- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 1-273-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50906-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Advokatai
- Vitalijus Vitkovskis, Violeta Bazienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Zinai Bubulienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta);
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui (bausmė atlikta);
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, ir per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmė atlikta);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2020 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu buto koridoriuje sudavė nepilnamečiui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į dešinę ausį bei vieną smūgį į galvos sritį, nuo smūgio D. Š. nugriuvus ant grindų, koja užmynė ant nukentėjusiojo dešinės rankos ir spaudė bei sudavė kumščiais ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, krūtinę, nukentėjusiajam atsikėlus ir nuėjus į kambarį, kumščiais sudavė jam nenustatytą smūgių skaičių į nugarą bei kitas kūno vietas, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. Š. dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžį su aplinkine kraujosruva plaštakoje ir dešinės ausies kaušelio, kaklo, krūtinės bei nugaros nubrozdinimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl to nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo iš dalies pripažino ir nurodė, kad nepripažįsta, kad tiek smūgių buvo suduota, kad specialiai atsistojo ant plaštakos – konflikto metu viskas vyko netyčia. Specialių veiksmų nebuvo, muštynėse nenorėjo dalyvauti. Pripažįsta, kad įsivėlė į konfliktą, toleravo jį iš dalies. Plaštaką D. Š. sulaužė, kai jie krito susiėmę. Pripažino, kad kažkokius smurtinius veiksmus atliko. Jie susikabino koridoriuje ir krito laikydamiesi vienas su kitu į kambarį, tačiau jokių smūgių nesudavė. Didžiąją dalį grumtynių praleido nukritę, laikė vienas kitą, vienas kito rankas. Patikino, kad, jei jis būtų davęs smūgį – D. Š. „išsijungtų“, nes kaltinamojo smūgiai stiprūs. Jeigu būtų sudavęs 6 smūgius, jis gulėtų ligoninėje. Jo nuomone, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo arba kai kaltinamasis norėjo atsistoti. Neprisimena, kaip iš vis konfliktas vyko, konflikto metu stresinė situacija buvo. Patikino, kad buvo visiškai blaivus. Anot A. G., konfliktas kilo dėl to, kad grįžo Naujųjų metų išvakarėse po darbo, nieko namie nebuvo, tačiau žinojo, kad jaunesnysis (biologinis) sūnus pas uošvienę, todėl norėjo jį paimti, bet D. Š. jo neatidavė (mano, kad D. Š. galvojo, jog A. G. išgėręs, nors jis nebuvo išgėręs, grįžo namo automobiliu, buvo pavargęs). Prasidėjo žodinis konfliktas, D. Š. sudavė jam pirmas ir A. G. suėmė nukentėjusįjį už drabužių, jie pradėjo grumtis, buvo kovinių imtynių veiksmai, gynėsi nuo D. Š., nes jis irgi turi jėgos, stiprių smūgių nepamena, kojomis smūgių nebuvo. Anot kaltinamojo, D. Š. išprovokavo konfliktą. Kaltinamasis stojosi pirmas, atbėgo uošvė, pradėjo rėkti, tada jis atsistojo ir išėjo, daugiau smūgių nebuvo. Uošvienė bandė skirti juos porą sekundžių. Uošvienė galėjo matyti tik porą sekundžių, kaip grūmėsi, kaip atsistojo ir išėjo. Patikino, kad nieko nespaudė, specialiai tikrai nestojo ant plaštakos, stresinėje situacijoje buvo ir neprisimena. Pats turėjo mėlynę galvoje, tačiau nesikreipė į medikus. D. Š. konflikto metu rėkė, tačiau nepamena tiksliai ką. A. G. jautė stresą, nuvažiavęs pas motiną iškart išgėrė stiklinę konjako ir atsigulė. Pažymėjo, kad D. Š. yra jo sugyventinės sūnus, jo nebuvo įsivaikinęs, bet augino iki konflikto, finansiškai nukentėjusiajam padėjo, dabar jie nebendrauja, nustojo bendrauti iki konflikto. Kaltinamasis norėjo, kad jis būtų kaip šeimos narys, bet D. Š. jo nepriėmė. Įvykio metu jis (nukentėjusysis) gyveno pas močiutę, o prieš tai gyvendavo su kaltinamojo šeima, galimai nuo 14 metų gyvena pas močiutę. Gailisi ir atsiprašo, kad taip įvyko, jis vyresnis – turėjo labiau apgalvoti, bet pažymėjo, kad D. Š. irgi ne jaunas. Atkreipė dėmesį, kad iki konflikto su D. Š. buvo konfliktų, kai jam buvo 8 ar 9 metai, jis A. G. buvo su koja įspyręs. Nukentėjusysis pradėjo elgtis nepagarbiai su A. G. galimai nuo 12 metų. Kaltinamasis parašė D. Š. žinutę, atsiprašė, tačiau jis nieko neatsakė. Šiuo metu negyvena kartu su sugyventine.
Liudytoja nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną buvo darbe, kai apie 19 val. A. G. jai paskambino ir pranešė, kad važiuoja namo. Jai pasirodė, kad šis išgėręs. Ji paskambino ir pasakė sūnui D. Š., kad, jeigu jis atvažiuos pasiimti broliuko (A. G.) ir bus išgėręs, neduotų jam brolio. Ji bijojo dėl vaiko, nes praeitais metais per Naujuosius metus buvo išgėręs ir agresyvus, nors nebuvo jokio agresyvumo dėl vaikų, tik dėl jos. Kai jis grįžo namo, neatidarė durų, manė, kad galimai jis bus girtas, bijojo jo. Kalbėdama su D. Š. telefonu išgirdo, kad jis (A. G.) skambina į jo mamos butą (kuris yra šalia jos buto). Kai išgirdo, kad kažkas vyksta, iškart atbėgo. Viskas vyko labai greitai. Prisimena, kad D. Š. gulėjo ant grindų, ant viršaus buvo A. G. Jie voliojosi po koridorių ir po kambarius, rėkė vienas ant kito (galimai buvo negražių žodžių), jai atrodo, abudu stumdėsi laikydami vienas kitą už rūbų ir atsitrenkė į sekciją. Liudytoja bandė atitraukti A. G. nuo sūnaus – paėmė už rūbų (nugaros) ir bandė atitraukti, bet jai nepavyko, neturėjo tiek jėgos. Sūnus bandė gintis, tačiau sugyventinis buvo fiziškai stipresnis. Prisimena, kad mamai rėkė, kad ši kviestų policiją. Jos mama išbėgo pas kaimynus kviesti pagalbos, nes nežinojo, kur telefonas. Konflikto metu iš nugaros matė, kaip A. G. rankos judėjo, bet negali tiksliai pasakyti kaip, galimai norėjo atsistoti, galimai buvo smūgiai. Dėl D. Š. rankos, anot jos, tai buvo netyčia, kaltinamasis galimai norėdamas atsistoti atsirėmė į ją ar krito ant jos. Pažymėjo, kad jie abu buvo agresyvūs. Neprisimena, kaip A. G. atsistojo ir išėjo, galimai, kai sakė, kad kviestų policiją. Kai atvažiavo policija, jo jau nebuvo. Kai sūnus išėjo iš vonios kambario, buvo ištinusi ranka ir apibrozdinimai, paprašė, kad mama iškviestų ir greitąją pagalbą. Vienu metu atvažiavo ir policija, ir greitoji, pamatę ištinusią ranką, policijos pareigūnai liepė važiuoti į ligoninę. Sūnus daugiau nieko nepasakojo, jis irgi jautė stresą. Jis žiūrėjo į savo ranką ir galvojo, ką daryti, bijojo, kad negalės žaisti futbolo. Jie neaptarinėjo smulkmenų, sūnus tik sakė, kad gynė ją ir brolį. Pridūrė, kad D. Š. su A. G. nebendrauja jau galimai 2 metus iki įvykio, tačiau kaltinamasis dalyvavo D. Š. auklėjime iki aptariamo įvykio. Anksčiau jie sutardavo, A. G. padėdavo su varžybomis, su mokykla, gyveno kartu. Patikino, kad A. G. turėjo problemų dėl alkoholio – jeigu išgerdavo, tai kelias dienas gerdavo, išeidavo iš namų, jie gyvendavo atskirai, todėl tai nesukėlė jai jokių nepatogumų.
Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo Naujųjų metų išvakarės, jos sūnus (A. G.) grįžo apie 22 val. susinervinęs, streso būsenoje, išgėrė stiklinę viskio ar brendžio ir atsigulė. Nieko jai nepasakojo. Paskui atvažiavo policija ir jį išsivežė. Neatsimena, ar buvo išgėręs. Ant veido, kairėje pusėje prie skruostikaulio buvo raudona dėmė.
Liudytoja T. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo 2020 m. gruodžio 31 d., maždaug apie 20 val., kai atlėkė kaimynė S. M. Ji rėkė prašydama pagalbos, kad ją užmuš. Liudytoja pagalvojo, kad mušama moteris (I. Š.), nežinojo, kad vaikas buvo mušamas. Paskambino į policiją. Pati liudytoja nebuvo bute (įvykio vietoje).
