Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2007-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-282/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-03-28
Bylos Nr.
1-48-282/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žinduliene (pirm.), Irena Ivanoviene, Nijole Matuzeviciene
Kaltinamasis
P. S.
Nukentėjusysis
Viktorijai V
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

KopijaBaudžiamoji byla Nr. 1-48-282/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.2.(S)
ŠIAULIU APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 28 d.Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Virginijos Žindulienes,

teiseju Irenos Ivanovienes, Nijoles Matuzevicienes,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,gynejai advokatei Lionei Musteikienei,kaltinamajam P. S.,nukentejusiajai Viktorijai V. M.,ekspertui Janušui Rybalko,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Akmeneje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasiu išsilavinimo, nedirbantis, nevedes, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p.

Teismas, išnagrinejes byla,nustate:

P. S. 2006 m. balandžio 17 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) kaime, S. K. gyvenamajame name, del asmeniniu priežasciu kilusio konflikto metu, esanciai bejegiškos bukles del senyvo amžiaus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), tycia rankomis sudave apie 7 smugius i galva ir kitas kuno vietas, padarydamas kraujosruva dešiniame skruoste, kraujosruva dešines akies vokuose, muštine žaizda kaires akies apatiniame voke su kraujosruva kaires akies vokuose, kraujosruva žande, kraujosruva apatinio žandikaulio srityje, muštine žaizda apatines lupos dešineje, kraujosruva krutines lastos dešineje puseje šoniniame – užpakaliniame paviršiuje, o po jo smugiu S. K. nugriuvus bei atsitrenkus i malkas ir kitus aplinkos daiktus, padare jai kraujosruva kairiame ausies kaušelyje, kraujosruva kaktos kaireje puseje, kraujosruva nosies nugareleje, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, žaizda kaires blauzdos priekiniame – išoriniame paviršiuose, kraujosruva kaires blauzdos priekiniame – vidiniame paviršiuose, smulkias kraujosruvas keliu priekiniuose paviršiuose, kraujosruva krutines lastos kaireje puseje, šoniniame paviršiuje su III, IV, V, VI šonkauliu lužiais kaireje puseje, priekineje pažastineje linijoje, kraujosruva nugaroje su VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiais kaireje puseje ties stuburu su pasienines pleuros, plaucio sužalojimais šonkauliu lužgaliu galais, ir del kaires puses VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiu su pasienines krutinpleves bei kairio plaucio sužalojimais lužgaliu kraštais, S. K. mire. Tokiu budu P. S. tycia nužude bejegiškos bukles S. K..

Kaltinamasis P. S. kaltu neprisipažino ir parode, kad S. K. prižiurejo apie trejus metus. Jai prinešdavo malku, vandens, darydavo kitus darbus. 2006-04-17 apie 9.30 val. grižo iš motinos namu i (duomenys neskelbtini) kaima pas S. K.. Jis buvau iš vakaro geres ir dar ryte gere alaus. S. K. pasieme maisto ir pradejo šerti šuni. Del to jis labai supyko ir ant lovos sedinciai S. K. sudave per peti, nuo ko ji griuvo i prieki veidu ant malku, kurios buvo šalia krosnies. Neigia sudaves S. K. daugiau smugiu, ar jai spyres. Po to atejo A. K., su juo išgere viena buteli degtines ir apie 11-12 val. kartu su A. K. išejo. Grižo kitos dienos ryta. S. K. dejavo, sake, kad jai skauda. Vel buvo atejes A. K., kurio telefonu jis paskambino V. V. M. ir praneše, jog S. K. blogai jauciasi. Teigia, jog S. K. kiekviena diena gerdavo, netvirtai laikesi ant koju, dažnai griudavo. Pripažista, jog suprato, kad S. K. del savo senyvo amžiaus yra bejege, ja pastumdamas suprato, jog ji grius ir gali susižaloti. Apie galimas pasekmes nepagalvojo. Budamas blaivus butu jos nestumes. Nenorejo, kad ji mirtu. S. K. jam nesake, kad ji butu pati griuvusi.

