Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-06 · Administracinė byla Nr. AS-858-440-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-06
Bylos Nr.
AS-858-440-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas, Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Lietuvos
Administracine byla Nr. AS858–440/2010Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjucio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaicio (pranešejas), teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskiraji skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. bir˛elio 15 d. nutarties administracineje byloje pagal pareiškejo VIASAT AS skunda atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai del nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2010 m. gegu˛es 31 d. nutarimu Nr. 2S-14 (b. l. 63–70) (toliau – ir Nutarimas) pripa˛ino klaidinancia reklama, pa˛eid˛iancia Reklamos istatymo 5 straipsnio reikalavimus, šiuos VIASAT AS atskirais laikotarpiais ivairiais budais skleistus reklaminius teiginius, reklamuojancius atskiras „Auksinio paketo“ akcijas: „kiekviena Lietuvos šeima „Viasat“ skaitmenine televizija 3 metus megausis tik u˛ 29 Lt/men.“, „Paslaugos mokestis visa sutarties laikotarpi su tiesioginiu debetu – 29 Lt/men.“, „Abonentinis paslaugos mokestis 1-36 men. – 29 Lt“, „Paslaugos mokestis 36 men. 29 Lt/men.“, „Korteles nuomos mokestis (1 karta per metus) – 24 Lt“, „Viasat <...> 29 Lt/men., puse paslaugos mokescio visa sutarties laikotarpi“; „pasirašius „Viasat“ „Auksinio paketo“ 24 men. sutarti, paslaugos mokestis 12 men. – 29 Lt/men. su tiesioginiu debetu“, „Antraisiais sutarties metais – 59 Lt/men. su tiesioginiu debetu“, „Korteles nuomos mokestis (1 karta per metus) – 24 Lt“; „Gaudyk auksini nuli“, „u˛sisakykite AUKSINI PAKETA dabar ir metus matysite daugiau nei 50 TV kanalu nemokamai“. Nurodytu reklaminiu teiginiu skleidimas pripa˛intas nesa˛iningos konkurencijos veiksmais, pa˛eid˛ianciais Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus. Nutarimu Konkurencijos taryba VIASAT AS ipareigojo ne veliau kaip per 10 darbo dienu nuo Nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes ˛inios“ priede „Informaciniai pranešimai“ u˛tikrinti vartotojams, kurie Nutarimo rezoliucines dalies 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytu klaidinanciu reklamu skleidimo laikotarpiu su VIASAT AS sudare sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo, kad jiems bus taikomos šiose reklamose skelbtos paslaugu kainos, arba sudaryti salygas šiems vartotojams su VIASAT AS sudarytas sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo nutraukti jiems nepatiriant papildomu išlaidu, taip pat skyre VIASAT AS 174 600 litu bauda.

Šalies argumentai

Pareiškejas VIASAT AS skundu (b. l. 1–14) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydami taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone ir sustabdyti iki teismo sprendimo isiteisejimo gincijamo Nutarimo galiojima; sustabdyti bylos nagrinejima, kol bus išspresta administracine byla pagal Konkurencijos tarybos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo administracineje byloje Nr. I-414-602/2010; ipareigoti Konkurencijos taryba pateikti teismui byla, kurios pagrindu priimtas Nutarimas; panaikinti Nutarima; priteisti bylinejimosi išlaidas.