Liudytojas G. Č. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodė, kad ant vaiko matėsi sužalojimai, ausis buvo paraudusi ir pirštas ištinęs, negalėjo sulenkti, dejavo, aimanavo iš skausmo. Visi trys įvykio vietoje buvę asmenys buvo susijaudinę, išsigandę, kad (kaltinamasis) negrįžtų. Moteris nurodė, kad sugyventinis, pasakė vardą, pavardę ir adresą. Pareigūnai jį surado (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu. Buvo neblaivus, geranoriškai važiavo su jais. Pareigūnui atrodė, kad jis buvo labai neblaivus, nežino, kokį neblaivumą jam nustatė policijos komisariate. Tvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai buvo šokas, nelabai viską prisimena. Ji su anūku D. Š. ruošėsi Naujiems metams virtuvėje. Jis (A. G.) atėjo vakare, apie 20 val., daužė į duris ir anūkas išėjo pažiūrėti. Liudytoja išgirdo triukšmą (galimai, kai nukrito D. Š.) ir atėjus pamatė, kad anūkas guli prieškambaryje ant grindų, o A. G. sėdi ant viršaus. Buvo veidas į veidą, kaltinamasis bandė mušti anūką, matė smūgius kumščiais. Nepamena, kur smūgiavo, kiek kartų, galimai kažkur galvos srityje. Norėjo jį patraukti, bet nesugebėjo. Kai jį tempė už gaubto, norėjo atitraukti, nes netoli durų buvo, tikėjosi pavyks ištempti iš buto. Kaltinamasis ją pastūmė, ji atsidūrė ant slenksčio. Tada atėjo dukra. Liudytoja atsistojo ir išbėgo pagalbos į laiptinę pas kaimynus, bandė skambinti kaimynams į duris. Kadangi buvo Naujųjų metų išvakarės, nieko nerado, todėl iškvietė policiją. Miglotai prisimena, kas vyko kambaryje, kai grįžo. Anūkas vėl buvo ant grindų, A. G. šalia, o dukra bandė sūnų ginti, tempė A. G.. Kai ji išėjo antrą kartą iškviesti greitosios, grįžus A. G. jau neberado. Visi veiksmai vyko prieškambaryje ir kambaryje, nematė kaip jie atsidūrė kambaryje. Kai pareigūnai atvažiavo, A. G. jau nebuvo. D. Š. skaudėjo ranką, todėl iškvietė ir greitąją. Anūkas nesuprato pats, kas tai rankai atsitiko, jam irgi buvo šokas. Nematė, kaip sužalojo anūkui ranką. Rankos lūžis galėjo įvykti viso įvykio metu dėl smurtinių veiksmų. Po įvykio liudytojai buvo mėlynių, bet viskas praėjo, pretenzijų neturi. Anūkas sakė, kad A. G. norėjo paimti mažąjį anūką, tačiau, kadangi jis buvo išgėręs, atsisakė atiduoti. Liudytoja patvirtino, kad matė, jog jis buvo išgėręs. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tada geriau prisiminė nei dabar. A. G. pažįsta apie 10 metų. Jie bendravo neblogai, nebuvo artimi, bet bendravo, jis padėdavo jai ir sode, ir bute. Kai blaivus, nebuvo neigiamas asmuo jų šeimoje, o kai geria, nelabai save kontroliuoja. Paprastai, kai išgerdavo, negyvendavo su jos dukra, išeidavo pas savo gimines. Mano, kad alkoholis šiuo atveju turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams. D. Š. gyvena pas ją atskirame kambaryje, sutaria su juo labai gerai. D. Š. su A. G. irgi sutarė, jos nuomone, D. Š. priėmė mamos draugą, nors galimai kartais jų nuomonės nesueidavo. Žinojo, kad dukra pykstasi su A. G., bet, kad mušė – nežinojo, atkreipė dėmesį, kad prieš metus, jis smurtavo prieš jos dukrą.
Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 1 d. apklaustas įtariamuoju parodė, jog dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumą turėjo prieš 10–11 metų, buvo nustatyta hematoma. Parodymus duoti sutinka. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine I. Š. ir jų bendru vaiku A. G., gimusiu (duomenys neskelbtini). Sugyventinės sūnus D. Š. gyvena tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) bute pas sugyventinės mamą. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 20.00 val. grįžo namo, įėjus į namus namuose nieko nebuvo. Grįžo namo pavargęs po darbo, bet negirtas. Kadangi nieko namuose nebuvo, todėl jis suprato, kad jo sugyventinė su vaiku yra pas močiutę, t. y. (duomenys neskelbtini) bute. Jis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) buto, tačiau neatsimena, duris pats atsidarė ar jam jas atidarė. Užėjęs į (duomenys neskelbtini) butą, pamatė, kad namuose yra sugyventinės mama S. M., jų sūnus A. G., sugyventinė bei sugyventinės sūnus D. Š. D. Š. buvo su draugu. Jis D. Š. pasakė, kam jis į namus kviečiasi draugus, kadangi dabar yra karantino metas bei negalima susitikinėti su draugais. Jis pradėjo su juo konfliktuoti, konflikto metu jis (D. Š.) jam trenkė į veido sritį, po ko prasidėjo jo ir D. Š. muštynės. Juos išskyrė jo sugyventinė. Šį įvykį matė I. Š., D. Š. draugas ir I. Š. mama. Su D. Š. konfliktuoja jau apie metus laiko. Po išskyrimo jis išvažiavo pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Nematė, kad ant D. Š. kūno būtų sužalojimai. Būnant jam pas mamą, jis su mama išgėrė alkoholinio šampano. Apie 23.00 val. jam būnant pas motiną, atvyko policijos pareigūnai, kurie jam paaiškino, kad yra sulaikytas dėl muštynių bei išvežė į policijos komisariatą. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 60–62).
Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 26 d. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, nesutinka ir nepripažįsta, kad jis išprovokavo konfliktą ir sudavė pirmas smūgį. Jam teko gintis. Pilnai patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 1 d. Nori patikslinti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. vakare jis nuėjo į sugyventinės I. Š. mamos namus, adresu (duomenys neskelbtini), ieškodamas savo sugyventinės ir savo mažamečio vaiko, nes namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jis su savo šeima – I. Š. ir jų mažamečiu sūnumi A. G. Jų namuose nerado, pagalvojo, kad jie tikriausiai pas I. Š. mamą, t. y. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis paskambino į (duomenys neskelbtini) buto duris, duris jam atidarė I. Š. sūnus D. Š., jis jo paklausė, kur jo sūnus A. G., D. Š. pasakė, kad yra pas juos bute, jis (A. G.) pasakė, kad nori pasiimti A. G., D. Š. pasakė, kad jis vaiko neatiduos. Pokalbio metu pamatė, kad bute yra pašalinis žmogus – D. Š. draugas, dėl to paaiškino D. Š., kad šiuo metu yra karantinas ir negalima kviesti svečių. Jis kalbėjo su D. Š. gražiai, o jis jam atsakinėjo grubiai. Tarp jų iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, jis (A. G.) norėjo užeiti į butą ir pasiimti savo sūnų, D. Š. jam staiga kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostikaulį, jis pajuto fizinį skausmą. Vėliau toje vietoje atsirado paraudimas, kurį matė jo motina V. G. Jis tą paraudimą matė, tačiau jo nesureikšmino. Jis (A. G.) norėdamas apsiginti ir sustabdyti D. Š. smurtinius veiksmus prieš save, paėmė D. Š. už drabužių, norėdamas jį apraminti, jis už drabužių suėmė jį (A. G.), jie neišlaikė pusiausvyros ir abu nukrito bute ant grindų, kur būtent koridoriuje ar kambaryje, nepamena. Kol abu gulėjo ant grindų, mosikuodamas bei besigindamas rankomis, galimai galėjo netyčia suduoti D. Š., tačiau nepamena, ar sudavė iš tikrųjų, nes buvo strese ir labai susijaudinęs. Nepamena, ar D. Š. jam sudavinėjo smūgius, nebent sudavė labai nestipriai. Prie jų atbėgo jo sugyventinės motina S. M., kuri norėjo juos išskirti. Kas iš jų pirmas atsistojo – jis ar D. Š., jis nepamena. Kai jie atsistojo, S. M. pradėjo šaukti ant jo (A. G.), jis norėdamas išvengti tolimesnių konfliktų, išėjo iš namų ir automobiliu nuvažiavo pas savo motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Konflikto metu jis buvo blaivus. Kai atvažiavo pas mamą, mama buvo namuose, jis nieko motinai nepasakodamas atsisėdo prie šventinio stalo, pamatęs ant stalo alkoholinius gėrimus, jis nusiraminimui išgėrė alkoholio – lygtai konjako, išgėrė stiklinę, kiek būtent, nežino, bet galimai daugiau nei 100 gramų. Motina paklausė, kas atsitiko, jis jai pasakė, kad nieko. Vėliau dar išgėrė bokalą šampano ir atsigulė žiūrėti televizorių, dėl įvykusio konflikto labai pergyveno. Po kažkiek laiko į motinos namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Vėliau, po kažkiek laiko, iš I. Š. sužinojo, kad D. Š. sulaužyta ranka, kad tai įvyko jų su juo konflikto metu. Kaip D. Š. galėjo susižaloti, nežino, gal krisdamas, ar suduodamas smūgį jam. Dėl to, kas įvyko, gailisi. Prašo nutraukti jo atžvilgiu šį ikiteisminį tyrimą, kadangi jo veiksmai buvo labiau gynybiniai, kurie galimai neperžengė būtinosios ginties ribų (2 t., b. l. 67–70).
Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 10 d. apklaustas parodė, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), jam yra (duomenys neskelbtini). Jie gyvena atskirai, buvo su močiute ir broliu, mama buvo kitoje vietoje. Gamino maistą Naujiesiems metams, suskambėjo durų skambutis, pažiūrėjo, už durų stovėjo A. Nežino, kodėl atidarė duris, pasisveikino, A. pasakė, kad nori pasiimti brolį, kadangi (nukentėjusysis) galvojo, kad jis girtas, atsakė, kad brolio neatiduos. Jis (nukentėjusysis) norėjo uždaryti duris, bet jis atidarė duris, užėjo, jis (nukentėjusysis) manydamas, kad jis nori ką nors jam padaryti, bandydamas jį atstumti, sudavė jam smūgį. Jis (įtariamasis) sudavė jam į galvą. Po to jis (nukentėjusysis) parkrito, jis (įtariamasis) jam atsistojo ant rankos. Buvo lūžusi ranka. Nukentėjusysis buvo tokios būklės, kad nesuvokė, kad jam lūžusi ranka ir bandė apsiginti. Jis (įtariamasis) jį bandė mušti kaip suaugusį žmogų, buvo nusiteikęs taip, kad jam padarytų kažką rimto. Po to atėjo iš virtuvės močiutė ir bandė jam (nukentėjusiajam) padėti. Nežino kaip, gal močiutė paslydo, gal jis (įtariamasis) pargriovė ją, bet močiutė nukrito ir tada atėjo mama. Močiutė nubėgo prašyti pagalbos pas kaimynus, o mama padėjo jam (nukentėjusiajam) ateiti į kambarį. Mama bandė A. nuo jo atstumti. Bet kadangi jis buvo nusiteikęs kažką rimto jam padaryti, jis (įtariamais) ją atstūmė. Paskui nelabai atsimena, bet jis pargriuvo ir jis (įtariamasis) pradėjo jį (nukentėjusįjį) mušti į veidą, į nugarą. Tai tęsėsi gana ilgai, bet mamai pavyko jį (įtariamąjį) nuo jo atitraukti. Tada jis (įtariamasis) atsistojo ir pradėjo jam nelabai gerai kalbėti. Po to jis turbūt suvokė, kad tuoj atvažiuos policija, jis nubėgo, nukentėjusysis liko gulėti ant grindų. Vėliau atvažiavo policija, greitoji pagalba. Tai nutiko 2020 m. gruodžio 31 d., apie 22 val., močiutės bute, kur yra registruotas, gyvena su močiute. Kai atidarė duris, A. jį pradėjo mušti į galvą, vienas smūgis buvo į dešinę ausį, buvo kraujas. Į veidą sudavė su kairiu ar dešiniu kumščiu. Tuo metu nejautė skausmo, tik po visko. Į galvą sudavė ne mažiau 6 smūgius. Dar pataikė į nugarą, ant rankų buvo mėlynės, prie krūtinės buvo žymės. Labai skaudėjo galvą šalia ausies. Jis (nukentėjusysis), jam atrodo, paslydo ir parkrito, A. toliau mušė jį su kumščiu. Neprisimena, ką A. sakė, kai jį mušė. Po to nuėjo į močiutės kambarį. A. toliau jį mušė kaip vyrą. Kambaryje jį mušė taip pat į nugarą. Ten, kur galėjo, ten ir mušė. A. pataikė jam labai daug kur, tiksliai kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Tik kai jis išbėgo, jautė skausmą. Kai A. atidarė duris, jis (nukentėjusysis) paskambino mamai ir mama viską girdėjo, ką A. jam sakė. Tada telefonas nukrito, po to močiutė paėmė telefoną. Vėliau jam (nukentėjusiajam) viską skaudėjo, galvą ir ranką. Dešinė ranka buvo lūžusi. Suprato, kad lūžo pirštas, nes buvo ištinusi ranka. Po to, kai viskas baigėsi, nuėjo į vonią ir pradėjo apsižiūrinėti, tuo momentu suprato, kad ranka yra lūžusi, paprašė iškviesti pagalbą. Pirštas lūžo, dėl to, kad A. jam atsistojo ant rankos. Gindamasis sudavė A. smūgį su dešine ranka ir su kaire, kad jo nemuštų, pataikė į galvą. Močiutė pasakojo, kad ji ėmė jam už veido, kad jis nuo jo (nukentėjusiojo) atsitrauktų. O jis (nukentėjusysis) jam bandė pirštais pataikyti į akis, kad jis paleistų, nes jis jį (nukentėjusįjį) laikė. Taip darė, kad žmogus pajaustų skausmą spaudžiant pirštais į akis. Neprisimena, ar pataikė jam į akis. Nežino, ar A. tyčia užlipo jam ant rankos, ar netyčia, bet jis gulėjo ant grindų, jis užlipo ant rankos. Namie buvo močiutė, brolis ir senelis. Senelis sėdėjo savo kambaryje, ar miegojo, ar žiūrėjo televizorių, jis nieko nematė. Jis tik po visko išėjo pažiūrėti, kas nutiko. Brolis sėdėjo jo (nukentėjusiojo) kambaryje, kuris yra paskutinis nuo įėjimo, jis žiūrėjo galimai televizorių. Kaimynų nebuvo, tik 7 aukšte buvo pagyvenusi pora ir jie iškvietė policiją. Jis (nukentėjusysis) pirmas sudavė A., nes jis užėjo į butą, iš jo išvaizdos buvo matyti, kad jis eina ant jo (nukentėjusiojo), jis bandė padaryti taip, kad jis neužeitų, A. buvo agresyviai nusiteikęs, nes jis neatidavė brolio. Mamai pasirodė, kad jis girtas, ji jam tai pasakė, jam irgi pasirodė, kad jis girtas, todėl jis jam neatidavė brolio. Jis (nukentėjusysis) bandė uždaryti duris, jis (įtariamasis) įkišo ranką ir atidarė duris. Nepamena, ką jam pasakė, sakė „ne, ne“. Sakė kažką tokio, kad yra prieš tai, kad jis (įtariamasis) užeitų. Močiutės adresas (duomenys neskelbtini). Iki šio įvykio paskutinius du mėnesius jo santykiai su A. buvo blogi, jie susipyko, nebendravo, nesimatė. Anksčiau A. nebuvo jo mušęs. Nedažnai A. atvažiuodavo pasiimti brolio, kai būdavo neblaivus, tai buvo pirmas kartas. A. pažįsta maždaug 10 metų. Kadangi jis (nukentėjusysis) užsiima futbolu, A. vežiodavo jį į varžybas. Vykdavo kartu su A., mama ir broliu kepti šašlykų, žvejoti. Niekada A. nelaikė savo tėvu. Per pastaruosius trejus metus jis buvo jo brolio tėvas. A. nieko nejaučia. Neprisimena, kai A. atėjo į jų šeimą, kaip jis (nukentėjusysis) reagavo, jam buvo 6–7 metai. Jeigu mama su A. laiminga, tegul. Šią situaciją vertina blogai, mano, kad taip nereikėjo elgtis. Galbūt ir jis kažką negerai padarė, bet gynė brolį, močiutę, mamą. Negalėtų atleisti A. Gali atleisti, bet žmogus nieko nesupras, ką padarė. Jeigu mama nori su juo susitaikyti, tegul, bet jis (nukentėjusysis) su juo nebendraus, jokių ryšių neturės. Jis supranta, kad mamai sunku, jeigu ji nori jam atleisti, tegul. Jis pats augo be tėvo, supranta, kad brolis turi turėti ir mamą ir tėvą. Jeigu mama norės susitaikyti, tai nuo jo čia nelabai priklauso (2 t., b. l. 19–22).
