Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. Tarnybos Tauragės departamento l. e. p. direktorius pavedė pareiškėjui 2020 m. balandžio 14 d. atlikti ūkio subjekto veiklos priežiūrą (toliau – ir Pavedimas).

2020 m. balandžio 14 d. pareiškėjas surašė Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą Nr. 1, kuriame nurodė, kad nuluptos briedžio patelės lavonas sustingęs, išpūstas. Natūralių kūno angų gleivinė pilkai rausva. Išlesta kairė akis ir tešmuo laukinių paukščių (kranklių). Išorinių (šautinių žaizdų) ant briedžio patelės nerasta, taip pat nerasta mechaninių sužeidimų ant kūno. Patologiniai anatominiai pokyčiai: neskrostas. Klinikinė diagnozė ir patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) nenustatyta.

2020 m. balandžio 14 d. pareiškėjas atrinko briedžio galvos smegenų kamieno skląsčio mėginį dėl lėtinės elnių išsekimo ligos ištyrimo ir surašė Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktą Nr. 62MTA-411.

2020 m. balandžio 27 d. S. E. ir E. V. (prirašyta ranka) pateikė prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui, Lietuvos Respublikos Seimo nariui ir Grynas.lt redakcijai, kuriame prašoma, įpareigoti instituciją pradėti administracinio nusižengimo bylose teiseną, kad briedės „utilizavimo“ įvykis būtų išsamiai ir objektyviai ištirtas, kalti asmenys patraukti atsakomybėn ir atlikti tarnybinį patikrinimą, ar valstybės įgalioti asmenys, institucija tinkamai atliko savo pareigas.

2020 m. gegužės 7 d. Tarnyba gavo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą „Dėl S. E. prašymo“, kuriuo S. E. ir E. V. (prirašyta ranka) prašymą persiuntė Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.

2020 m. liepos 9 d. Tarnybos Vidaus tyrimų skyrius surašė tarnybinį pranešimą „Dėl A. Z. veiksmų“, kuriame siūlo pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir įvertinti, ar A. Z. veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnyba požymių.

2020 m. liepos 9 d. tarnybos direktoriaus rezoliucija buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. Z. veiksmų.

2020 m. liepos 14 d. Tarnyba surašė pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo paprašė paaiškinti 2020 m. balandžio 14 d. įvykių aplinkybes dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

2020 m. liepos 21 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai paaiškinimus „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, kuriuose nurodė, kad nesutinka, kad padarė tarnybinį nusižengimą, nes veikė pagal teisėtą pavedimą ir vadovavosi teisės aktais.

2020 m. rugpjūčio 6 d. Tarnyba surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TNR-22, kurioje nurodė, kad nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto briedės smegenų mėginio tyrimas dėl lėtinės elnių ligos buvo neigiamas. Pavedime nebuvo sukonkretinta, nors turėjo būti, kokius veiksmus atlikti siunčiamas pareiškėjas, tačiau vertinant pareiškėjo paaiškinimą, realiai atliktus veiksmus (mėginys paimtas), padaryta išvada, kad Pavedimo tikslas buvo paimti briedžio galvos smegenų kamieno skląsčio mėginį dėl lėtinės elnių išsekimo ligos ištyrimo, o ne atlikti gaišenos apžiūrą. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas, dėl neatsargumo neturėdamas įgaliojimų, be pavedimo savo iniciatyva atlikęs gaišenos apžiūrą ir surašęs Aktą, piktnaudžiavo tarnyba viršydamas įgaliojimus ir kompetencijos ribas. Taip pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 12 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 9 punktus, Tarnybos Tauragės departamento Šilalės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus pareigybės parašymo, patvirtinto tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-557, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.27 papunktį. Išvadoje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2020 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. B2-767 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. Z. skyrimo“ pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

VTĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. tarnybinio nusižengimo padarymo metu) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018, LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004).

Išvadoje ir Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui inkriminuojamas VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų, Pareigybės aprašymo 5.27 papunkčio pažeidimas.

VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus (10 punktas) Kitas principas yra profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas).

Pareigybės aprašymo 5.27 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo savo veikloje vadovautis Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kompetencijai priskirtas sritis, tarnybos vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais teisės aktais.