Del prašymo taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone ir sustabdyti iki teismo sprendimo isiteisejimo gincijamo Nutarimo galiojima pareiškejas nurode, kad sudetingu besitesiancios krizes laikotarpiu 174 600 litu bauda yra labai didele ir gali tureti itakos pareiškejo veiklai, gali nukenteti ne tik pareiškejas, bet ir vartotojai. Ipareigojimo vartotojams taikyti reklamose skelbtas paslaugu kainas arba sudaryti salygas šiems vartotojams su VIASAT AS sudarytas sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo nutraukti jiems nepatiriant papildomu išlaidu nustatymas suponuoja, kad tipines pareiškejo sutarciu salygos nera tinkamos ir jos turi buti keiciamos. Nurodytas ipareigojimas yra perteklinis ir vercia pareiškeja pa˛eisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 29 d. sprendima, kuriuo taikos sutartimi su Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba nuo 2009 m. spalio 1 d. patvirtintos naujos tipines sutarciu salygos. Tipiniu sutarciu salygu pakeitimas vartotojams sukurs ne tik neigiama nuomone apie pareiškejo gebejima pateikti tinkamas tipines salygas, bet ir nepagrista nuomone, jog šios salygos nebuvo sa˛iningos ar visiškai atitinkancios vartotoju interesus, todel Nutarimo vykdymas sukurs nepataisomas pasekmes tiek pareiškejo, tiek ir Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos reputacijai. Pagal nuo 2009 m. spalio 1 d. galiojancias tipines sutarciu salygas vartotojai, kurie yra nepatenkinti padidintu paslaugu mokesciu, galejo nutraukti sutarti su pareiškeju, be to, vartotojai jau kreipesi i pareiškeja ir išreiške nepasitenkinima padidintomis paslaugu kainomis, o pareiškejas visus šiuos gincus išsprende, tai pripa˛ino ir Konkurencijos taryba. Igyvendinus Nutarimo ipareigojima del sutarciu su pareiškeju ir panaikinus Nutarima bei jame nustatytus ipareigojimus, butu neimanoma ivykdyti teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas Nutarimas bei ipareigojimai, kadangi šie ipareigojimai jau butu igyvendinti, o jais negri˛tamai pasinaudota.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. bir˛elio 15 d. nutartimi (b. l. 51–52) patenkino pareiškejo prašyma del reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu. Teismas nurode, kad pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 92 straipsni skund˛iamo akto panaikinimas reiškia, jog konkreciu atveju atkuriama buvusi iki gincijamo akto priemimo padetis. Ivykd˛ius Konkurencijos tarybos ipareigojima u˛tikrinti vartotojams, kurie Nutarimo rezoliucines dalies 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytu klaidinanciu reklamu skleidimo laikotarpiu su VIASAT AS sudare sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo, kad jiems bus taikomos šiose reklamose skelbtos paslaugu kainos, arba sudaryti salygas šiems vartotojams su VIASAT AS sudarytas sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo nutraukti jiems nepatiriant papildomu išlaidu, ankstesnes padeties atkurimas butu itin sudetingas, pareikalautu nema˛u finansiniu, organizaciniu ištekliu, jei teismas patenkintu pareiškejo skunda ir panaikintu Nutarima. Vartotojai dar iki bylos išnagrinejimo pabaigos galetu nutraukti sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo. Del 174 600 litu baudos teismas nurode, kad, priemus pareiškejui palanku sprendima, taciau nesustabd˛ius baudos išieškojimo, pareiškejo gra˛inimas i iki tol buvusia padeti butu apsunkintas, todel pirmiausiai turi buti galutinai išsprestas tarp pareiškejo ir atsakovo kiles gincas ir tik po to turi buti vykdomi Nutarimo patvarkymai del skirtos baudos išieškojimo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu (b. l. 55–62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. bir˛elio 15 d. nutarties dali, kuria nutarta taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemones, ir išspresti ši klausima iš esmes, atmetant pareiškejo prašyma taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemones kaip nepagrista. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprend˛iant del reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu, turi buti ivertinta, ar yra reali gresme, kad netaikius reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu teismo sprendimo ivykdymas pasunketu arba pasidarytu negalimas. Taikant reikalavimo u˛tikrinimo priemones turi buti atsi˛velgta ir i atsakovo interesus. Administraciniuose gincuose taikomos reikalavimo u˛tikrinimo priemonemis negali buti nepaisoma ir viešuju interesu. Butina nustatyti tinkama interesu balansa, išskirtines aplinkybes, kurios rodytu, kad nepritaikius reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu, teismo sprendimas iš tikruju gali pasunketi arba pasidaryti negalimas. Reali gresme turi buti patvirtinta konkreciomis faktinemis aplinkybemis. Konkurencijos taryba, priimdama Nutarima, veike gindama daugelio ukio subjektu ir vartotoju interesus, t. y. viešaji interesa. Kadangi Konkurencijos tarybos nutarimu galiojimas yra tiesiogiai susijes su viešojo intereso apsauga, jo vykdymo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Pirmosios instancijos teismas neatliko visu reikšmingu aplinkybiu vertinimo.