Nukentejusioji Viktorija V. M. parode, kad pas S. K. gyveno P. S., jis jai padedavo atsinešti malku, vandens. Iš pradžiu jis buvo geras, padedavo jai, o veliau pradejo stipriai gerti. Prieš metus iki mirties, S. K. buvo skiles dubens kaulas. Grižusi iš ligonines S. K. vaikšciojo sunkiai, pasilenkusi i prieki. Kartais ji vaikšciodavo su vaikštyne, niekur neišeidavo iš namu. Kambaryje ji vaikšciojo isikibdama. S. K. skusdavosi, jog P. S. ja muša. Ji sakydavo, kad P. S. ja užmuš, rodydavo ant kuno esancias melynes. Atstumas nuo krosnies iki lovos galo buvo apie metra, o iki tos vietos kur sededavo S. K., atstumas didesnis nei metras. Ji P. S. sakydavo, kad nemuštu S. K.. P. S. visada tvirtindavo, kad S. K. jis nemuša.

Liudytoja S. S. parode, kad jos sunus P. S. pas ja buvo atvažiaves per Velykas. Kita diena po Velyku, t.y. pirmadieni, išvažiavo atgal i Šiaudines kaima pas S. K..

Liudytojas A. K. parode, kad 2006-04-17 prieš pietus buvo atejes pas P. S. i S. K. namus. Ta diena S. K. miegojo, todel jis nemate, ar ji buvo sumušta, su P. S. išgere ir išejo. Sekancia diena ryte taip pat buvo nuejes pas P. S.. S. K. jautesi blogai, ji buvo sumuštu veidu. Jai buvo praskelta lupa, paakiuose matesi melynes. S. K. sedejo ant lovos susiemusi už šono ir dejavo. S. S. sake, kad jis S. K. nemuše. Ta diena jis su P. S. išgere buteli degtines ir išejo namo. Mate, kad malku buvo prideta prie krosnies ir koridoriuje, o po lova ar šalia lovos malku nemate. Budamas S. K. namuose jis matydavo ja gulincia lovoje. S. K. mažai vaikšciojo, yra ja mates vaikšciojancia su vaikštyne.

Liudytoja I. T. parode, kad S. K. buvo jos kaimyne. S. K. su P. S. dažnai girtaudavo ir pykdavosi. P. S., kai negeria, buna geras, darbštus žmogus, taciau gerdavo dažnai ir pykdavosi su S. K.. S. K. gerai vaikšciodavo iki kol jai buvo atlikta operacija. Po to ji vaikšciodavo su vaikštyne. Prieš menesi iki S. K. mirties girdejo S. K. namuose triukšma, užejusi mate, kad S. K. veidas buvo kruvinas. P. S. pasake, kad nieko nebuvo. S. K. skusdavosi, kad ja P. S. muša, taciau niekada nepraše padeti jai išvaryti P. S. iš namu. 2006-04-17 P. S. grižo apie 19 val. vienas ir buvo labai girtas. Kita diena, apie 12 val., P. S. atejo pas ja ir pasake, kad mire S. K..

Liudytoja O. T. parode, kad S. K. buvo jos kaimyne. P. S. gyveno kartu su S. K.. S. K. yra pas ja nakvojusi, nes P. S. ja buvo išvares iš namu. Ji buvo sumušta, paakyje matesi melyne. Buvo išgerusi. S. K. dažnai išgerdavo, o P. S. gerdavo pastoviai. Paskutiniu metu S. K. del sveikatos beveik nebevaikšciojo, pas ja i namus S. K. ateidavo pasiremdama lazda. Nera maciusi P. S. pikto, jis geras, darbštus žmogus. Tik S. K. sakydavo, kad P. S. buna piktas ir ja muša.

Teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko paaiškino, jog S. K. kraujosruva nugaroje su VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiais kaireje puseje 6-9 cm atstumu ties stuburu su pasienines pleuros, plaucio sužalojimais, ivertinus ju pobudi, lokalizacija, tiketina, jog buvo stiprus trauminis poveikis, kai nukentejusioji griuvo kairiuoju šonu ir atsitrenke i kieta paviršiu, šiuo atveju i malkas. Kraujosruva krutines lastos kaireje puseje su III, IV, V, VI šonkauliu lužiais kaireje puseje ties pažastimi, ši sužalojima galima butu paaiškinti nukentejusiosios griuvimu kairiuoju šonu ant malku. Kai šonkauliu lužiai padaryti spiriant - dažniausiai lužta 2-3 šonkauliai, o toks šonkauliu lužis, kai vienoje vietoje lužta 4-5 šonkauliai, daugiau tiketina, jog padarytas griuvant. P. S. parodymai, jog sudave smugi per peti rankos plaštaka ir nukentejusioji kniupscia krito ant malku, sudetu prie krosnies, nepaaiškina daugybiniu šonkauliu lužiu bei kitu sužalojimu. Griuvimas ant veido galejo palikti kraujosruvas veide, taip pat galejo buti padarytos smulkios kraujosruvos keliu priekiniuose paviršiuose, taciau nuo tokio kritimo negalejo lužti šonkauliai. Ekspertizes akto išvadose nurodyta, jog mirtinas sužalojimas galejo buti padarytas, kai nukentejusioji griuvo iš lovos kairiuoju šonu ant malku. Taciau pažiurejus i 1 tome b.l. 130-136 esancias fotonuotraukas, galima teigti, jog neitiketina, kad nukentejusioji galejo iš sedimos padeties kristi ant malku, padetu prie krosnies, ir taip stipriai susižaloti, nes atstumas nuo lovos, kur sedejo nukentejusioji, iki šalia krosnies padetu malku, per didelis. Šiuo atveju labiau tiketina, jog nukentejusiajai, stovinciai prie krosnies, buvo suduotas smugis i veida, t.y. i apatini žandikauli, ir ji iš stovimos padeties griuvo kairiu šonu ant malku. Apatiniame žandikaulyje buvo rasta kraujosruva, kuri galejo gautis tik suduodant tiesiogini smugi. Po smugio plaštaka i nugara, nukentejusioji galejo kristi veidu i malkas, o tikrai ne šonu, todel nuo tokio smugio sužalojimai nugaroje negalejo buti padaryti. Nukentejusiajai sužalojimai nugaroje taip pat negalejo buti padaryti suduodant smugi rankos plaštaka i kaire krutines puse ir jai nuo to smugio kritus ant nugaros i lovos gala. Pakaušio sritimi i lovos gala, ar i siena galejo susitrenkti, taciau pakaušio srityje sužalojimu nebuvo rasta. Didžiausia tikimybe, jog nukentejusiajai, stovinciai prie krosnies, buvo suduotas smugis, ir ji krito kairiu šonu ant malku. Visi sužalojimai galejo buti padaryti tuo paciu metu. Komplikacijos, oro ir kraujo susikaupimas krutines lastoje galejo vystytis para ir baigtis mirtimi. Senesniu sužalojimu nukentejusiosios kune nerasta. Dauguma sužalojimu buvo padaryti smugiais kojomis ir rankomis.

2006-04-18 ivykio vietos ir lavono apžiuros protokole nurodyta, kad ivykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime esantis gyvenamasis namas, kurio kambaryje, lovos kojugalyje, pusiau sedimoje padetyje rastas moteriškos lyties lavonas su rubais. Ant lavono veido ties abejomis akimis matyti ivairaus dydžio kraujosruvos. Grumtyniu pedsaku name nematyti (t. 1, b.l. 7-13).

Ekspertizes akte Nr. EKM 100/06 (01) nurodyta, jog S. K. mirties priežastimi buvo kaires puses VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiai su pasienines krutinpleves bei kairio plaucio sužalojimais lužgaliu kraštais. Tai komplikavosi kraujo išsiliejimu i kaire krutinpleves ertme, oro susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje, kairiojo plaucio suspaudimu, kvepavimo nepakankamumu. S. K. lavone nustatytos daugybines poodines kraujosruvos veide, krutines lastoje, galunese, muštines žaizdos kaires akies apatiniame voke, apatineje lupoje, kaires puses VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiai ties stuburu su pasienines krutinpleves bei kairio plaucio sužalojimais lužgaliu kraštais, kaires puses III, IV, V, VI šonkauliu lužiai ties priekine pažastine linija. Visi sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais atsikišusiais paviršiais. Kaires puses VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiai ties stuburu su pasienines krutinpleves bei kairio plaucio sužalojimais atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui, kaires puses III, IV, V, VI šonkauliu lužiai ties priekine pažastine linija atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Visi kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymui.

