- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- I-366-583/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo K. G. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. vasario 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K.G. skundu nurodo, kad 2008-03-26 jo broliui V. G. buvo įteikta pašto siunta, kuria atsiųstas 2008-02-26 Klaipėdos AVA reikalavimas „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Šio akto tekste nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas V.Rinkevičius, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu įpareigojo pareiškėją likviduoti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) , Palangos mieste, ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2008-07-07. Pareiškėjas teigia, kad nurodoma statyba negali būti laikoma savavaline, kadangi 2007-02-22 ir pakartotinai 2007-03-01 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau Palangos miesto savivaldybė per įstatymo nustatytą 10 dienų terminą statybos leidimo neišdavė ir per šį terminą nepranešė statybos leidimo neišdavimo priežasčių. Vykdydamas Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas 2007-03-16 pateikė Palangos miesto savivaldybei pranešimą, kad pagal įstatymą pradeda vykdyti statybą be leidimo. Šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais prareiškėjas teismą prašo : -panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-02-26 individualaus administracinio akto „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ Nr. 2-691-(2.20) dalis, kuriomis statytojas K. G. buvo įpareigotas:1. nugriauti savavališkai pastatytą statinį iki 2008-03-07;2. sutvarkyti statybvietę iki 2008-03-07;3. iki 2008-03-07 likviduoti savavališkos statybos padarinius; Kitą, reikalavimo dalį, susijusią su reikalavimu pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį pagal reikalavimus, išskyrus šio reikalavimo įvykdymo terminą – iki 2008-03-07, palikti galioti.
Skundą atsisakoma priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kadangi byla nepriskirta nagrinėti administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teismų steigimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti įstatymai. ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis). Taigi, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.
Kaip nustatyta iš skundo reikalavimų, pareiškėjas ginčija Klaipėdos AVA 2008-02-26 raštu Nr. 2-691-(2.20) įformintą sprendimą „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ kuriuo pareiškėjui vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatytas įpareigojimas likviduoti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2008-03-07. Statytojo ar kito asmens įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė apibrėžiama Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t.y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis pastatyto statinio, kaip šio turto savininko nuosavybės teises.
Įpareigojimo nugriauti savavališką statybą priėmimas yra tam tikra stadija sprendžiant ginčą dėl statybos, atliktos pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo, kadangi statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, apskrities viršininkas turės įgaliojimus kreiptis į teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Reikalavimas nugriauti statinį ar jo dalį nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia nuomonė dėl analogiškų ginčų rūšinio teismingumo yra suformuota Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje byloje O.V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje byloje D.M. v. Telšių apskrities viršininko administracija, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje byloje R.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija). Analogiška nuostata išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2004.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, jog pareiškėjo reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t.y. Palangos miesto apylinkės teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalis).
Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalie 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105 - 106 straipsniais,
nutarė:
pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. vasario 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Grąžinti pareiškėjui K. G. 2008 m. balandžio 24 d. mokėjimo kvitu AB bankas Hansabankas, Palangos KAC sumokėtą 100 (vieną šimtą) litų žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.