- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- A-3974-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00125-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), prisistačiusio užsieniečio (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą trims mėnesiams Užsieniečių registracijos centre, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko 2021 m. birželio 3 d., veikdamas 19 asmenų grupėje, Dieveniškių miestelio prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų r., buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis 2021 m. birželio 23 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 3 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
3. Centras pažymėjo, kad Migracijos departamentas nagrinėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir 2021 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, šis sprendimas apskųstas. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė savo asmens dokumentų nuotraukas. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte buvo pažymėjęs, kad išklausius Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus bei atlikus jų analizę, darytina pagrįsta išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo kelionės tikslas. Jis pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, Užsienietis apie savo kelionės dokumentus teikė miglotus paaiškinimus, tokiu būdu siekdamas apsunkinti jo tapatybės nustatymą. Migracijos departamento nuomone, Užsienietis piktnaudžiavo migracine sistema, todėl yra pagrįsta prielaida, jog vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti ar nelaukdamas galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje.
4. Užsienietis teismo posėdyje prašė skirti jam alternatyvias sulaikymui priemones ir nurodė, kad niekur nebėgo, kol nebuvo sulaikytas, nenori grįžti į kilmės valstybę, savo dokumentų originalus atidavė pervežėjui.
5. Užsieniečio atstovas nurodė, kad nėra galimybės prašyti alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, kadangi negalima remtis asmens pateiktų dokumentų neišverstomis ir nepatvirtintomis kopijomis.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu teikimą patenkino ir pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam asmeniui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), taikomo sulaikymo terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.
7. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-180 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuris yra apskųstas. Teismas konstatavo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai išaiškinti, Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Teismo vertinimu, byloje buvo pateiktos asmens dokumentų kopijos, tačiau šiuo metu jos nėra išverstos į valstybinę kalbą, nepatvirtintos, neaiškios jų gavimo aplinkybės, todėl teismas nurodė, kad negali jomis remtis kaip tinkamais užsieniečio tapatybę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais.
8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
9. Dėl Užsieniečio prašytos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, šių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, kad Užsieniečių registracijos centro teritorija, nors ir stebima vaizdo kameromis, tačiau turimų pajėgų veiksmingai užkirsti kelią pabėgimui nepakanka, išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslai nebus pasiekti. Užsieniečio argumentai teismo posėdyje nepaneigė pernelyg didelės rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, atsižvelgiant į tai, kad jau dėl jo yra priimtas, nors dar neįsiteisėjęs, nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje. Teismas darė išvadą, kad esant šioms aplinkybėms Užsieniečio taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.
III.
10. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
11. Užsienietis teigia, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Bylą nagrinėjęs teismas Užsieniečio atžvilgiu netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų, gyvenamosios vietos. Užsienietis pažymi, kad šie teismo motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Bylą išnagrinėjęs teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, Užsienietis teigia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.
12. Užsieniečio vertinimu, nėra objektyvių duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų su institucijomis, priešingai – jis teikė duomenis, informaciją, todėl nėra pagrindo toliau laikyti jį sulaikyme. Apeliantas savo elgesiu nėra parodęs, kad jis ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ir ketintų išvykti iš Lietuvos, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas jo sulaikymas, t. y. griežčiausiu judėjimo suvarymo būdas.
13. Užsienietis pažymi, kad ne jo rūpestis yra pakankama Centro teritorijos apsauga. Valstybės institucijų neveiksmingumas negali būti pretekstas neribotam asmens laisvės suvaržymui, kai asmuo nepadaręs jokių pažeidimų, yra prieglobsčio prašytojas, bendradarbiavo su institucijomis, nėra bandęs pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos. Skundžiamame sprendime teismo keliamo tikslo galima pasiekti taikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos minimaliai judėti, nepagrįstai per daug nesuvaržant laisvės. Alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, atitiktų ir Užsieniečio, ir valstybės institucijų interesus. Sulaikymas šiuo atveju nėra būtinas ir objektyviai reikalingas Užsieniečio buvimui Lietuvoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Centras pabrėžia, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, dėl savo kelionės dokumentų teikė miglotus paaiškinimus.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas teigia, kad, teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu. Apelianto atžvilgiu pirmos instancijos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracijos teismas tais pačiais motyvais nematė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Dėl apelianto teiginių, kad nėra būtinybės tęsti jo sulaikymą, jis iki šiol nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra bandęs išvykti ar slėptis ir pan., Centras nurodo, kad jeigu, kaip teigia Apeliantas, jis vyko į saugią šalį (Lietuva yra viena iš jų) prašyti prieglobsčio, tai kodėl jis neatvyko per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o veikdamas didelėje žmonių grupėje neleistinoje vietoje, neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėjo jokio tapatybės atpažinimo dokumento. duomenimis užsieniečiai atvykstantys iš Baltarusijos Respublikos, tarp jų ir apeliantas, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, jie pasirūpina Turkijos ir Baltarusijos turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą, kurį laiką gyvena Baltarusijoje. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas puikiai suvokdamas, kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.
17. Įvertinus tai, kad apeliantas neteistai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų, jo atžvilgiu yra priimtas neigiamas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje, nekyla jokių abejonių dėl to, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Apelianto piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus, realus ir įrodytas. Tokio apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikime nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais, Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
21. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento sprendimas dėl apelianto teisinės padėties yra apskųsta. Taigi galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Byloje nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad Užsienietis su savimi neturėjo jo tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų.
22. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Pagal to paties straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti (Įstatymo 114 str. 5 d.).
23. Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl sulaikymo termino pratęsimo, konstatavo, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai išaiškinti, Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (nors byloje buvo pateiktos asmens dokumentų kopijos, tačiau jos neišverstos į valstybinę kalbą, nepatvirtintos, neaiškios jų gavimo aplinkybės); teismas nurodė, kad nebūdamas sulaikytas, Užsienietis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir taip nebus pasieki Įstatymo tikslai.
24. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, proceso šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo dėl Užsieniečio sulaikymo priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nepasikeitė – užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nėra priimtas, t. y. prieglobsčio motyvai nėra išaiškinti, pareiškėjo tapatybė ir pilietybė vis dar nenustatyta, kadangi nepateikti jo tapatybę patvirtinantys dokumentai. Byloje esančių Užsieniečio persiųstų dokumentų kopijų autentiškumas nepatvirtintas, iš jų nėra aišku, kokių asmens dokumentų kopijos yra teikiamos. Užsieniečio deklaruotas kelionės tikslas yra Europa, t. y. kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, todėl išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių).
25. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečio, sulaikyto Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, sulaikymas galėjo būti pratęstas. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teikime nurodytu Užsieniečio sulaikymo pagrindu (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p. ir 2 p.).
26. Pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija nurodo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
27. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta (nepateikė asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų), Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis (Lietuvos valstybės sieną kirto ne per kontrolės punktą organizuotoje grupėje), tikėtina, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo Užsieniečiui. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas nėra pažeidęs apgyvendinimo Tarnyboje tvarkos, nėra bandęs pabėgti, slėptis, kad jis negali būti atsakingas dėl to, kad Centras neužtikrina jo teritorijoje esančių užsieniečių apsaugos, todėl jam taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, nepaneigia nustatytų faktų, susijusių su Užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybėmis, kelionės būdu ir tikslu, kaip ir nesuponuoja priešingų išvadų, kad jam gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
28. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu užsieniečiui sulaikymo terminas pagrįstai pratęstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apeliantas gali pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Taikant tik alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalis) realu, kad minėtas tikslas būtų nepasiektas.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.