- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-446-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33194-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB DNB lizingas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. V. pateikė skundą ir prašė panaikinti antstolio R. V. uždėtą turto areštą pareiškėjui priklausančiam automobiliui BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2419-798/2012 2012 m. spalio 22 d. turto arešto klausimas jau buvo išspręstas nuimant turto areštą nuo minėto žemės sklypo, paliekant areštą žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi šio turto pilnai užtenka tam, kad būtų užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimai. Pareiškėjo manymu, antstolio pritaikytas turto areštas yra neadekvatus pareikštam reikalavimui ir be pagrindo apriboja pareiškėjo teises.
Antstolis R. V., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2013 m. spalio 3 d. patvarkymu patenkino jį iš dalies ir panaikino areštą transporto priemonei BMW 730D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiai pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir registruotai pareiškėjo vardu. Likusioje dalyje pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, jog antstolis, pritaikydamas turto areštą skolininko turtui, veikė pagal jam suteiktus įstatymo įgaliojimus, neperžengė savo veiklos teritorijos ribų. Nurodė, jog vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2419-798/2012 dėl 124 530,68 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 3 491 Lt dydžio žyminio mokesčio bei 5 000 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas išieškojimo iš skolininko A. V., išieškotojo AB DNB lizingo naudai. Nurodė, jog 2012 m. spalio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o antstolis vykdo jau teismo sprendimą, o ne nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jo vertės neužteks teismo sprendimo pilnam įvykdymui. Tuo tarpu turto arešto aktu areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, nėra apribotos disponavimo teisės juo bei jo vertės pakaks pilnai įvykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančius duomenis konstatavo, jog antstolis turto arešto aktą priėmė vykdydamas ne Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2419-798/2012, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o kitą vykdomąjį dokumentą- įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atkreipė dėmesį, jog minėta nutartimi pritaikytas areštas nesaisto antstolio ir vykdydamas teismo sprendimą jis privalo imtis visų būtinų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Dėl to, konstatavo, jog 2013 m. rugsėjo 2 d. priimtas turto arešto aktas yra motyvuotas, priimtas nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, pritaikytas turto areštas užtikrins realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas A. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį pakeisti: paliekant areštą žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Apeliantas iš esmės atkartoja skunde išdėstytas aplinkybes. Papildomai pažymi, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pilnai užtenka tam, kad būtų užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimai. Be to, apeliantas yra pateikęs turto įvertinimo aktą, kuris nėra nuginčytas, o antstolis pritaikydamas seną VĮ „Registrų centras“ bendro pobūdžio turto vertinimą ignoruoja apelianto pastangas įvykdyti reikalavimą pirmoje eilėje parduodant būtent šį turtą. Apeliantas taip pat nurodo, kad išieškoma suma yra daug mažesnė nei asmens turto vertė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB lizingas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto skundą. Nurodo, kad kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam apeliantas ir prašo palikti areštą priklauso pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine, tiek apelianto nurodoma turto vertė, tiek VĮ „Registrų centras“ nurodoma turto vertė turi būti dalinama per pusę. Taigi, išieškant tik iš pusės tokio turto, jo pardavimo kaina nesiektų pusės vertės ir realiai nepadengtų išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų. Be to, tai, kad pareiškėjas yra laidavęs už juridinio asmens įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pateiktos civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-07-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2419-798/2012 dėl 132 531,68 Lt ir 5 proc. Metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. A. išieškotojo AB DNB lizingas naudai (v.b.l. 3). 2013 m. rugsėjo 2 d. Turto arešto aktu antstolis R. V. areštavo skolininkui A. V. priklausantį turtą: transporto priemonę BMW 730D valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (v.b.l. 34-35). 2013 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjas A. V. pateikė antstoliui skundą dėl turto arešto ir prašė panaikinti areštą pareiškėjui priklausančiam automobiliui BMW730D, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 97). Antstolis 2013 m. spalio 3 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino areštą transporto priemonei BMW valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiai bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybėje, registruotai A. V. vardu (v.b.l. 98-102).
