Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui K. K., atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Laurynui Mikelėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. K., pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 „Dėl vyr. eil. K. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve” 3-čią punktą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013-05-09 su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija buvo sudaryta, profesinės karo tarnybos sutartis ir pagal sutartį turėjo tarnauti iki 2017 m. gegužės 2 d. Ištarnavus tam tikrą laiką, šeimoje susidarė sunki padėtis: tėvas ūkininkas, motina neteko 60 % darbingumo, jis vienintelis šeimos narys, gyvenantis kartu su tėvais, todėl turi padėti tėvui ūkininkauti ir negali suderinti ūkininkavimą ir tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Jis nesutinka su tuo, kad krašto apsaugos ministras, atleisdamas jį iš tarnybos, nesutiko pripažinti jo prašyme nurodytų aplinkybių svarbiomis ir nuo jo (kario) valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis aplinkybėmis. Ginčijamo įsakymo 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 44 str. 4 d. ir ginčijamo įsakymo 4-6 p., todėl įsakymo 3 p. turi būti panaikintas. Pareiškėjas mano, kad jis neprivalo grąžinti mokymo išlaidų todėl, kad pagal Įsakymo 4-6 p. jis per 5 darbo dienas turi būti įrašomas į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą į parengtojo rezervo karinį vienetą. 2015-12-08 įsakymo Nr. 1344 3-ias punktas turi būti panaikintas, nes šis punktas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Krašto apsaugos ministerija profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą su pareiškėju nutraukė dėl priežasčių, kurias krašto apsaugos ministras pripažino svarbiomis, o šios priežastys yra išdėstytos pareiškėjo 2015-10-12 prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą. Jis neprivalo grąžinti mokymo išlaidas, nes nebuvo sudaryta siuntimo mokytis kursuose sutartis. Tokiu atveju, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos neišieškomos.

Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Atsiliepimuose paaiškino, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2013 m. gegužės 9 d. sudarė profesinė karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutartį Nr. PKT-170 ir pagal sudarytos su pareiškėju PKT sutarties 1 punktą pareiškėjas (karys) savanoriškai įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 8 d. vykdyti tarnybą, tačiau 2015 m. spalio 12 d. savo paties prašymu pareiškėjas inicijavo PKT sutarties nutraukimą prieš terminą, todėl PKT sutartis 2015 m. gruodžio 11 d. su juo buvo nutraukta. KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį. Ten pat nurodoma, kad išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taigi, jei su kariu prieš terminą nutraukiama tarnybos sutartis, jis turi iš karto ar dalimis atlyginti, sudarius su paskutinės tarnybos vietos vadovu susitarimą, ne didesnes kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį jo atžvilgiu patirtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, kai ši grąžintina suma nurodoma kario išleidimo į atsargą įsakyme. O kadangi iš esmės pareiškėjo PKT sutartis nutraukta buvo pareiškėjo iniciatyva prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą, t. y. KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai suponuoja KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, todėl pareiškėjas ir turėtų atlyginti jo mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas. Pareiškėjo (kario) nurodomos PKT sutarčiai ankščiau laiko nutraukti asmeninės priežastys, nors objektyviai svarbios, tačiau jeigu jos yra nenumatytos teisės akte ne tik kaip svarbios, bet ir kartu nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos priežastys, negali būti keliamos arba vertinamos aukščiau už valstybės ir visuomenės interesus. Karo tarnybą rezerve Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau - KPĮ) apibrėžia kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose (KPĮ 2 straipsnio 20 dalis). Pareiškėjui savo iniciatyva nutraukus savanoriškai sudarytą PKT sutartį ir ankščiau laiko pabaigus profesinę karo tarnybą jis KAM įsakymu pagrįstai ir paskirtas atlikti šią tarnybą rezerve, tačiau šios pareigos vykdymas neatleidžia pareiškėjo nuo teisės aktais (KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis) nustatytos pareigos atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, jeigu prieš terminą nutraukiama (šiuo atveju) būtent profesinės karo tarnybos sutartis. Pareiškėjo planuojama pradėti krašto apsaugos savanorių karo tarnyba, kai karo prievolininkas pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigotų atlikti nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASO KTĮ 2 straipsnio 16 dalis), nesant teisės aktais nustatytos išimties, irgi nesuponuotų prielaidų atleisti pareiškėjo nuo teisės aktais įpareigotų savanoriškai grąžintinų arba kitu atveju privalomai išieškomų krašto apsaugos sistemos pareiškėjo, kaip profesinės karo tarnybos kario, atžvilgiu patirtų mokymo, profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 3 punkto, kuriuo nurodoma pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas 1901,38 Erų iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 31 str. profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į PKT, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