Taip pat Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba, nurodomas VTĮ 2 straipsnio 5 dalis. 2020 m. lapkričio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė teigia, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir įvertinus visas teisines ir faktines aplinkybes, pareiškėjo neteisėti veiksmai nebuvo pripažinti kaip šiurkštūs. Teismas itin kritiškai vertina tokią atsakovės poziciją: jeigu pareiškėjui inkriminuojamas piktnaudžiavimas tarnyba, tai jį reglamentuoja VTĮ 2 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjo veika arba atitinka šio straipsnio sudėtį, arba ne. Jeigu atitinka, turėjo būti vadovaujamasi VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu (nes tokį jį laiko įstatymas).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas atliko briedžio gaišenos apžiūrą ir surašė Aktą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pirma, tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių – gaišenos apžiūros ir Akto surašymo fakto. Taigi pareiškėjas šias veikas faktiškai atliko. Antra, gaišenų patologinių anatominių tyrimų atlikimo ir jų duomenų registravimo tvarką reglamentuoja Gaišenų patologinių anatominių tyrimų tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. B1-658 „Dėl Gaišenų patologinių anatominių tyrimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 12 punktą gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas pildomas tik tada, kai atliekamas gaišenos tyrimas. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad kiekvienas tyrimo aktas turi būti iki galo užpildytas, pasirašytas ir užregistruotas, taip pat jame turi būti nurodyta gaišenos tyrimo atlikimo data. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gaišenos tyrimo neatliko, pasirašė Aktą, Akto iki galo neužpildė, jo neįregistravo (Tarnybos Vidaus tyrimų skyrius duomenų apie tai, kad Aktas buvo užregistruotas atitinkamame registre, neturi). Taigi pareiškėjas pažeidė teisės aktų (Aprašo 12 ir 13 punktų) reikalavimus, t. y. atliko neteisėtą veiką.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepadarė jam Tarnybos inkriminuotų veikų – piktnaudžiavo tarnyba, veikė be pavedimo, neturėdamas įgaliojimų. Teismas daro išvadą, kad Pavedimas pareiškėjui buvo duotas. Kaip nurodyta Išvadoje, pavedime turėjo būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atlikti siunčiamas pareiškėjas: Kokybės sistemos programos KT-2-1 „Bendrieji reikalavimai vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą“, patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-1025 „Dėl Kokybės sistemos programos KT-2-1 „Bendrieji reikalavimai vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą“ patvirtinimo“, 4 paragrafe nustatyta, kad siekiant tinkamai organizuoti ūkio subjektų veiklos priežiūrą, Tarnybos darbuotojams, atliksiantiems konkrečius ūkio subjektų priežiūros veiksmus iki šių veiksmų atlikimo išrašomi atitinkami pavedimai (pvz., pavedimas atlikti ūkio subjekto veiklos priežiūrą). To paties paragrafo 4.4 papunktyje nurodyta, kad pavedime atlikti ūkio subjekto veiklos priežiūrą nurodomas priežiūros tikslas, jei tai „kita“, nurodomas konkretus veiksmas. Nagrinėjamu atveju Pavedime konkretus veiksmas nebuvo nurodytas, o tik pažymėta „kita“. Taigi Išvadoje nepagrįstai daroma išvada, kad pareiškėjas buvo siunčiamas tik briedės smegenų tyrimo paimti. Tokia versija tikėtina (iš praktikos, iš realiai atliktų veiksmų, pareiškėjo paaiškinimų ir kt.), tačiau iki galo neaišku, o neaiškumai turi būti traktuojami pareiškėjo naudai. Todėl teismas atmeta pareiškėjui inkriminuotus kaltinimus dėl veikimo be pavedimo. Pavedimas pareiškėjui buvo duotas, tik buvo neaiškus jo turinys.

Dėl pareiškėjo kompetencijos atlikti gaišenos tyrimą teismas vadovaujasi Aprašo 4 punktu, kuriame nurodyta, kad gaišenų tyrimus gali atlikti galiojančią veterinarijos praktikos licenciją turintis veterinarijos gydytojas, teikiantis veterinarijos paslaugas savarankiškai arba veterinarijos paslaugų teikėjo vardu, galiojančią veterinarijos praktikos licenciją turintis veterinarijos gydytojas, kuris yra gyvūno laikytojo darbuotojas, arba veterinarijos gydytojas-patologas, dirbantis laboratorijoje. Išimtinais atvejais gaišenų tyrimus gali atlikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris turi vadovautis šiame Apraše nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas išimtiniais atvejais galėtų atlikti gaišenos tyrimą, todėl šis kaltinimas pareiškėjui taip pat atmetamas.