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Nagrinėjamu atveju skolininkas A. V. teikdamas skundą nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-2419-798/2012 2012 m. spalio 22 d. nutartimi turto arešto klausimas jau buvo išspręstas, nuimant turto areštą nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliekant turto areštą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., kadangi šio nurodyto turto pilnai užtenka tam, kad būtų užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto minima nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-2419-798/2012 neturi reikšmės ir jokiais būdais nesaisto antstolio atliekamų veiksmų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog šiuo atveju antstolis vykdo ne Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės (civilinė byla Nr. 2-2419-798/2012), o įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pagrindu išieškotojui AB DNB lizingas ir buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Todėl antstolis privalo imtis visų būtinų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.).
Apeliantas taip pat nurodo, jog pardavus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo pilnai užteks tam, kad būtų įvykdyta prievolė išieškotojui, kadangi jo vertė pagal apelianto pateiktą 2011-07-07 turto vertinimo ataskaitą siekia 151 000 Lt. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šis apelianto nurodomas turtas, priklauso apeliantui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine, o jo vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 17 720 Lt. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CPK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdomojoje byloje nustatyta, jog skolininkas A. V. 2000-09-23 yra sudaręs santuoką su L. V., o apelianto nurodomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokoje 2006-07-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
Antstolis atlikęs duomenų analizę, t.y. išanalizavęs visą apelianto turimą turtą bei nustatęs, jog kitas apeliantui priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka arba įsigytas santuokoje, areštavo būtent tą nekilnojamąjį turtą, į kurį nukreipus išieškojimą, pilnas išieškojimas yra realus, t.y. šiuo atveju buvo areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nustačius, jog šis turtas neturi jokių apsunkinimų/apribojimų ir svarbiausia skolininkui priklauso asmenine nuosavybe; VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė rinkos vertė svyruoja nuo 171 000 Lt iki 174 000 Lt. Nors apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje buvo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė- 151 000 Lt, tačiau pažymėtina tai, jog ši ataskaita buvo atlikta 2011 m., todėl vadovautis senu vertinimu teismas neturi pagrindo, o be to, nustačius, jog šis turtas apeliantui priklauso bendrąja jungtine nuosavybe, 151 000 Lt suma turėtų būti dalinama per pusę, kas reiškia, jog antstolis galėtų nukreipti išieškojimą tik į 75 500 Lt sumą, o ji yra žymiai mažesnė už išieškomą sumą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2419-798/2012 pirmiausia buvo reiškiamas juridiniam asmeniui, kuris turi daug daugiau turto, o apeliantas yra tik laiduotojas, kuriam pritaikius areštus yra per daug didelė disproporcija tarp ieškinio dydžio ir nepatogumų dėl arešto. LR CK 6.6 str. 4 d. numato, jog, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apelianto argumentais.
Be to, atskirajame skunde taip pat yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė areštą visa apimtimi, tai yra tiek, kiek suinteresuotas asmuo AB DNB lizingas prašė, pažeisdamas būtinųjų apsaugos priemonių balansą. Pažymėtina, jog šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apelianto skundo dėl antstolio 2013 m. rugsėjo 2 d. priimto turto arešto akto, kuriuo buvo areštuotas apeliantui asmenine nuosavybe priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė BMW730D, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumą, o ne pats pritaikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu. Todėl, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto argumentų, t.y. dėl areštuotų banko sąskaitų į kurias gaunamas atlyginimas ir kt., kurių apeliantas nenurodė 2013 m. rugsėjo 26 d. antstoliui pateiktame skunde dėl pritaikyto turto arešto, transporto priemonei BMW730D (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nepasisako ir jų nenagrinėja. Pažymėtina, jog apeliantas manydamas, jog jo atskirajame skunde minimi kiti antstolio patvarkymai dėl lėšų arešto it kt., galimai yra nepagrįsti, jis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka juos apskųsti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju antstolis areštuodamas apeliantui A. V. asmenine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), elgėsi apdairiai, sąžiningai, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, o pritaikydamas minėtą turto areštą užtikrino realų teismo sprendimą įvykdymą, todėl jo naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.