Nukentėjusysis D. Š. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 26 d. parodė, kad mama pasakė, kad yra galimybė jam, kaip nukentėjusiajam, formaliai susitaikyti su A. G. Jis pasakė, kad apsvarstys tokią galimybę, nusprendė paskambinti savo tėvui, pasitarė su juo, anksčiau norėjo atkeršyti A., per apklausą teisme jautė A. negatyvą, jis šiuo metu yra gyvas, sveikas, šiaip, gyvenime nesitaikys su A., po įvykio jie nebendrauja, nori formaliai susitaikyti tik dėl to, kad taip pasielgti patarė jo mama, tam pritarė ir jo tikras tėvas. Jam buvo paduotas laiško pavyzdys, ką turėtų parašyti, tam, kad jų su A. susitaikymas būtų formaliai įvykęs. Prašymą dėl susitaikymo rašė savo ranka. Jis formaliai susitaikyti nori tik dėl savo jaunesnio brolio, kad jis gyvenime turėtų tėvą. Nenori, kad A. gautų realią bausmę, kad jo nepasodintų į kalėjimą, nori, kad jis gautų lygtinę bausmę. A. asmeniškai jo neprašė taikytis. Prašymą susitaikyti jam į elektroninį paštą atsiuntė jo mama, kai jį rašė atsiųstu pavyzdžiu, kas buvo neaišku, padėjo rašyti mama. Taip pat nori pasakyti, kad pilnai patvirtina savo anksčiau teisme duotus parodymus, jie yra teisingi. Papildomai tik nori prašyti neskirti A. G. realios bausmės. Taip nori pasakyti, kad įvykio metu jis atidarė buto duris, nenorėjo įleisti A. į butą, apie tai jam pasakė, nenorėjo įleisti dėl to, kad jam pasirodė, kad A. neblaivus. Nenorėdamas A. įleisti į butą, bandė uždaryti buto duris, vos neprispaudė ar prispaudė netyčia A. ranką, jis vis tiek bandė patekti į butą ir jis (nukentėjusysis) jam sudavė, po to tarp jų prasidėjo muštynės. A. jį muštynių metu vis bandė pargriauti, kažkokiu momentu jam tai pavyko ir kai jis (nukentėjusysis) gulėjo, jis (įtariamasis) jam užlipo ant rankos, ar jis tai padarė tyčia, ar netyčia, pasakyti negali, nežino. Kai A. užlipo jam ant rankos, jis koja kurį laiką dar laikė ant jo rankos, jį gulintį dar bandė mušti, jis kita ranka bandė gintis. Visi šie jo parodymai yra surašyti apklausos protokole teisme (2 t., b. l. 41–44).
Liudytoja I. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 31 d. parodė, kad parodymus duos jai suprantama lietuvių kalba, parodymus duoti sutinka. Gali paaiškinti, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo dviem vaikais, vienas mažametis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir nepilnametis D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). (rašymo apsirikimas, turi būti (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu nuomojamame bute gyvena jos sugyventinis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Su pastaruoju gyvena bendrai jau apie dešimt metų, turi bendrą vaiką A. G., veda bendrą ūkį, oficialiai nėra registravę santuokos. Sugyventinį gali apibūdinti, kad būdamas blaivus rūpinasi šeima, yra dirbantis. Pastaruoju metu piktnaudžiaujantis alkoholiu, būdamas girtas tampa agresyvus, konfliktuoja. Anksčiau jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikų atžvilgiu iki šios dienos jokio smurto nenaudojo. A. G. jai žinomų psichinių–fizinių sutrikimų neturi, kiek žino, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, nuo alkoholio priklausomybės taip pat nesigydė. Dėl šios dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., įvykio gali paaiškinti, kad jai būnant darbe apie 19.00 val. paskambino sugyventinis A. G., kuris iš balso buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio. Pastarasis paklausė, kada ji bus namie, jokio konflikto telefoninio pokalbio metu nebuvo. Jos abu minėti vaikai buvo tuo metu pas močiutę S. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena toje pačioje laiptinėje, kur yra jų nuomojamas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val. sugrįžo į nuomojamą butą, vaikai tuo metu buvo pas savo močiutę, jos motiną, A. G. namuose irgi nebuvo. Maždaug apie 20.20 val. išgirdo į duris skambutį, pažiūrėjus per akutę pastebėjo, kad už durų stovi akivaizdžiai apsvaigęs sugyventinis, kuris reikalavo jį įsileisti į butą. Ji pastarojo, apsvaigusio nuo alkoholio, bijo, todėl jam durų neatidarė. Neatidarius buto durų, paskambino savo sūnui D. Š., kuriam norėjo pasakyti, kad nedarytų A. G. durų, pokalbio metu telefono ragelyje išgirdo triukšmą, suprato, kad sugyventinis yra pas jos motiną bute, vyksta konfliktas. Apie 20.30 val. nubėgo į motinos butą Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo prieškambaryje gulintį nepilnametį sūnų D. Š. ant grindų, ant nugaros. Virš gulinčio sūnaus stovėjo pasilenkęs sugyventinis A. G., laikė sūnų prirėmęs prie grindų, neleido atsistoti, buvo agresyvus. Liudytoja bandė ginti sūnų, nustūmus A. G., tada D. Š. ištrūko ir nubėgo į kambarį. A. G. sūnų nusivijo iš paskos ir kambaryje pargriovė ant grindų. Gulinčiam ant nugaros D. Š., A. G. abiejų rankų kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau penkių smūgių. Dėl suduotų smūgių sūnus patyrė fizinį skausmą. Vėliau D. Š. jai paaiškino, kad būnant koridoriuje, A. G. jam kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas (veidą, galvą, kūną). Kambaryje ji bandė apginti sūnų, pasakė motinai kviesti policiją arba kaimynus. Motina išbėgo į koridorių, A. G. išgirdęs, kad bus kviečiama policija, pasišalino iš buto. Įvykio metu nepilnametis sūnus D. Š. patyrė fizinį skausmą, po šio įvykio sūnus dėl dešinės rankos piršto lūžimo buvo pristatytas į Santaros klinikas ir po suteiktos medicininės pagalbos išleistas gydytis ambulatoriškai. Nori patikslinti, kad kiek jai D. Š. paaiškino, visas konfliktas su A. G. įvyko dėl to, kad pastarasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėjo pasiimti savo mažametį sūnų A. G., o D. Š. jam to padaryti neleido. D. Š. sugyventinio atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, bandė gintis, bet sugyventinis buvo fiziškai stipresnis. Šios dienos įvykio metu sugyventinis A. G. jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Įvykio metu kitas mažametis sūnus A. G. buvo kitame kambaryje, paties įvykio nematė, galimai girdėjo, pats nenukentėjo, jokia pagalba pastarajam nereikalinga. Šios dienos įvykio liudininkė–dalyvė yra jos motina S. M., kuri pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu. Kitų asmenų, įvykio liudininkų nurodyti negali, kadangi kaimynų aplinkui nebuvo. Daugiau dėl šio įvykio nieko parodyti negali, tik nori papildyti, kad kur šiuo metu gali būti sugyventinis A. G. nurodyti negali. Savo sugyventiniui A. G. turi pretenzijų dėl sužaloto savo sūnaus, dėl civilinio ieškinio pareiškimo apsispręs tyrimo eigoje (1 t., b. l. 25–27).
Liudytoja I. Š. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 9 d. parodė, kad maždaug prieš 11 metų ji susipažino su A. G., apie 10 metų jie gyvena kartu. Kai tik pradėjo gyventi kartu, su jais gyveno ir jos sūnus iš pirmos santuokos D. Š. A. G. aktyviai dalyvaudavo D. Š. auklėjime, o būtent žaidė su juo futbolą, vežiodavo į futbolo treniruotes, varžybas, kartu važiuodavo į žvejybą, A. G. padėdavo sūnui ir ruošti pamokas. Šiaip santykiai tarp jų buvo labai geri ir draugiški. Taip pat A. G. padėdavo ir materialiai, auginant D. Š. Jie gyveno vieno kambario bute, gimė dar vienas sūnus ir vietos buvo mažoka, o mamos bute atsilaisvino kambarys, todėl nusprendė, kad D. Š. eis gyventi pas močiutę, t. y. pas jos mamą. D. Š. išėjo ne dėl to, kad suprastėjo santykiai tarp jo ir A. G., o dėl to, kad jie norėjo pagerinti kažkiek jo gyvenimo sąlygas, nes močiutės bute jis turi savo kambarį, kas paaugliui yra labai svarbu. D. Š. su jais nebegyvena kartu apie du metus, maždaug prieš du metus jo ir A. G. santykiai suprastėjo, D. Š. auga, su juo reikia elgtis švelniau, gal A. G. kažkada kažką jam griežčiau pasakė ir D. Š. tai nepatiko. Nors sūnus ir gyvena šiuo metu atskirai, ji nenustojo juo rūpintis, jie kasdien bendrauja su juo, jis ateina pas ją, ji jam padeda pinigais, tačiau A. G. šiuo metu jau D. Š. auklėjime nedalyvauja, o po 2020 m. gruodžio 31 d. įvykio jie nebendrauja visai. Taip pat nori pasakyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. ji mamos bute jokio D. Š. draugo nematė, kiek teko bendrauti su sūnumi, jis taip pat teigia, kad tą dieną jokių jo draugų bute nebuvo (1 t., b. l. 28–31).
