Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui P. B. (P. B.), pareiškėjų atstovams advokatui Gintarui Petukauskui, V. B. (V. B.), atsakovės atstovui Slavomirui Morozui (Slavomir Moroz), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų P. B. ir E. B. (E. B.) skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 3 d. raštą Nr. A33(1)-3846-(25.11) ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ zonos) bendrojo plano sprendinių“ ir Vilniaus rajono savivaldybės 2016 m. birželio 3 d. raštą Nr. A33(1)-3848-(25.11) ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ zonos) bendrojo plano sprendinių“ (toliau – ir Raštai) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymuose išdėstytas aplinkybes ir pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje bendrojo plano (toliau – ir Planas)

sprendinių, numatant kelio suplanavimą plane toje pačioje vietoje, kurioje jis numatytas bendrajame plane.

Pareiškėjai nesutinka su ginčijamais Raštais. Pasak pareiškėjų, skundžiami Raštai yra neteisėti, nemotyvuoti, t. y. atsakovė nepateikė atsisakymo atsižvelgti į pareiškėjų pasiūlymus ir išnagrinėti Papiškių kaimo vietinės reikšmės ir kitų kelių (privačių, servitutinių) tinklą tuo tikslu, kad būtų įvertinta, ar racionalu projektuoti kelio atkarpą būtent tokiu būdu (privačiuose žemės sklypuose), motyvų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė neįvertino tos aplinkybės, kad esant galiojantiems Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų (rengtų nuo 2000 m. iki dabar), sprendiniams, susijusiems su privažiavimo keliais, Planu siekiama suprojektuoti naujus kelių sprendinius, kurie, be jokio teisinio pagrindo naikintų esamus ir galiojančius žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius.

Pareiškėjai 2017 m. sausio 24 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija buvo parengta ir patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-74. Tikslių duomenų, kada pradėtas rengti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, pagal viešai skelbiamą informaciją – 2009–2013 m., t. y. iki naujos 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Pareiškėjai dėl pasinaudojimo privaloma išankstine tvarka paaiškino, kad su kitais suinteresuotais asmenimis 2016 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – ir Inspekcija). Inspekcijos Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 5 d. raštu atsakė ir nurodė, kad pirmiausiai skundą turi išnagrinėti Vilniaus rajono savivaldybė, o jos atsakymai gali būti apskųsti Inspekcijos Vilniaus skyriui. Pareiškėjai 2016 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, kuri 2016 m. birželio 3 d. Raštais atsakė pareiškėjams ir jie juos apskundė teismui. Raštuose savivaldybė nenurodė privalomos išankstinės apskundimo tvarkos, o nurodė, kad jie skundžiami tiesiogiai teismui. Teigė, kad skundžia savivaldybės administracijos neveikimą.

Pareiškėjo E. B. atstovas V. B. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjas P. B. ir jo atstovas advokatas G. Petukauskas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. vykusiame teismo posėdyje atsisakė pirmojo reikalavimo ir šioje byloje reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymuose išdėstytas aplinkybes ir pasiūlymus dėl rengiamo bendrojo plano sprendinių, numatant kelio suplanavimą plane toje pačioje vietoje, kurioje jis numatytas bendrajame plane. Taip pat akcentavo, kad kreipėsi į atsakovę, tačiau ji neparengė tinkamo atsakymo. Pasak atstovo, keliamas ginčas dėl atsakovės neveikimo.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad iš skundžiamų Raštų turinio matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies urbanizuotos zonos (pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą „U“ zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano konkretizuoti sprendiniai yra parengti. Minėto plano viešieji svarstymai vyko net 4 kartus ir pareiškėjai turėjo pakankamai galimybių susipažinti su bendrojo plano konkretizuotais sprendiniais. Pažymėjo, kad skundžiami Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Raštai nesukuria pareiškėjams teisinių pasekmių, nes galutinį sprendimą dėl pritarimo arba nepritarimo konkretizuotiems sprendiniams priims Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė nuomonę į pareiškėjų skundą ir nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. atsakyme buvo išaiškinta apskundimo tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjai tą pačią dieną kreipėsi su analogiškais raštais tiek į planavimo organizatorių, tiek į instituciją, atliekančių valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, nors atsakymą galėjo skųsti Inspekcijos Vilniaus skyriui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad planavimo organizatoriaus atsakymai buvo skundžiami Inspekcijos Vilniaus skyriui pagal Įstatymo (redakcija galiojusi pateikimų pasiūlymo metu) 37 straipsnio 2 dalį. Akcentavo, kad pareiškėjų paaiškinimai, jog neprivaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, yra nepagrįsti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad pareiškėjai nėra pasinaudoję privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Skundas paliekamas nenagrinėtu.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Raštų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymus dėl rengiamo bendrojo plano sprendinių.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 27 d. buvo priimtas sprendimas Nr. T3-239 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies urbanizuotos zonos (pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą U zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano rengimo“, informacija viešai skelbiama Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje www.vrsa.lt.

Pareiškėjai 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių su pasiūlymais dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies urbanizuotos zonos (pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą U zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano sprendinių. Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. atsakymu Nr. (23.2)-2D-6299 pareiškėjai buvo informuoti, kad nesutikdami su planavimo organizatoriaus sprendimu, jo atsakymą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos gali apskųsti Inspekcijos Vilniaus skyriui.

Pareiškėjai 2016 m. gegužės 3 d. su pasiūlymais dėl Plano sprendinių kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuri ginčijamais Raštais informavo pareiškėjus, jog Plano sprendiniai yra parengti į pateiktus pasiūlymus neatsižvelgė. Akcentavo Rašte, kad patikslino tik kelio trasą, kuri eina per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus.