Pareiškėjas su Krašto apsaugos ministerija 2013-05-09 sudarė PKT sutartį Nr.PKT-170 (pridedama). Pagal sudarytos su pareiškėju PKT sutarties 3 p. pareiškėjas (karys) įsipareigojo iki 2017-05-08 tarnauti PKT Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

KASOKTĮ 44 str. 2 d. nustatyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis, nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. KASOKTĮ 44 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje, išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota Krašto apsaugos ministerija priėmė 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. V-782, kuriuo patvirtino Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisykles (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 26 p. ir 27 p. nustatyta, kad kario išleidimo įsakyme kartu nurodoma grąžintina kvalifikacijos kėlimo išlaidų suma ir paskutinės jo tarnybos vietos vadovas pasiūlo kariui sudaryti krašto apsaugos sistemos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Kadangi pareiškėjo PKT sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 str. 1 d. pagrindu (t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą), todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 str. 2 ir 3 d., pareiškėjas privalo atlyginti atsakovui jo mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas.

Pareiškėjo PKT sutartis nutraukta prieš terminą KASOKTĮ 37 str. 1 d. pagrindu, aplinkybės, dėl kurių nutraukta PKT sutartis, krašto apsaugos ministro sutikimu nebuvo pripažintos svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis. Įsakymo Nr. 1344 3 p. nurodytos mokymo išlaidos apima ne daugiau kaip 3 paskutinių metų laikotarpyje krašto apsaugos sistemos institucijų patirtas išlaidas pareiškėjo mokymui. Taigi vadovaujantis minėtomis įstatymo - KASOKTĮ ir Taisyklių nuostatomis, darytina išvada, kad Įsakymo Nr. P-1344 3 p. pagrįstai nurodoma pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl PKT sutarties nutraukimo ir pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindo. Pareiškėjas krašto apsaugos ministrui pateikė prašymą „Nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį“, kuriame nurodė, kad tėvas ūkininkas, motina netekusi 60 proc. darbingumo, o jis yra vienintelis šeimos narys, kuris gyvena su jais, dėl šių priežasčių jis negali suderinti tarnybos kariuomenėje ir būtiną pagalbą tėvams žemės ūkyje.

Pažymėtina, kad vadovaujantis KASOKTĮ 44 str. 4 d. šios išlaidos neišieškomos, jeigu krašto apsaugos ministras kario nurodytas profesinės karo tarnybos sutarties prieš terminą nutraukimo aplinkybes pripažįsta svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis. Krašto apsaugos ministras, priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. P-1344, vadovaudamasis krašto apsaugos ministro 2012-03-06 įsakymo Nr. V-231 patvirtinto aprašu, pripažino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes (priežastis) svarbiomis dėl kurių pareiškėjas savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą. Tačiau krašto apsaugos ministras, spręsdamas pareiškėjo mokymo išlaidų grąžinimo klausimą, pagrįstai nesutiko pripažinti pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių nuo jo (kario) valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis. Todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 str. 2 ir 3 d., iš pareiškėjo turi būti išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos tobulinimu.