Liudytoja S. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 1 d. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje, trijų kambarių bute. Greta, t. y. toje pačioje laiptinėje gyvena jos dukra I. Š. kartu su savo dviem vaikais, vienas mažametis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir nepilnametis D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (rašymo apsirikimas, turi būti (duomenys neskelbtini), taip pat kartu nuomojamame bute gyvena dukros sugyventinis A. G. A. G., jam esant blaiviam, yra normalus, adekvatus, tačiau pavartojęs alkoholinių gėrimų tampa agresyvus, konfliktiškas. Su juo pastaruoju metu mažai bendrauja. Dėl šios dienos įvykio gali paaiškinti, kad dienos metu prižiūrėjo dukros minėtus vaikus. Apie 20.30 val., į buto duris paskambino dukros sugyventinis A. G., vėliau pradėjo daužyti duris, reikalavo atiduoti pastarojo sūnų A. G. Iš balso A. G. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs. Jai būnant virtuvės patalpoje išgirdo, kad anūkas D. Š. atidarė buto duris ir įvyko konfliktas–triukšmas. Išbėgusi iš virtuvės pastebėjo, kad prieškambaryje ant grindų, ant nugaros guli anūkas D. Š. Dukros sugyventinis A. G. užsisėdęs ant pastarojo abiejų rankų kumščiais muša anūką. A. G. sudavė anūkui ne mažiau penkių–dešimties smūgių, tiksliai pasakyti negali, nes viskas vyko greitai, jų neskaičiavo. Dukros sugyventinis mušė anūką į įvairias kūno vietas, t. y. veidą, galvą ir kūną, patikslinti negali, kur tiksliau. Pastebėjusi, kas vysta, bandė apginti anūką nuo A. G., bandė A. G. nustumti, tempė už striukės gobtuvo. Netrukus į butą atėjo dukra I. Š. ir tuo metu anūkas pabėgo nuo A. G. į kitą kambarį, esantį priešais prieškambarį. Kambaryje vėl įvyko grumtynės, A. G. toliau abiejų rankų kumščiais mušė anūką D. Š. Šis negalėjo apsiginti, kadangi buvo silpnesnis. A. G. suduodami smūgiai anūkai buvo padriki, kiek tiksliai sudavė smūgių, ir į kurias kūno vietas, nurodyti negali, kadangi viskas įvyko greitai. Be to, atėjus dukrai, ji (liudytoja) išbėgo į laiptinę paprašyti kaimynų pagalbos, tačiau nieko nebuvo, tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. A. G. išgirdęs, kad skambina policijai, iš buto pasišalino. Šio įvykio metu nukentėjo jos anūkas D. Š., kuris greitosios medicinos pagalbos buvo išvežtas į ligoninę. Ji pati įvykio metu nenukentėjo. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali. Nori patikslinti, kad kiek jai žinoma A. G. fizinį smurtą yra naudojęs jos dukros atžvilgiu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pastarajam yra paskirtas apribojimas nesiartinti prie jos buto. Kitas namuose buvęs mažametis vaikas nenukentėjo, jis įvykio metu buvo kitame kambaryje (1 t., b. l. 20–22).
Liudytoja V. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 15 d. parodė, kad ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jos sūnus A. G. gyvena atskirai su sugyventine bei sūnumi. Kartu su jais gyveno ir A. G. sugyventinės I. Š. sūnus D. Š. Prieš kažkiek laiko D. Š. išsikraustė gyventi pas močiutę, t. y. I. Š. motiną. Kiek jai yra žinoma, A. G. ir D. Š. santykiai nėra labai geri. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus atėjo jos sūnus A. G., jis buvo labai susijaudinęs, jai pasakė, kad buvo konfliktas su D. Š. ir jis liks pas ją, daugiau nieko jai nepasakojo. Matė, kad iš kairės pusės netoli akies pas A. G. ant veido buvo paraudimas, kaip nuo smūgio. Kai A. G. atėjo, tikrai nebuvo girtas, ar buvo visiškai blaivus, ar šiek tiek išgėręs, pasakyti negali. Ji namuose turėjo brendžio, atėjęs A. G. įsipylė sau stiklinę, išgėrė ir atsigulė. Apie 24 val. į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie A. G. sulaikė. Jai pareigūnai nieko neaiškino, girdėjo, kad sakė A. G., kad jis D. Š. lygtai ranką sulaužė, policijos pareigūnai A. G. išvežė. Kitą dieną, 2021 m. sausio 1 d., ryte A. G. grįžo namo, tačiau nieko jai nepasakojo. Šiuo metu A. G. gyvena kartu su ja bute adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42–45).
Liudytoja T. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 24 d. parodė, kad ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Jos name, (duomenys neskelbtini) aukšte (duomenys neskelbtini) bute gyvena S. M., o (duomenys neskelbtini) bute gyvena S. M. dukra I. Š. su vaikais bei vyru, nežino ar jis jos oficialus vyras, ar sugyventinis. 2020 m. gruodžio 31 d. jau vakare, konkretaus laiko nepamena, apie 19–20 val. ji išgirdo, kad lygtai kažkas šaukia, kadangi artėjo Naujieji metai – šventė, ji į tai nekreipė dėmesio, po to kažkas paskambino į jos buto duris, ji pasižiūrėjo pro durų akutę, pamatė, kad atėjo jos kaimynė S. M. ir ji (liudytoja) atidarė jai duris. Kaimynė buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, visa drebėjo, ji pradėjo prašyti pagalbos, sakė: „padėkit, padėkit, jis ją nužudys“. Ji (liudytoja) liepė S. M. kviesti policiją, ji pagalvojo, kad kaimynės dukrą muša jos vyras. Ji (liudytoja) ir pati paskambino 112 ir pranešė, kad vyras muša moterį. Ji pas kaimynus į butą nėjo, matė kaip atvažiavo policija ir greitoji. Vėliau iš kaimynų sužinojo, kad I. Š. vyras sumušė jos sūnų (1 t., b. l. 50–52).
Liudytojas policijos pareigūnas G. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 15 d. parodė, kad dirbant 2020 m. gruodžio 31 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) buvo gautas pranešimas dėl smurto. Atvykus nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris, kuri prisistatė kaip S. M. S. M. paaiškino, kad jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), prieš jos dukrą bei anūką smurtavo dukros sugyventinis A. G. Bute taip pat buvo nukentėjusiojo motina I. Š., kuri paaiškino, kad sugyventinis smurtavo prieš jos sūnų, jos atžvilgiu tą dieną sugyventinis nesmurtavo. I. Š. ir nukentėjusysis D. Š. paaiškino, kad į butą atėjo neblaivus A. G., tarp D. Š. ir A. G. įvyko konfliktas, kurio metu A. G. kelis kartus sudavė D. Š. per veidą, trenkė per ausį (matėsi, kad ausis paraudusi, ausies viduje matėsi kraujas) ir galimai sulaužė D. Š. rankos pirštus, nes rodomasis pirštas buvo patinęs. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). Atvykę medikai nukentėjusįjį kartu su jo motina išvežė į vaikų ligoninę, Santariškių g. 7, Vilnius. Jiems atvykus, įtariamojo bute jau nebuvo. Buvo nurodyta, kad įtariamasis A. G. gali būti bute pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, bute buvo surastas A. G., kuris buvo neblaivus, ką būtent įtariamasis aiškino, šiuo metu neatsimena. A. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (1 t., b. l. 34–37).
Iš policijos įvykių registro išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) matyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. 20.58 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas S. M. pranešimas apie tai, kad pranešėjos dukra mušasi su savo sugyventiniu. Fone girdėjosi moters klyksmas. Prašo paskubėti. Dėl greitosios medicinos pagalbos neaišku. Gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pranešimas, kad GMP pristatė D. Š., kuriam diagnozuota dešinės plaštakos, dešinio delnakaulio lūžis, išleistas (1 t., b. l. 7).