Atsakovas taip pat pa˛ymejo, kad pareiškejas iš esmes praše stabdyti tik Nutarimo rezoliucines dalies 3 ir 4 punktus. Tuo tarpu teismas sustabde viso Konkurencijos tarybos Nutarimo galiojima. Pareiškejas iš viso nepraše ir nepateike argumentu del Nutarimo dalies, kuria pripa˛inti atitinkami istatymu pa˛eidimai, sustabdymo. Teismas turejo pateikti aiškius motyvus del viso Nutarimo sustabdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Nutarime konstatuoti vartotoju interesu pa˛eidimai, kadangi pareiškejui padidinus paslaugu kaina, nepaisant savo reklamoje skelbto isipareigojimo, vartotoju teiseti lukesciai, susieti su skleista reklama, buvo pa˛eisti. Bent dalis tokiu vartotoju sudarytu sutarciu dar galioja, todel yra teisinga ir proporcinga tiek pareiškejo, tiek vartotoju at˛vilgiu bent iš dalies pašalinti klaidinancios reklamos jiems padaryta ˛ala. Nutarime nustatytas ipareigojimas sudaryti vartotojams bent iki ju sutarciu pabaigos, t. y. faktiškai veliausiai pasirašiusiems kelis menesius, leisti moketi reklamose skelbtomis kainomis yra proporcingas pareiškejo at˛vilgiu. Teismo argumentai nera pagristi jokiais faktiniais duomenimis, tai ypac aktualu del to, kad reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu prieštaravimas viešajam interesui, o ypac vartotoju, kurie yra silpnesne puse, interesams, kyla pareiga sprendima pagristi neabejotinais faktiniais duomenimis. Teismui priemus atsakovui palanku sprendima, ipareigojimas negaletu buti vykdomas del tos pacios prie˛asties, kaip ir nurodo pareiškejas – sutartys su pareiškeju butu pasibaigusios, butu pa˛eistas pareiškejo ir vartotoju pusiausvyros principas. Pareiškejo argumentai del tipiniu sutarciu salygu pakeitimo atmestini, kadangi Konkurencijos taryba nagrinejo pareiškejo nesa˛iningos konkurencijos veiksmus, bet ne tipiniu sutarciu salygu atitikti teises aktu reikalavimams. Konkurencijos tarybos ipareigojimas yra susijes su neigiamu pasekmiu vartotojams šalinimu, tuo tarpu tipiniu sutarciu salygu pakeitimas turetu u˛tikrinti vartotoju interesu apsauga ateityje.

Atsakovas del reikalavimo u˛tikrinimo priemones, kuria sustabdoma Nutarimo dalis del baudos skyrimo, pa˛ymejo, kad teismo argumentai yra abstraktus, nepagristi jokiomis faktinemis aplinkybemis, nera jokiu realia gresme pareiškejo veiklai pagrind˛ianciu aplinkybiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pablogesianti ukio subjekto finansine padetis nera pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ABTI 71 straipsnio 1 dali teismas arba teisejas gali imtis priemoniu reikalavimui u˛tikrinti proceso dalyviu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiemus u˛tikrinimo priemoniu, teismo sprendimo ivykdymas pasunketu arba pasidarytu negalimas. Teismas, spresdamas, ar yra pagrindas taikyti prašoma reikalavimo u˛tikrinimo priemone, turi nustatyti, kad yra reali gresme, jog, jos netaikius, teismo sprendimo ivykdymas pasunketu arba pasidarytu negalimas, t. y. kad priemus sprendima panaikinti skund˛iama akta, iki jo priemimo buvusios padeties atkurimas pasunketu arba taptu negalimas (ABTI 92 straipsnis).