Iš pareiškėjo prašyme nurodytų priežasčių matyti, kad pareiškėjas neturėjo motyvų toliau tarnauti profesinėje kario tarnyboje, kad pagrindinė pareiškėjo PKT sutarties nutraukimo priežastis yra padėti tėvui ūkininkauti jo ūkyje. Ši priežastis, atsakovės vertinimu, negali būti pagrindas, atleisti karį, savanoriškai įsipareigojusį tarnybą atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, nuo iš KASOKTĮ 44 str. 2 d. kylančios prievolės grąžinti jo mokymui išleistų lėšų. Išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, įgalina daryti išvadą, kad pareiškėjo 2015-10-12 prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytos priežastys ir aplinkybės, negali būti pripažintos nuo pareiškėjos (kario) valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis. Karo tarnybą rezerve Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau - KPĮ) apibrėžia kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose (KPĮ 2 str. 20 d., KASOKTĮ 2 str. 28 d.). Asmenys nuo 19 m. iki 55 m., kurie yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą, atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, vykdo Konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigą atlikti karo tarnybą - karo prievolę (KPĮ 2 str. 8 d., 21 str. 2 d. 2 p.), t. y. privalo atlikti teisės aktais nustatytą pareigą valstybei. Taigi, pareiškėjas pagal minėtas įstatymų nuostatas pagrįstai yra paskirtas atlikti tarnybą rezerve. Atsakovė pagrįstai teigia, kad KASOKTĮ 44 str. 2-4 d., kurios reglamentuoja kario parengimo išlaidų grąžinimą, nėra nustatyto atvejo (sąlygos), kad atleistas profesinės karo tarnybos karys įrašytas į tarnybą rezerve, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Taip pat minėtuose KASOKTĮ 44 str. nuostatose, nėra numatytos sąlygos, kad nuo šios pareigos yra atleidžiami ir kai karo prievolininkas pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigotų atlikti nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASOKTĮ 2 str. 16 d.). Be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis tik ketina tapti savanoriu. Taigi atsakovė pagrįstai teigia, kad KASOKTĮ 44 str. nurodytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti mokymui išleistas lėšas, nėra.

Atsakovo mokymo išlaidos buvo skirtos pareiškėjo kulkosvaidininko reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti. Vadovaujantis KASOKTĮ 44 str. 2-4 str. ir kt. šio įstatymo nuostatomis bei su pareiškėju pasirašyta PKT sutartimi, atsakovas ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos mokydamos karį, keldami jo kvalifikaciją (tuo pačiu ir didindami jo paklausą darbo rinkoje), turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas karys tęs profesinės karo tarnybos santykius iki įsipareigoto pagal PKT sutartį termino ir taip kompensuos krašto apsaugos institucijų patirtas išlaidas, o jei PKT sutartis bus nutraukta prieš terminą kario iniciatyva (kaip ir nagrinėjamu atveju) ar kitais KASOKTĮ 44 str. 2 d. nurodytais pagrindais, atlygins tokias išlaidas. Pareiškėjas pasirašydamas PKT sutartį, prisiėmė pareigą siekti įgyti nustatytoms kario pareigoms (funkcijoms) atlikti reikiamą kvalifikaciją. Pareiškėjo mokymui, jo kvalifikacijos kėlimui ir profesiniam rengimui minėtuose kursuose, krašto apsaugos sistemos institucijos patyrė išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

Mokymosi išlaidų išieškojimas iš kario yra numatytas KASOKTĮ 44 str. 2-4 d. Tai reiškia, kad krašto apsaugos sistemos patirtų kario mokymų išlaidų atlyginimo pagrindas yra įstatyminis, o ne sutartinis. KASOKTĮ nenumato pareigos siunčiant karius į kursus sudaryti siuntimo į mokymus sutartis. Taigi pareiškėjo skundo argumentas, kad jis neprivalo grąžinti mokymo išlaidas, nes nebuvo sudaryta siuntimo mokytis kursuose sutartis, yra nepagrįstas.

Pareiškėjo baigtų kursų kaina patvirtinta LK SP Juozo Lukšo mokymo centro viršininko 2014-01-13 įsakymas Nr. V-8 ir šio viršininko 2015-06-01 įsakymas Nr. V-321.

Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 3 punktu pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas 1901,38 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo K. K. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.