Iš pareiškėjos I. Š. 2020 m. gruodžio 31 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, jos sugyventinis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pargriovęs pastarąjį prieškambaryje ant grindų, sudavė kumščiais ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas (veidą, galvą, kūną), vėliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pargriovęs ant nugaros nepilnametį, kambario patalpoje, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas D. Š. fizinį skausmą. D. Š. po įvykio dėl dešinės rankos piršto lūžimo buvo pristatytas į Santaros klinikas ir po suteiktos medicininės pagalbos išleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka jos sugyventinį A. G. (1 t., b. l. 1).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. Č. 2020 m. gruodžio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėja S. M., kuri paaiškino, kad prieš jos dukrą, t. y. I. Š., ir jos anūką smurtavo I. Š. vyras A. G. Pradėjus bendrauti su I. Š., ji paaiškino, kad jos vyras (kartu gyvena apie 10 metų) smurtavo prieš jos vaiką (iš kitos santuokos) – D. Š. Prieš ją jis šiandien nesmurtavo, pretenzijų neišreiškė. Moteris kartu su savo vaiku D. Š. paaiškino, kad girtas vyras pradėjo kabinėtis prie mažesniojo vaiko (bendras I. Š. ir A. G. vaikas – A. G.). Tuomet atėjęs D. Š. paaiškino savo patėviui, kad jis nelįstų prie jo ir kilo konfliktas, kurio metu patėvis trenkė per veidą kelis kartus su ranka ar kumščiu (tiksliai nenurodė), taip pat trenkė per ausį (ausis paraudusi, ausies viduje matosi kraujas) ir galimai sulaužė dešinės rankos du pirštus (rodomasis pirštas patinęs). Į įvykio vietą iš karto iškviesta ir paskubinta GMP 0840. Atvykę medikai išvežė vaiką kartu su mama į Santariškių g. 7, Vilnius, Vaikų ligoninę. I. Š. paaiškinta, kad dabar liktų su vaiku ir po to grįžtų namo ir lauktų skambučio iš tyrėjo dėl tolimesnių procesinių veiksmų. Močiutei (pranešėjai) paaiškinta, jokiais būdais neįleisti vyro, jeigu jis grįš atgal. Vyras, įtariamas smurtu, gali būti pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Visas įvykis filmuotas „Body 1725“, padarytos nukentėjusiojo vaiko nuotraukos. Pažymėtina, kad pareigūnai užfiksavo smurtą patyrusio asmens (D. Š.) sužalojimus: kraujuojanti žaizda, lūžis, patinimas, įdrėskimas; smurtą patyrusio asmens būsena: šokas, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė; smurtu įtariamo asmens būklė: matosi kūno sužalojimai, susijaudinęs. Įvykio aplinka tvarkinga, tačiau išmėtyti daiktai (rūbai) (1 t., b. l. 12–14).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 29 d. specialisto išvados Nr. G224/2021(01) matyti, kad: D. Š. 2020 m. gruodžio 31 d. VUL Santaros klinikoje nustatyta dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva plaštakoje ir dešinės ausies kaušelio, kaklo, krūtinės bei nugaros odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. D. Š. diagnozuoti kūno sužalojimai lokalizuoti 5-iose skirtingose kūno dalyse, srityse. Tai nurodo, kad jie buvo padaryti nemažiau kaip 5 trauminiais poveikiais. D. Š. padaryti kūno sužalojimai visumoje ir delnakaulio lūžis, vertinant atskirai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl delnakaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam bei 10 d. laikotarpiui. Nubrozdinimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Paprastai kiekvienas audinių sužalojimas sukelia skausmą, nes sužalojant kūno audinius sužalojamos iš jutiminės nervų skaidulos ir jų galūnės (1 t., b. l. 107–108).
Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. gruodžio 31 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapo matyti, jog D. Š. traumos data ir laikas 2020 m. gruodžio 31 d. 21.00 val. Paciento atvykimo būdas: GMP; pacientas kreipėsi pirmą kartą; traumos aplinkybės – buityje; traumos pobūdis – įtariamas smurtas, sužalojo patėvis; buvo suteikta pagalba iki atvykimo – analgetikai; traumos mechanizmas – buka jėga; alkoholio/svaigalų naudojimo nenustatyta. Sužalojimo pobūdis – odos nubrozdinimas, kaklo, nugaros, krūtinės, dešinės ausies kaušelio. Dešinė plaštaka palpuojant skausminga II delnakaulio projekcijoje, patinusi, stebima poodinė kraujosruva, krumplio deformacija. Jutimai ir kraujotaka nesutrikę. Apdraskymai matomi kaklo, nugaros, krūtinės srityse. Sąmoningas, kontaktiškas, atsako į klausimus. Įvykį atsimena. Guzo nėra. Vaikas elgiasi normaliai. Neurologinės simptomatikos nėra. Nepykina, nevėmė. Šiuo metu duomenų apie galvos smegenų traumą nepakanka. Skausminga dešinės ausies kaušelio palpacija, matomas nubrozdinimas. Diagnozė – S62.33, kito(-ų) delnakaulio(-ių) kaklelio lūžis, dešinės plaštakos II delnakaulio kaklo lūžis su nežymia dislokacija. Gydymo planas: skubios pagalbos skyriuje suteikta pagalba: imobilizacija, gydymas – imobilizacija gipso longete. rekomendacijos: 1) analgetikai, esant reikalui (pvz.: tab. Ibuprofeni 400 mg x 3 k./d.), 2) imobilizacija gipso longete, 3) kontrolinės rentgenogramos po ~1 sav., 4) vengti fizinio krūvio 4 sav., 5) parišta rankos padėtis, 6) šaldyti pažeistą vietą po 15 min. kas 2 val. per rankšluostį 2 d. po traumas, 7) atsiradus klausos sutrikimams – gydytojo konsultacija ambulatoriškai, 8) stebėti vaiką dėl galvos smegenų sutrenkimo simptomų. Jei atsirastų vėmimas, vangumas, blogėtų būklė – pakartotinė konsultacija (1 t., b. l. 96).
Iš 2021 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros objektas yra policijos pareigūnų „Body camerų“ vaizdo įrašas 2020 m. gruodžio 31 d. VLN PR 619692, įrašo pradžia 21:09:29 val., paleidus vaizdo įrašą, matome į butą atvykusius policijos pareigūnus, pareigūnai kalbasi su I. Š., ji aiškina, kad jai įvykio metu jokie kūno sužalojimai nepadaryti, jos sugyventinis nemušė, ji tik bandė išskirti besimušančius A. G. ir D. Š. ir apginti sūnų. Aiškina, kad ji A. G. bijo, nes jis jai grasino. Kalba rusiškai. I. Š. paaiškinta, kad su sūnumi ji turi vykti į Santariškių ligoninę. Įrašo pabaiga 21:10:50 val. Apžiūros objektas yra policijos pareigūnų „Body camerų“ vaizdo įrašas 2020 m. gruodžio 31 d. VLN PR 619692, įrašo pradžia 21:12:13 val. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad pareigūnai bute bendrauja su nukentėjusiuoju, kuris pasakoja, kad gynė brolį, mamą ir močiutę. Nukentėjusysis pareigūnams rodo jam padarytus sužalojimus, o būtent: ištinusį pirštą, sužalotą ausį, veidą. Pareigūnai bendrauja su įvykio liudytoja S. M., kuri pasakoja, kad prieš metus A. G. taip pat smurtavo. Į butą atvyksta greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūri nukentėjusįjį, bendrauja su juo. Policijos pareigūnai aiškina I. Š. kaip toliau vyks tyrimas. 21:19:11 val. įrašo pabaiga. Apžiūros objektas yra policijos pareigūnų „Body camerų“ vaizdo įrašas 2020 m. gruodžio 31 d. VLN PR 619692, įrašo pradžia 21:19:12 val., bute policijos pareigūnai aiškina I. Š. kaip elgtis, jei įtariamasis paskambins ar ateis į butą. Įrašo pabaiga 21:19:38 val. Apžiūros objektas yra policijos pareigūnų „Body camerų“ vaizdo įrašas 2020 m. gruodžio 31 d. VLN PR 619692, įrašo pradžia 21:19:42 val., policijos pareigūnai bute fiksuoja įvykio dalyvių duomenis. 21:22:08 val. įrašo pabaiga. Apžiūros objektas yra policijos pareigūnų „Body camerų“ vaizdo įrašas 2020 m. gruodžio 31 d. VLN PR 619692, įrašo pradžia 21:26:14 val., nukentėjusysis su motina bei greitosios medikais išvažiuoja iš namų į ligoninę. Iš buto išeina ir policijos pareigūnai, lipa laiptais žemyn. 21:28:32 val. įrašo pabaiga (1 t., b. l. 64–66).
Iš 2021 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog tyrimo metu buvo gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, garso įrašas buvo stenografuotas: Operatorė: 112. Moteris: alio. Operatorė: alio. Moteris: alio, prašom greičiau, šeimyninis konfliktas, muštynės. Operatorė: sakykite adresą. Moteris: (duomenys neskelbtini), greičiau. Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Moteris: taip, (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini) aukštas, durų kodas yra. Moteris: (duomenys neskelbtini), palaukit. Operatorė: sakykit, sakykit. Moteris: (duomenys neskelbtini), prašom greičiau, užmuš. Operatorė: sakykit, ten medikų reikia kažkam? Moteris: dar nežinau, aš išbėgau basa į kitą laiptinę. Operatorė: o kas ten mušasi? Vyras su žmona ar kas? Moteris: sugyventinis. Operatorė: jie mušasi, taip? Moteris: taip. Operatorė: sakykit dėl medikų neaišku, ne? Moteris: ne. Operatorė: o Jūs kas būsite? Kas praneša? Moteris: aš mama dukros. Operatorė: supratau, Jūsų vardas kaip? Moteris: S. Operatorė: pavardė? Moteris: M. Operatorė: gerai, mes informuojam policiją, laukite, jeigu reikės medikų, skambinkit. Moteris: gerai. Operatorė: viso gero. Moteris: viso. Įrašo pabaiga.