Septyniais smugiais galejo buti padaryti šie sužalojimai: kraujosruva dešiniame skruoste, einanti nuo akies išorinio kampo iki ausies kaušelio, kraujosruva dešines akies vokuose, muštine žaizda kaires akies apatiniame voke trikampio formos su kraujosruva kaires akies vokuose, kraujosruva žande apatinio žandikaulio srityje kaireje puseje, kraujosruva apatinio žandikaulio srityje dešineje puseje, muštine žaizda apatines lupos dešineje puseje su kraujosruva, kraujosruva krutines lastos dešineje puseje šoniniame – užpakaliniame paviršiuje. Visi sužalojimai galejo buti padaryti 2006-04-17 apie 10 val.

Griunant ir atsitrenkiant i aplinkos daiktus, pvz. malkas ar kitus bukus paviršius, galejo buti padaryti šie sužalojimai: kraujosruva kairiame ausies kaušelyje, visame plote, pereinanti i užausio sriti, kraujosruva kaktos kaireje puseje – smilkinio srityje, kraujosruva nosies nugareleje, kraujosruva nugaroje su VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiais kaireje puseje ties stuburu su pasienines pleuros, plaucio sužalojimais šonkauliu lužgaliu galais, kraujosruva krutines lastos kaireje puseje, šoniniame paviršiuje su III, IV, V, VI šonkauliu lužiais kaireje puseje, priekineje pažastineje linijoje, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje, viduriniame trecdalyje, kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, viduriniame trecdalyje, žaizda kaires blauzdos priekiniame – išoriniame paviršiuose, viduriniame trecdalyje, kraujosruva kaires blauzdos priekiniame – vidiniame paviršiuose, viduriniame trecdalyje, smulkios kraujosruvos keliu priekiniuose paviršiuose. Po patirtu kuno sužalojimu S. K. galejo judeti, kalbeti, tai galejo testis valandomis (t. 1, b.l. 31-39).

Teismo psichiatrijos ekspertizes akte Nr. 230 pateiktos išvados irodo, jog P. S. šiuo metu yra lengvas protinis atsilikimas ir priklausomybe nuo alkoholio, jis gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. P. S. nusikaltimo padarymo metu buvo lengvas protinis atsilikimas ir priklausomybe nuo alkoholio, jis galejo pilnai teisingai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Del psichines bukles P. S. visuomenei nepavojingas, jam nereikalinga skirti priverciamasias medicinines priemones (t. 1, b.l. 91-92).