Sprend˛iant del reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu taikymo, turi buti atsi˛velgta i prašomo u˛tikrinti reikalavimo pobudi, nurodoma jo faktini pagrinda, gincijamu aktu suteiktas teises bei galima šiu teisiu faktini realizavima, ju itaka kitiems asmenims, taip pat i tai, ar reikalavimo u˛tikrinimo priemones taikymas pagal nustatytas aplinkybes butu adekvatus siekiamam tikslui, nepa˛eistu proporcingumo principo, proceso šaliu interesu pusiausvyros ir viešuju interesu principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 14 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS525-222/2010).

Ivertinus tokia teises norma istatymu leidejo ketinimu (tikslu) aspektu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS556-174/2009), darytina išvada, kad, sprend˛iant Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausima, butina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytu, jog, nepritaikius šios reikalavimo u˛tikrinimo priemones, teismo sprendimo ivykdymas iš tikruju gali pasunketi arba pasidaryti negalimas.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad Nutarimo rezoliucines dalies 4 punktu pareiškejui paskirta 174 600 litu bauda. Pa˛ymetina, kad galima neigiama gincijamo akto itaka pareiškejo finansinei padeciai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodancia, jog teismo sprendimo ivykdymas iš tikruju gali buti apsunkintas ar tapti neimanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosciusi sunki ekonomine situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali buti pagrindas taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS858-206/2010). Taip pat pa˛ymetina, kad reikalavimo u˛tikrinimo priemone gali buti taikoma bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiemus u˛tikrinimo priemoniu, teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone, privalo nurodyti aplinkybes, sudarancias reikalavimo u˛tikrinimo pagrinda bei pateikti šias aplinkybes patvirtinancius irodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. baland˛io 24 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS63-277/2008). Nagrinejamu atveju reali finansiniu sunkumu gresme turi buti neabejotinai patvirtinta konkreciomis faktinemis aplinkybemis (pvz. pareiškejas turetu dideliu mastu keisti savo veiklos praktika, santykius su partneriais, atsirastu dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintu jo ekonomine ar socialine padeti ir pan.) ir pagrista jas patvirtinanciais irodymais. Tokiu realios finansiniu sunkumu gresmes atsiradima pagrind˛ianciu irodymu pareiškejas nepateike, apsiribodamas tik tam tikru tiketinu prielaidu išvardijimu, todel reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu taikymas del baudos nagrinejamoje byloje yra nepagristas, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina.