Apžiūros objektas yra garso įrašas (1), 2020 m. gruodžio 31 d. gautas iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, jį paleidus, girdimas pokalbis: Moteris: galit surinkti mano kodą. Raktas (duomenys neskelbtini). Operatorė: aha. O ten kas? Vyras su žmona ar ten kokia kompanija? Moteris: vyras muša moterį, turbūt tai jos sugyventinis. Operatorė: vaikų yra? Moteris: yra du. Operatorė: ar kam greitoji reikalinga? Moteris: ne, nereikalinga. Operatorė: o Jūs ten girdit? Moteris: taip, taip. Operatorė: vardas, pavardė, kas praneša? Moteris: Š. T. Operatorė: a, gerai, ponia, ačiū, kad pranešėt, informuosim policiją, viso gero. Įrašo pabaiga. (1 t., b. l. 56–61).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad A. G. 2020 m. gruodžio 31 d. 23.39 val. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 75).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis 2020 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu buto koridoriuje sudavė nepilnamečiui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į dešinę ausį bei vieną smūgį į galvos sritį, nuo smūgio D. Š. nugriuvus ant grindų, koja užmynė ant nukentėjusiojo dešinės rankos ir spaudė bei sudavė kumščiais ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, krūtinę, nukentėjusiajam atsikėlus ir nuėjus į kambarį, kumščiais sudavė jam nenustatytą smūgių skaičių į nugarą bei kitas kūno vietas, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. Š. dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžį su aplinkine kraujosruva plaštakoje ir dešinės ausies kaušelio, kaklo, krūtinės bei nugaros nubrozdinimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, visiškai įrodyta.
Pirmiausia pažymėtina, jog perduodant bylą teismui kaltinamajam A. G. kaltinimas buvo pareikštas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kad nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, prokurorė 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą pakeisti veikos kvalifikavimą į BK 138 straipsnio 1 dalį. Su tuo teismas visiškai sutinka ir ginčo dėl to nėra.
BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnis numato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Kaip matyti iš asmenų paaiškinimų, nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis D. Š. su kaltinamuoju ir jo šeima negyveno, gyveno pas močiutę – liudytoją S. M., be to, kaltinamasis A. G. niekada nebuvo įsivaikinęs D. Š., kuris yra jo sugyventinės I. Š. sūnus iš pirmos santuokos. Taigi nukentėjusiojo bei kaltinamojo šiuo atveju nėra pagrindo laikyti šeimos nariais baudžiamųjų įstatymų prasme.
Vertinant kaltinamojo A. G. veiksmus perkvalifikavus jo veiką į BK 138 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog kaltinamasis A. G. duodamas parodymus viso proceso metu nebuvo labai nuoseklus, tačiau iš esmės jis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad įvykio metu nukentėjusysis D. Š. išprovokavo konfliktą, pirmas jam sudavė kumščiu į veidą, dėl ko kaltinamajam teko gintis, paėmė D. Š. už drabužių, jie susikibo ir kartu nugriuvo ant grindų, mosikuodamas bei besigindamas rankomis, galimai galėjo netyčia suduoti D. Š., tačiau nepripažino, kad sudavė kaltinime nurodytą skaičių smūgių, specialiai atsistojo ant plaštakos, D. Š. sužalojimai galėjo atsirasti jam krentant ar suduodamas smūgį jam (kaltinamajam) arba bandant atsistoti. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti ar sušvelninti atsakomybę, kadangi jų nepatvirtina byloje surinkti duomenys.
Priešingai, nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją) nuosekliai paaiškino, kad iš tiesų konflikto metu sudavė kaltinamajam A. G. į veidą, tačiau dėl to, kad A. G., kuris jam pasirodė neblaivus ir norėjo pasiimti jo brolį, jam (nukentėjusiajam) bandant uždaryti duris, jas atidarė ir užėjo į butą, o jis (nukentėjusysis) manė, kad jis (kaltinamasis) nori ką nors jam padaryti, bandė jį (kaltinamąjį) atstumti. Iš karto po to A. G. sudavė jam (D. Š.) į galvą (į dešinę ausį – buvo kraujas), po ko nukentėjusysis parkrito, o kaltinamasis jam atsistojo (užlipo) ant rankos, koją kurį laiką dar laikė ant jo rankos, kuri dėl to lūžo (pirštas lūžo dėl to, kad A. G. jam atsistojo ant rankos, kai jis gulėjo). Kaltinamasis mušė jį kaip suaugusį žmogų, buvo nusiteikęs jam padaryti kažką rimto. Nukentėjusiajam pargriuvus A. G. jį gulintį dar bandė mušti, mušė jį kumščiais į veidą, į nugarą. Į galvą sudavė ne mažiau 6 smūgius. Kambaryje taip pat toliau mušė. Ten, kur galėjo, ten ir mušė. Pataikė labai daug kur. Po visko jautė skausmą, ant rankų buvo mėlynės, prie krūtinės buvo žymės. Labai skaudėjo galvą šalia ausies.
Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Štai nukentėjusiojo motina I. Š. parodė, jog į konfliktą atvyko jam jau prasidėjus, tačiau mamos bute prieškambaryje pastebėjo gulintį nepilnametį sūnų D. Š. ant grindų, ant nugaros. Virš gulinčio sūnaus stovėjo pasilenkęs sugyventinis A. G., laikė sūnų prirėmęs prie grindų, neleido atsistoti, buvo agresyvus. Ji bandė ginti sūnų, nustūmus A. G., tada D. Š. ištrūko ir nubėgo į kambarį. A. G. sūnų nusivijo iš paskos ir kambaryje pargriovė ant grindų. Gulinčiam ant nugaros D. Š. A. G. abiejų rankų kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau penkių smūgių. Dėl suduotų smūgių sūnus patyrė fizinį skausmą. Vėliau D. Š. jai paaiškino, kad būnant koridoriuje, A. G. jam kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas (veidą, galvą, kūną). Įvykio metu nepilnametis sūnus D. Š. patyrė fizinį skausmą, po šio įvykio sūnus dėl dešinės rankos piršto lūžimo buvo pristatytas į Santaros klinikas ir po suteiktos medicininės pagalbos išleistas gydytis ambulatoriškai. Ji patvirtino, jog prieš prasidedant konfliktui, įspėjo sūnų D. Š., kad A. G. galimai neblaivus ir gali bandyti pasiimti savo sūnų A. G., prašė jo neatiduoti.
Taip pat ir liudytoja S. M. nurodė, jog įvykio metu į jos buto duris paskambino dukros sugyventinis A. G., vėliau pradėjo daužyti duris, reikalavo atiduoti pastarojo sūnų A. G. Iš balso A. G. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs. Jai būnant virtuvės patalpoje išgirdo, kad anūkas D. Š. atidarė buto duris ir įvyko konfliktas–triukšmas. Išbėgusi iš virtuvės pastebėjo, kad prieškambaryje ant grindų, ant nugaros guli anūkas D. Š. Dukros sugyventinis A. G. užsisėdęs ant pastarojo abiejų rankų kumščiais muša anūką. A. G. sudavė anūkui ne mažiau penkių–dešimties smūgių, tiksliai pasakyti negali, nes viskas vyko greitai, jų neskaičiavo. Dukros sugyventinis mušė anūką į įvairias kūno vietas, t. y. veidą, galvą ir kūną, patikslinti negali, kur tiksliau. Pastebėjusi, kas vysta, bandė apginti anūką nuo A. G., bandė A. G. nustumti, tempė už striukės gobtuvo. Netrukus į butą atėjo dukra I. Š. ir tuo metu anūkas pabėgo nuo A. G. į kitą kambarį, esantį priešais prieškambarį. Ji išbėgo ieškoti pagalbos. Kambaryje vėl įvyko grumtynės, A. G. toliau abiejų rankų kumščiais mušė anūką D. Š. Šis negalėjo apsiginti, kadangi buvo silpnesnis. A. G. suduodami smūgiai anūkui buvo padriki, kiek tiksliai sudavė smūgių, ir į kurias kūno vietas, nurodyti negali, kadangi viskas įvyko greitai. Nematė, kaip sužalojo anūkui ranką, tačiau rankos lūžis galėjo įvykti įvykio metu dėl A. G. smurtinių veiksmų. Liudytoja T. Š., pas kurią konflikto metu buvo atbėgusi S. M. prašyti pagalbos patvirtino, jog S. M. nurodė, kad dukters I. Š. sugyventinis (vyras) mušasi, S. M. buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, visa drebėjo, prašė pagalbos, todėl liudytoja ir pati paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Vėliau iš kaimynų sužinojo, kad I. Š. vyras sumušė jos sūnų.
