Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. S. pareiškimą palaikė jame esančiais motyvais ir pagrindais. Papildomai nurodė nežinanti, kodėl motina, su pirmuoju vyru santuoką nutraukusi (duomenys neskelbtini), nepakeitė jos gimimo liudijime pavardės bei esančių duomenų apie tėvą. T. L. nėra mačiusi. V. M. ja rūpinosi, augino, o senatvėje tėvu rūpinosi ji.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri laktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Pareiškėja paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismą nustatyti giminystės faktą, kadangi jos ir mirusio V. M. dokumentai yra netiksliai užpildyti. Pareiškėja dėl to negali tinkamai įgyvendinti savo teisės paveldėti mirusiojo turtą, nors kreipėsi į notarų biurą.

Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. G. ir T. L. sudarė santuoką (G. pavardė po santuokos L.), jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Gimimo akto įraše Nr. 39 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios G. L. tėvo vardas V., motina S. L. (duomenys neskelbtini) V. M. ir S. L. sudarė santuoką. Jų santuokos sudarymo akto įraše Nr. 273 nurodyta, kad V. M. ir S. L. bendri vaikai R., (duomenys neskelbtini), G. (duomenys neskelbtini). S. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Gyventojų registro išraše nurodyti V. M. pilnamečiai vaikai G. S. ir R. G. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyrius nurodė, kad G. L. (po santuokos S.) ir R. L. (po santuokos G.) gimimo akto įrašuose tėvas nurodytas tik vardu V., atžymų apie sudarytus ištaisymo, papildymo, pakeitimo įrašo sudarymus nėra. Skyriaus archyvinio fondo 1970-1986 m. dokumentuose apie įvaikinimus, tėvystės pripažinimus nėra žinių apie G. L. tėvystės pripažinimą arba įvaikinimą. V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Z. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Notarė N. Urbaitienė liudijime nurodė, kad V. M. įpėdinė pagal įstatymą yra G. S., padavusi 2021 m. spalio 7 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Teisme apklaustas liudytojas F. L. patvirtino, kad pareiškėja G. S. ir suinteresuotas asmuo R. G. yra jo seserys. Kai jam buvo 4 metai, jo tėvas T. L. išėjo į kariuomenę Rusijoje, ten susirado antrą pusę, į Lietuvą nebegrįžo. T. L. negrįžtant į Lietuvą, motina S. M. į namus parsivedė V. M., su kuriuo susilaukė dviejų dukrų: G. S. ir R. G. Pastarosios yra ne T. L., o V. M. dukros.

Liudytoja E. B. patvirtino, kad nuo 1972 m. gyveno M. kaimynystėje. V. M. G. S. ir R. G. vadino dukromis, jas augino, gyveno kaip šeima.

Išsamiais, nuosekliais ir logiškais liudytojų F. L. ir E. B. parodymais abejoti teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir jos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, suinteresuoto asmens R. G. paaiškinimais, liudytojų F. L. ir E. B. duotais parodymais, kad V. M. su S. M. (anksčiau S. L. arba L.) vedė bendrą ūkį dar iki jų santuokos sudarymo ir susilaukė dviejų dukrų, kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bei vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog galima daryti pagrįstą išvadą, kad G. S. yra V. M. dukra.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ir atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių G. S. ir V. M. giminystę, nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu yra nustatytinas giminystės ryšio juridinis faktas, kad pareiškėja yra V. M. dukra (CPK 176, 177, 178 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.