Teismas atmeta atsakovės teiginius, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba. VTĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Kaip teismas jau nurodė aukščiau, pareiškėjas turėjo ir įgaliojimus, ir pavedimą (neaiškų, bet tai traktuojama pareiškėjo naudai) vykti į įvykio vietą ir atlikti ūkio subjekto veiklos priežiūrą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjui inkriminuotos teisės normos (galutinės nurodytos Įsakyme ir Išvados apibendrinančioje dalyje) yra blanketinės, t. y. tokios, kurios turi būti nurodomos kartu su kitomis teisės normomis, kurias pažeidė pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė Aprašo 12 ir 13 punktus (pareiškėjas gaišenos tyrimo neatliko, pasirašė Aktą, Akto iki galo neužpildė, jo neįregistravo). Apraše įtvirtintos teisės normos ir pareiškėjo neteisėti veiksmai buvo nurodyti Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą ir Išvadoje. Taigi Aprašo konkrečių nuostatų nenurodymą galutiniame Įsakyme ir Išvados apibendrinančioje dalyje teismas laiko techniniu netikslumu, kuris nėra pagrindas panaikinti Įsakymą (nėra esminis procesinis pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Pareiškėjas suprato kaltinimo esmę ir teikė paaiškinimus atsakovei ir teismui dėl ginčui aktualių aplinkybių.

Kadangi pareiškėjas pažeidė Aprašo 12 ir 13 punktus, pareiškėjas taip pat pažeidė blanketines teisės normas: VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 (nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų) ir 12 (deramai neatliko savo pareigų – neatlikęs tyrimo, surašė nekokybišką Aktą) punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1 (nesilaikė teisės aktų), 4 (nekokybiškai atliko pavestą užduotį) punktus, Pareigybės aprašymo 5.27 papunkčio pažeidimas (eidamas pareigas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais kompetencijai priskirtas sritis, bei kitais teisės aktais).

Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas šias neteisėtas veikas atliko dėl neatsargumo. Teismas su tokiu atsakovės vertinimu sutinka: pareiškėjas veikė nepakankamai atsakingai ir rūpestingai ir nenumatė, kad dėl tokio veikimo kils atitinkami padariniai, nors pagal jam keliamus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus turėjo ir galėjo tai numatyti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo kaltės nėra. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl pasekmių sąlygiškumo, nebuvimo, priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareiškėjo veiksmų ir pasekmių nenustatyto ir nebuvimo, tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad neigiamų pasekmių kilo, t. y. Aktas turi juridinę galią ir Tarnybos vardu gali būti panaudotas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pakenkė Tarnybos prestižui, griaudamas Tarnybos ir apskritai valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo jos vardą, kompromitavo Tarnybą ir taip galėjo sukelti nepasitikėjimą jos darbuotojais, Aktas buvo oficialiai „išplatintas“ valstybės institucijoms (Lietuvos Respublikos Seimo nariui S. G., Aplinkos ministerijai, Departamentui), žiniasklaidos priemonėms (grynas.lt redakcijai), Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai.

Pareiškėjo teiginiai dėl pasekmių nebuvimo ar priežastinio ryšio nenustatymo vertintini kaip gynybiniai ir atmetami.

VTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. VTĮ 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas šią nuobaudą laiko proporcinga. Pirma, tarnybinio nusižengimo sudėties buvimas, objektas, kuriam buvo sukelta grėsmė (Tarnybos autoritetas, pasitikėjimas jos tarnautojų kompetencija, pasitikėjimas Tarnybos vardu surašomų dokumentų patikimumu) lėmė, kad pareiškėjui pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl mažareikšmiškumo: pareiškėjo veiksmai nagrinėjamoje situacijoje nebuvo atsitiktiniai, o valiniai (kaltės forma – nerūpestingumas), įvykis sukėlė grėsmę Tarnybos autoritetui, ypač jautrioje srityje dėl Tarnybos tarnautojų veiksmų dirbant savo darbą su medžiotojų būreliais. Antra, pareiškėjo kaltės forma (neatsargumas) ir ilgametė nepriekaištinga tarnyba (neturi tarnybinių nuobaudų) lėmė švelniausios tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Apibendrinant teismas pabrėžia, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą esant jo kaltei – neatsargumui: pareiškėjas gaišenos tyrimo neatliko, pasirašė Aktą, Akto iki galo neužpildė, jo neįregistravo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Aprašo 12 ir 13 punktus ir blanketines teisės normas: VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, Pareigybės aprašymo 5.27 papunktį. Iš Išvados ir iš Įsakymo teismas šalina visas kitas pareiškėjui inkriminuotas aplinkybes (dėl piktnaudžiavimo tarnyba, veikimo be įgaliojimų ir pavedimo), tačiau patį Įsakymą ir Išvadą palieka galioti, nes jie teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.