Liudytojas G. Č. (pareigūnas) taip pat parodė, jog atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, juos pasitiko moteris, kuri prisistatė kaip S. M. ir paaiškino, kad jos bute prieš jos dukrą bei anūką smurtavo dukros sugyventinis A. G. Bute taip pat buvo nukentėjusiojo motina I. Š., kuri paaiškino, kad sugyventinis smurtavo prieš jos sūnų. I. Š. ir nukentėjusysis D. Š. paaiškino, kad į butą atėjo neblaivus A. G., tarp D. Š. ir A. G. įvyko konfliktas, kurio metu A. G. kelis kartus sudavė D. Š. per veidą, trenkė per ausį (matėsi, kad ausis paraudusi, ausies viduje matėsi kraujas) ir galimai sulaužė D. Š. rankos pirštus, nes rodomasis pirštas buvo patinęs. T. y. ant vaiko matėsi sužalojimai, ausis buvo paraudusi ir pirštas ištinęs, negalėjo sulenkti, dejavo, aimanavo iš skausmo. Visi trys įvykio vietoje buvę asmenys buvo susijaudinę, išsigandę.
Šiuos liudytojų parodymus taip pat patvirtina kita byloje surinkta medžiaga, t. y. policijos įvykių registro išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenys, I. Š. 2020 m. gruodžio 31 d. protokolas-pareiškimas, kad jos sugyventinis A. G. konflikto metu smurtavo nepilnamečio sūnaus D. Š. atžvilgiu, pargriovęs pastarąjį prieškambaryje ant grindų, sudavė kumščiais ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas (veidą, galvą, kūną), vėliau pargriovęs ant nugaros nepilnametį, kambario patalpoje, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas D. Š. fizinį skausmą; D. Š. po įvykio dėl dešinės rankos piršto lūžimo buvo pristatytas į Santaros klinikas ir po suteiktos medicininės pagalbos išleistas gydytis ambulatoriškai, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. Č. 2020 m. gruodžio 31 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėja S. M., kuri paaiškino, kad prieš jos dukrą, t. y. I. Š., ir jos anūką smurtavo I. Š. vyras A. G.; I. Š. paaiškino, kad jos vyras (kartu gyvena apie 10 metų) smurtavo prieš jos vaiką (iš kitos santuokos) – D. Š.; konflikto dėl mažesniojo vaiko (bendras I. Š. ir A. G. vaikas – A. G.) metu patėvis trenkė per veidą kelis kartus su ranka ar kumščiu (tiksliai nenurodė), taip pat trenkė per ausį (ausis paraudusi, ausies viduje matosi kraujas) ir galimai sulaužė dešinės rankos du pirštus (rodomasis pirštas patinęs); užfiksuoti smurtą patyrusio asmens (D. Š.) sužalojimai: kraujuojanti žaizda, lūžis, patinimas, įdrėskimas; smurtą patyrusio asmens būsena: šokas, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. G224/2021(01), iš kurios matyti D. Š. 2020 m. gruodžio 31 d. nustatyti sužalojimai – dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva plaštakoje ir dešinės ausies kaušelio, kaklo, krūtinės bei nugaros odos nubrozdinimai, kurie padaryti kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, padaryti nemažiau kaip 5 trauminiais poveikiais, kūno sužalojimai visumoje ir delnakaulio lūžis, vertinant atskirai, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl delnakaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam bei 10 d. laikotarpiui, nubrozdinimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. gruodžio 31 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapas, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai.
Teismo nuomone, nukentėjusiojo parodymų nėra pagrindo vertinti kaip neobjektyvių, juo labiau jis nebuvo vienintelis (be kaltinamojo) įvykio liudytojas, įvykį matė tiek močiutė S. M., tiek nukentėjusiojo mama I. Š., dar, be kita ko, bandžiusios atitraukti kaltinamąjį nuo D. Š., t. y. ginti jį. Neapykanta kaltinamajam iš nukentėjusiojo D. Š. pusės nėra pagrindas jo parodymais šioje byloje nesivadovauti, juo labiau kad juos patvirtina, kaip minėta, kita byloje surinkta medžiaga. Teismo vertinimu, neapykanta kaltinamajam atsirado būtent dėl jo atliktų šioje byloje analizuojamų smurtinių veiksmų. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, dėl ko nukentėjusysis būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, siektų specialiai įskųsti ir apkaltinti kaltinamąjį (priešingai, nurodė norėjęs formaliai susitaikyti dėl savo jaunesnio brolio, kad jis turėtų tėvą, nenori, kad A. G. gautų realią bausmę, kad jį pasodintų į kalėjimą, prašė neskirti A. G. realios bausmės), dėl ko jo parodymais nebūtų galima remtis.
Visa tai, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina A. G. smurtavus prieš nukentėjusįjį D. Š. kaltinime nurodytais būdais ir veiksmais, dėl ko kilo nustatyti tokios veikos padariniai – nesunkus D. Š. sveikatos sutrikdymas. Priešingai, nei teigia, kaltinamasis, įvertinus smurtinių veiksmų pobūdį, jų intensyvumą (ypač tai, kad po pirmojo epizodo prieškambaryje, nukentėjusiajam ištrūkus iš kaltinamojo bei nubėgus į kambarį, kaltinamasis jį pasivijo ir vėl naudojo fizinį smurtą) bei jais sukeltas pasekmes, tai nebuvo gynyba. D. Š. galimai suduotas smūgis kumščiu kaltinamajam į veidą nevertintinas kaip grėsmingas užpuolimas, veikiau gynyba, dėl kurio kaltinamajam iškilo būtinybė ginti save nurodytais būdais, kurie laikytini neadekvačiais kilusioje situacijoje, įvertinus ir nukentėjusiojo amžių bei jo ir kaltinamojo jėgų skirtumą.
Pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo A. G. suduoti smūgiai nukentėjusiajam D. Š. į dešinę ausį bei galvos sritį, užmynimas nukritusiam koja ant nukentėjusiojo dešinės rankos ir spaudimas (t. y. sąmoningas palaikymas, kad nukentėjusysis negalėtų daugiau priešintis ar ištrūkti) bei sudavimas gulinčiam kumščiais ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, krūtinę, taip pat sudavimas kumščiais nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam į nugarą bei kitas kūno vietas kambaryje tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių smūgių nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. dešinės plaštakos II-o delnakaulio lūžiu su aplinkine kraujosruva plaštakoje ir dešinės ausies kaušelio, kaklo, krūtinės bei nugaros nubrozdinimais, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Galiausiai teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. G., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia – jis suvokė, kad atlikdamas nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus elgiasi pavojingai, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. ji tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą.
Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius A. G. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.
Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Teismas, skirdamas bausmę A. G., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra brandaus amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaiką, dirbantis, teistas 4 kartus, be kita ko, ir 2 kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 83–89), per penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo buvo 7 kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 78–82), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalto ketvirtą kartą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta – laisvės apribojimo bausmė, kuriai nustatytinas maksimalus terminas, t. y. 2 metai, kartu paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, t. y. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 metus neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba netekus darbo būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 4 d. 1, 2, 4 p., 6 d.).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 31 d. 23.05 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 13.31 val. (viena diena) išbūtas laikas (2 t., b. l. 54–55, 71), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 72–73), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 164,30 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas D. Š., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (1 t., b. l. 112–113). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo D. Š. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 115). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 164,30 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam D. Š. baudžiamojoje byloje išlaidų apskaičiavimo (2 t., b. l. 158–161), o 2021 m. gruodžio 1 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam D. Š. baudžiamojoje byloje išlaidų apskaičiavimo (3 t., b. l. 8–11).
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Iš aukščiau nurodyto reglamentavimo seka, kad diskrecijos teisė nuspręsti dėl priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio priklauso teismui. Be to, tai, kad nukentėjusiajam buvo teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepaneigia teismo teisės vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis šias išlaidas, kurias patyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, iš kaltininko priteisti valstybės naudai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-307/2019).
Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo D. Š. interesus atstovavo advokatė V. Bazienė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties pagrindu). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymą (patikslinta 2021 m. gruodžio 1 d. pažyma), kuria prašoma valstybės naudai priteisti 709,88 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Įvertinęs tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per keturis teisiamuosius posėdžius, išnagrinėta baudžiamoji byla nebuvo didelės apimties, nebuvo itin sudėtinga, teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam iš nuteistojo A. G. nepriteista nei turtinė, nei neturtinė žala, A. G. dirba, teismo turimais duomenimis – finansinių sunkumų neturi, prašoma atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytų užmokesčio dydžių, teismas sprendžia, kad prašymas tenkintinas bei iš A. G. valstybės naudai priteistinas prašomas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidų atlyginimas – 709,88 Eur, nes tokia suma, teismo nuomone, atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai, prisegti prie bylos 2 tomo galinio veršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais ir 6 dalimi, A. G. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba netekus darbo būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 31 d. 23.05 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 13.31 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš A. G. 164,30 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus trisdešimt centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už D. Š. gydymą“.
Priteisti iš A. G. valstybės naudai 709,88 Eur (septynis šimtus devynis eurus aštuoniasdešimt aštuonis centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidų atlyginimą. Mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke; LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke; LT 05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor banke; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esančius 3 kompaktinius diskus – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti A. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.