Pareiškėjai ginčija Raštus ir prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jų prašymuose išdėstytas aplinkybes ir pasiūlymus dėl rengiamo Plano sprendinių.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-111-602/2017, kurioje teismas, panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir konstatavo, kad teismas turi išsiaiškinti, ar pareiškėjai yra pasinaudoję privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Be to, minėtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai skundė Raštus, t. y. planavimo organizatoriaus atsakymus dėl pareiškėjų pateiktų pasiūlymų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Vilniaus rajono savivaldybės raštai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjai yra pasinaudoję privaloma išankstinio tokių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. raštu įpareigojo pareiškėjus pateikti duomenis, patvirtinančius, ar jie yra pasinaudoję privaloma išankstine tokiems ginčams nustatyta tvarka ir, kokiai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai galiojant buvo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai.

Pareiškėjų atstovas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Planas pradėtas rengti 2009–2013 metais, t. y. galiojant senosios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytai sprendimų apskundimo tvarkai. Taip pat nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. pateikė skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, o Raštus skundė tiesiogiai teismui. Akcentavo, kad ginčijamuose Raštuose savivaldybė neišaiškino privalomos išankstinės tokių ginčų apskundimo tvarkos. Taip pat abejojo būtinybe laikytis privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė nuomonę dėl pareiškėjų paaiškinimo ir nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo T3-239 priėmimo metu galiojusioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 32 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjai tą pačią dieną kreipėsi su analogiškais raštais tiek į planavimo organizatorių, tiek į instituciją, atliekančią valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, nors pagal galiojančius teisės aktus, nesutikdami su planavimo organizatoriaus sprendimu, jo atsakymą galėjo apskųsti Inspekcijos Vilniaus skyriui, o ne kreiptis į valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją su pasiūlymais ir net negavus planavimo organizatoriaus atsakymo. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma.

Ginčui aktuali Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d. Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta pasiūlymų teikimo ir jų nagrinėjimo tvarka. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme pasiūlymų teikimą ir jų nagrinėjimą reglamentavo 32 straipsnis, kurio 2 dalyje buvo nustatyta, jog pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme pasiūlymų teikimą ir jų nagrinėjimą reglamentuoja 37 straipsnio 2 dalis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus paaiškinimus ir atsakovės išdėstytą nuomonę, daro išvadą, kad pareiškėjai nėra pasinaudoję privaloma išankstine ne per teismą tvarka, nustatyta ginčams dėl planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus pateikusiems asmenims apskundimo (Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kad tokia tvarka privaloma, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis, kuria teismas vadovaujasi nagrinėdamas šią bylą. Šiuo aspektu pareiškėjų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai tiesiogiai teismui skundė Raštus. Pareiškėjai teismui pateikė 2017 m. sausio 16 d. paklausimą, pateiktą Inspekcijai ir Inspekcijos Vilniaus skyriui, prašydami atnaujinti terminą skundui paduoti bei skundą dėl Raštų panaikinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjų pateiktas skundas patvirtina, kad jie pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatytą apskundimo tvarką kreipėsi privaloma išankstine tokiems ginčams nustatyta tvarka į kompetentingą instituciją. Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad patys pareiškėjai aktyviais veiksmais pripažino, jog šia tvarka nebuvo pasinaudoję.

Pažymėtina, kad pareiškėjų atstovo teismo posėdyje išdėstyti argumentai, jog administracinėje byloje Nr. eI-8122-244/2016 pareiškėjai atsisakė pirmojo reikalavimo, yra nepagrįsti. Tokių aplinkybių nenustatyta nei minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje. Tik esant tinkamai pareikštam skundo atsisakymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalis) ir teismui priėmus skundo atsisakymą, bylos dalis būtų nutraukta (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas). Tokiu atveju kiltų ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas, atsakydamas į atsakovo atstovo pateiktą klausimą, nurodė, kad byloje yra du reikalavimai, atsisako antrojo reikalavimo ir paaiškino, kad antrasis reikalavimas yra: įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymuose išdėstytas aplinkybes ir pasiūlymus dėl rengiamo Plano sprendinių. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skunde, jo patikslinime išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, daro išvadą, kad byloje pareiškėjai nėra atsisakę skundo dalies ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies prasme, todėl byla nagrinėjama pagal skunde ir jo patikslinime suformuotus reikalavimus, t. y. dėl Raštų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų skundo argumentas, jog skundžia atsakovės neveikimą, yra nepagrįstas. Kadangi byloje yra pateikti atsakovės priimti ginčijami Raštai, ginčas teisiškai negali būti kvalifikuojamas kaip neveikimas, todėl pareiškėjų skundo argumentas atmestinas.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjai nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali tokia tvarka pasinaudoti, todėl jų skundas paliekamas nenagrinėtu, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu iš pirminio reikalavimo panaikinti Raštus ir kaip savarankiškas reikalavimas šioje byloje nenagrinėtinas. Konstatavus, kad pareiškėjai nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir skundą palikus nenagrinėtu, jų skundo argumentai plačiau netiriami.

Pagal ABTĮ 106 straipsnio 2 punktą, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka.

Pareiškėjams išaiškintina, kad Inspekcijos Vilniaus skyriui išnagrinėjus pareiškėjų pateiktą skundą dėl Raštų, pareiškėjai turės teisę kreiptis į teismą ir atitinkamai ginčyti priimtą sprendimą bendra tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 105 straipsnio 1 punktu, 106, 152 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų P. B. (P. B.) ir E. B. (E. B.) skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.