Nutarimo rezoliucines dalies 3 punktu pareiškejas ipareigotas ne veliau kaip per 10 darbo dienu nuo Nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes ˛inios“ priede „Informaciniai pranešimai“ u˛tikrinti vartotojams, kurie Nutarimo rezoliucines dalies 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytu klaidinanciu reklamu skleidimo laikotarpiu su VIASAT AS sudare sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo, kad jiems bus taikomos šiose reklamose skelbtos paslaugu kainos, arba sudaryti salygas šiems vartotojams su VIASAT AS sudarytas sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo nutraukti jiems nepatiriant papildomu išlaidu. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad tiek isiteisejus teismo sprendimui, kuriuo butu panaikintas Nutarimas, tiek isiteisejus teismo sprendimui, kuriuo Nutarimas butu pripa˛intas kaip pagristas, butu arba reikšmingai pa˛eisti pareiškejo, arba, atitinkamai, vartotoju interesai. Interesu pusiausvyros principas reikalauja kiekvienu individualiu atveju ivertinti, ar taikomos reikalavimo u˛tikrinimo priemones nepadarytu ˛alos daugiau nei ju netaikymas. Nagrinejimu atveju vertinant situacija, kai sprendimo isiteisejimo diena pripa˛istama, kad Nutarimas yra nepagristas, o ipareigojimas, susijes su u˛tikrinimu vartotojams kad jiems bus taikomos reklamose skelbtos paslaugu kainos, arba sudarant salygas šiems vartotojams su pareiškeju sudarytas sutartis del reklamuotu paslaugu teikimo nutraukti, jiems nepatiriant papildomu išlaidu, butina atsi˛velgti i tai, kokio masto ˛ala butu padaryta pareiškejui bei tai, kad faktiškai butu labai sunku atkurti iki tol buvusia padeti. Vartotojams nutraukus sutartis su VIASAT AS, nepatiriant papildomu išlaidu, veliau butu realiai neimanoma u˛tikrinti, kad tie patys vartotojai vel sudarytu sutartis su pareiškeju, jo reputacijai butu reikšmingai pakenkta. Vertinant situacija, kai Nutarimo vykdymas sustabdomas, taciau veliau isiteisejusiu teismo sprendimu pripa˛istama, kad Nutarimas buvo pagristas, atkreiptinas demesys i tai, kad, kaip nurodo ir atsakovas atskirajame skunde, yra didele tikimybe, kad teismo sprendimo isiteisejimo metu jau faktiškai nebebus tokiu vartotoju, kurie gales pasinaudoti Nutarime nustatytu ipareigojimu, kadangi sutartys pagal gincijamos reklamos vartojima sudarytos 2–3 metams po reklamos panaudojimo, todel jos jau bus pasibaigusios isiteisejusio Nutarimo vykdymo metu. Del nurodytu skirtingo pobud˛io pasekmiu tiketinumo, atsi˛velgusi i interesu pusiausvyros principo reikalavimus, teiseju kolegija vertina, kad ma˛esne ˛ala nagrinejamu atveju butu padaryta pritaikius reikalavimo u˛tikrinimo priemone, kadangi tokiu atveju vartotojai, nors ir negaletu pasinaudoti ipareigojimu suteiktomis teisemis, taciau neprarastu galimybes, vadovaudamiesi isiteisejusiu teismo sprendimu, kreiptis i bendrosios kompetencijos teisma del ˛alos atlyginimo. Tuo tarpu kitu atveju, Nutarima pripa˛inus nepagristu ir atkuriant iki tol buvusia padeti, pareiškejas turetu ˛ymiai ma˛esnes galimybes atkurti iki tol buvusia padeti, kadangi igyvendinti Nutarimo ipareigojimai butu susije su pareiškejo reputacijos sugadinimu, be to, vartotojai, nutrauke sutartis, tiketina, susirastu kitus atitinkamu paslaugu tiekejus, kas dar labiau suma˛ina ju gri˛imo pas pareiškeja tikimybe. Tokia situacija nebutu suderinama su ABTI 92 straipsniu, kadangi faktiškai nebutu galimybes konkreciu atveju atkurti buvusia iki gincijamo Nutarimo priemimo buvusia padeti. Del nurodytu argumentu teiseju kolegija vertina, kad skund˛iamo Nutarimo dalies, susijusios su ipareigojimais, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspresta byla, nagrinejamu atveju sukeltu didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo Nutarimo nevykdymas.

Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad tiek pareiškejo prašymo del reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu turinys, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria yra patenkinamas prašymas, atskleid˛ia, kad pareiškejo prašymas buvo susijes su Nutarimo rezoliucines dalies 3 ir 4 punktuose nurodytu ipareigojimo ir baudos skyrimo sustabdymo, todel atsakovas pagristai atskirajame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagristai sustabde ne Nutarimo rezoliucines dalies 3 ir 4 punkto reikalavimu, o viso Nutarimo galiojima. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrinde, kodel stabdomas viso Nutarimo galiojimas, todel pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 151 straipsnio 2 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskiraji skunda patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. bir˛elio 15 d. nutarti pakeisti iš dalies, nutarties rezoliucine dali dalyje del reikalavimo u˛tikrinimo priemoniu išdestant taip: „patenkinti VIASAT AS prašyma taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemone iš dalies – iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos sustabdyti 2010 m. gegu˛es 31 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-14 „Del VIASAT AS veiksmu, skleid˛iant skaitmenines televizijos paslaugu reklama, atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 16 straipsnio reikalavimams“ rezoliucines dalies 3 punkto galiojima”.

Likusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. bir˛elio 15 d. nutarties dali palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Audrius Bakaveckas Arturas Drigotas Irmantas Jarukaitis