs jo psichiniai procesai, nuotaikų nestabilumas, buvo išsigandęs, pasimetęs, susigėdęs, kaip pats D. Š. apžiūros metu nurodė, dėl to, kad retkarčiais parūko „žolę“, ją rūkė ir prieš šią apžiūrą, bei visuma šių duomenų tik pagrindė jo fizinę būseną, kurioje D. Š. negalėjo vairuoti, nes buvo vartojęs narkotinę medžiagą, tai patvirtino šlapimo tyrimo rezultatai, šios kilmės medžiagos šlapime išsilaiko tris paras, buvo apsvaigęs, nustatyti vegetatikos sutrikimai. Be to, teisme apklaustas pareigūnas patvirtino, kad D. Š. buvo sustabdytas vairuojantis, jo vairuojamame automobilyje buvo rasta augalinės kilmės, žalios spalvos, narkotinė medžiaga, 0,5 g., kaip D. Š. byloje nurodė, jis savo reikmėms buvo įsigijęs 0,8 g. šios medžiagos, kur padėjo 0,3 g. minėtos medžiagos, paaiškinti negalėjo, tačiau medicinos specialistei jis nurodė, kad 2016-03-28, apie 00.30 val., jis rūkė „žolę“ ir tai specialistė apklausta liudytoja patvirtino teisme. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, kadangi jie tiek patvirtina vieni kitus ir pareikštą kaltinimą, tiek paneigia pažeidėjo kaltės neigimą, kuris pats pirminėje apklausoje kaltu prisipažino visiškai, pilnai sutiko su kaltinimo aplinkybėmis, kad jis tąkart vartojo narkotinę medžiagą, rūkė „žolę“, buvo apsvaigęs ir vairavo automobilį, jį vairuojantį sustabdė pareigūnai adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). D. Š. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kuri atsirado tik vėliau, po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kurios nepagrindžia nei vienas bylos įrodymas, bei kurią paneigia visos šios bylos objektyvių įrodymų visuma, net paties D. Š. pirminiai parodymai, pažeidėjas buvo nenuoseklus, keitė parodymus, teikė prieštaringus paaiškinimus, todėl teismas atmeta jo teisme išdėstytą poziciją ir remiasi pirminiais D. Š. paaiškinimais, kuriuos davė laisva valia nieko neverčiamas. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad įrodyta, jog D. Š. transporto priemonę MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos - marihuanos, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, pažeidimas teisingai kvalifikuotas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, faktas, jog vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turi būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną.

D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, praeityje administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, policijos priimti procesiniai sprendimai administracinio nurodymo pagrindais įvykdyti, piniginės baudos sumokėtos, ir baustumo šiam asmeniui jie neužtraukė, nustatytas jam 55 proc darbingumo lygis, oficialiai dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dabar šios sudėties pažeidimas ir šio asmens apsisprendimas vairuoti apsvaigusiam aplinkiniams tik sustiprina tokio vairuotojo pavojingumo eismo saugumui įspūdį, bei jo veikos pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas, D. Š. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, bei įvertinus šių duomenų visumą, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. Š. už šį teisės pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, adekvati pažeidėjo asmenybei ir jo padarytam pažeidimui. Pagrindų pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba administracinės nuobaudos iš viso neskirti, teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalimi, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.