Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2017-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-94-167/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-94-167/2017Nutarimas · 2017-11-09Šiaulių apygardos teismas
  2. AN2-110-354/2018Nutartis · 2018-06-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
AN2-94-167/2017
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00463-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Pažeidėjas
G. R.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-94-167/2017Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00463-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.11.10;
21.11.11(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 ir 5 dalyse, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1500 Eur bauda.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu G. R. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d., apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo triašį krovininį vilkiką VOLVO FH , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše puspriekabe JYKI V31 TO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį SIA „Firs&CO“, Latvija, Ryga, (duomenys neskelbtini). Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. 4659 ir Nr. 4660, sumatorius EC100 Nr. 1622, patikros sertifikatas Nr. 0590671, patikra atlikta 2017-05-17, galioja iki 2018-05-17), nustatyta, kad:

transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 61,40 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą Lietuvos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t (0,2 x5 = 1,0 t)) – 60,20 t, tai yra transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 20,20 t viršijo didžiausią leistiną transporto priemonių junginio faktinę bendroji masę - 40 t, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-468 – (E) redakcija) „Didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniai parametrai“ 16.5 punkte;

varančiųjų ašių grupės apkrova – 26,15 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą Lietuvos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t (0,2 x5 = 1,0 t)) – 25,75 t, tai yra varančiųjų ašių grupės apkrova 7,75 t (atstumas tarp varančiųjų ašių – 1,38 m) viršijo didžiausią leistiną varančiųjų ašių grupės apkrovą – 18 t;

Priekabos I – osios ašies apkrova – 11,15 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą Lietuvos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t (0,2 x5 = 1,0 t)) – 10,95 t, tai yra priekabos I – osios ašies apkrova 0,95 t viršijo didžiausią leistiną I – osios ašies apkrovą – 10 t.

Taip pat pamatavus junginio aukštį teleskopine metrolazde STANLEY Nr. 012553, patikros Nr. 0205290 nustatyta, kad faktinis aukštis yra 4,25 metrai, kai leistinas maksimalus aukštis yra 4 metrai.

Vairuotojas G. R., važiavo leistinas apkrovas viršijančia transporto priemonių transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais (2017 m. rugpjūčio 24 d., 13.40 val. duomenimis, leidimo važiuoti vieną kartą kopija minėta transporto priemone Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, nebuvo skelbta.)

Tuo vairuotojas G. R., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore ir viršgabaritine transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, III skyriaus 19.6 punkto nuostatas ir IV skyriaus 21 ir 26.3 punktų reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 3 dalyje ir 459 straipsnio 5 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. R. atstovas advokatas Laimutis Zaukevičius prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnis skelbia, kad procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba, o asmenis garantuojam teisė kalbėti gimtąja kalba, naudotis vertėju. Pažymima, kad ANK 568 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba; dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

Be to, skunde nurodoma, jog tokia teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e punkte, kur nurodyta, kad kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaitinamajam (nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014; 2AT-11-2015). Pažymima, kad atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo asmeniui suteikti visas galimybes pasinaudoti vertėju ir tinkamai išaiškinti ,kokį pažeidimą jis padarė. Teigiama, kad tai nereiškia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio negali išversti jį surašęs (ar kitas) pareigūnas, tačiau apie šį faktą turi būti aiškiai pažymėta protokole bei patvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

Pažymima, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. G. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis yra Latvijos Respublikos pilietis, lietuvių kalbos nemoka, administracinių nusižengimu protokole nėra jo parašo, patvirtinančio, kad yra supažindintas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis (ANK 577 straipsnis). Be to, teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viskas buvo išaiškinta jam suprantama kalba ir kad jis suprato, kokį pažeidimą padarė. Taip pat skunde nurodoma, kad automobilis VOLVO FH v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba v. n. (duomenys neskelbtini) buvo netinkamai pasvertas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodydami, jog administracinio nusižengimo protokole yra pačio G. R. ranka, rusų kalba padarytas įrašas, kad vertėjas jam nereikalingas, antroje protokolo pusėje yra jo parašas, patvirtinantys, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje jam paaiškintos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad G. R. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, administracinį tyrimą atlikusių pareigūnų, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pažymėtina, kad pagal ANK 568 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba; dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl G. R. kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus vadovavosi: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1–3); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad jie sulaikė ir nutarė pasverti įtartinai didelį krovininį automobilį (b. l. 5-7, 11-12), krovininio vilkiko VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše puspriekabe JYKI V31 TO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 24 d. 13.13 val. svėrimo kvitu Nr. 918, iš kurio matyti, jog nustatyta transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė yra 61,4 t; nustatyta puspriekabės ašių grupės apkrova: I ašis 8950 kg, II – 13100 kg, III – 13050 kg, IV – 11150 kg, V – 7900 kg, VI – 7250 kg (b. l. 8). Patikros sertifikatu įrodyta, kad svarstyklių patikra galioja iki 2018 m. gegužės 17 d. (b. l. 9-10).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad G. R. yra Latvijos Respublikos pilietis, kaip nurodoma jo apeliaciniame skunde, G. R. lietuvių kalbos nemoka. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. R. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas lietuvių kalba, protokolo grafoje „asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas“ yra galimai G. R. pateiktas paaiškinimas užsienio kalba, kuris į lietuvių kalba nebuvo išverstas, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino, kas apygardos teismo vertinimu yra vienas esminių įrodymų trūkumų, ir nors administracinio nusižengimo protokole yra asmens parašai protokolo grafose „asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas“ ir „su protokolu susipažinau, protokolą gavau, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, man paaiškintos“ (b. l. 1-3), tačiau apygardos teismo vertinimu nėra aiški administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija dėl padaryto pažeidimo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole surašytas asmens paaiškinimas užsienio kalba yra visiškai neinformatyvus, kaip ir minėta, jo vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas, kas taip pat trukdo teismui nagrinėti bylą.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant nei institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą atstovui, nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuriam apylinkės teismo vertinimu, apie posėdį buvo pranešta tinkamai. Vis dėl to pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pranešta tinkamai, nes kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas lietuvių kalbą, o G. R. yra Latvijos Respublikos pilietis, be to, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta nurodyta „2017 m. rugsėjo 5 d. 9.00 val., Radviliškio rajono apylinkės teismas, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika“ (b. l. 1-3), o iš G. R. įteiktos šaukimo šaknelės (kuri taip pat pateikta lietuvių kalba, duomenų, kad joje esanti informacija būtų išversta į G. R. suprantamą kalbą nėra) matyti, kad atvykimo data ir laikas sutampa su administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, tačiau šaukimo šaknelėje nurodoma atvykti pas G. P., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiąjį patrulį (b. l. 4).

Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o ne juos renka, todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių administracinio nusižengimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas neišsamiai tyrė įrodymus, neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti G. R. pozicijos dėl padaryto pažeidimo, todėl minėtus duomenis visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų asmenų procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.

Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise bei užtikrintų asmens teisės į gynybą realumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau apie G. R. atliktus ar neatliktus veiksmus nepasisako.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas, o G. R. administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

G. R. atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą G. R. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Alfredas Vilbikas