Iš teismo medicinos ekspertizes išvadu matyti, jog S. K. mirties priežastimi buvo kaires puses VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiai su pasienines krutinpleves bei kairio plaucio sužalojimais lužgaliu kraštais, ir šis sužalojimas padarytas S. K. griunant ir atsitrenkiant i aplinkos daiktus, pvz. malkas ar kitus bukus paviršius. Kaltinamasis P. S., apklausiamas teisiamajame posedyje, prisipažino 2006-04-17 po 9.30 val. ant lovos sedinciai S. K. sudaves i peti, nuo ko ji griuvo i prieki veidu ant malku. Taciau, kaip nurode teismo medicinos ekspertas J. Rybalko, griuvimas ant veido, galejo palikti kraujosruvas veide, taip pat galejo buti padarytos smulkios kraujosruvos keliu priekiniuose paviršiuose, taciau nuo tokio kritimo negalejo lužti šonkauliai. Didžiausia tikimybe, jog mirtinas sužalojimas buvo padarytas prie krosnies stovinciai nukentejusiajai suduodant smugi i veida, t.y. i apatini žandikauli, nuo ko ji iš stovimos padeties griuvo kairiu šonu ant malku. Toki eksperto nurodyta mirtino sužalojimo padarymo galima mechanizma iš esmes atitinka kaltinamojo P. S. ikiteisminio tyrimo teisejui duoti parodymai, jog jis viena karta atgalia ranka smugiavo S. K. i dešini žanda ir ji iškrito i kaire puse iš lovos ant malku (1 t., b.l. 116-118). Ivykio vietos apžiuros metu malku šalia lovos nebuvo rasta (1 t., b.l. 7-13), malku šalia lovos nemate ir liudytojas A. K., ivykio diena buves S. K. namuose. Šis liudytojas parode, jog malkos buvo sudetos koridoriuje ir kambaryje prie krosnies. Kaip matyti iš ivykio vietos apžiuros protokolo, nukentejusiosios V. V. M. parodymu bei teismo medicinos eksperto paaiškinimo, atstumas tarp lovos ir šalia krosnies sudetu malku buvo per didelis, kad S. K. iš sedimos padeties butu galejusi nukristi kairiuoju šonu ant malku, buvusiu prie krosnies. Visuma šiu aplinkybiu leidžia daryti išvada, jog P. S. smugi ranka i dešini žanda sudave S. K. stovinciai šalia malku, buvusiu prie krosnies. P. S. teiginys, jog smugi i veida sudave lovoje sedinciai S. K., atmetamas kaip prieštaraujantis kitiems byloje esantiems irodymams ir vertinamas kaip siekimas palengvinti savo padeti. Kad kaltinamasis P. S. nera nuoširdus ir siekia išvengti atsakomybes ar palengvinti savo padeti, patvirtina ir tai, jog jis bylos tyrimo eigoje keite parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas teisejo, P. S. prisipažino sudaves S. K. du smugius – i veida žando srityje ir i kairi šona, 2006-04-26 parodymu patikrinimo vietoje metu jis nurode, jog sudave S. K. viena smugi i viršugalvi, antra – i nugaros kairiaja puse (1 t., b.l. 119-127), 2006-11-23 papildomo parodymu patikrinimo vietoje metu bei 2006-12-28 apklausos metu P. S. jau teige, jog S. K. sudave viena karta per kupra, antra karta – i kaire krutines puse (1 t., b.l. 128-136, 139), o teisiamajame posedyje prisipažino sudaves tik viena smugi i peti. Vertinant tokius nenuoseklius ir prieštaringus kaltinamojo parodymus, galima daryti tik viena išvada, t.y., jog jis 2006-04-17 po 9.30 val. naudojo smurta prieš S. K.. Nors P. S. bylos tyrimo eigoje yra pripažines tik du smugius, nuo kuriu S. K. nugriuvo ant malku, taciau, kadangi teismo medicinos ekspertizes metu nustatyta, kad visi sužalojimai S. K. galejo buti padaryti 2006-04-17 apie 10 val., daroma išvada, jog visus sužalojimus S. K. padare P. S.. Minetos ekspertizes metu nustatyta, jog S. K. mirti sukeles sužalojimas – kraujosruva nugaroje su VI, VII, VIII, IX, X šonkauliu lužiais kaireje puseje ties stuburu su pasienines pleuros, plaucio sužalojimais šonkauliu lužgaliu galais, galejo buti padarytas griunant ir atsitrenkiant i aplinkos daiktus, pvz. malkas ar kitus bukus paviršius, o iš P. S. parodymu matyti, jog nuo jo suduotu smugiu S. K. du kartus griuvo ant malku. Šios aplinkybes rodo, jog tarp P. S. smurtiniu veiksmu ir S. K. mirties yra priežastinis ryšys, kas leidžia daryti išvada, kad S. K. nužude P. S..

Kaltinamasis neigia siekes S. K. mirties ir tai patvirtina bylos aplinkybes. Kaip matyti iš liudytoju I. T., O. T. parodymu, P. S. dažnai konfliktuodavo su S. K. ir ne karta buvo ja sumušes, taciau iki pastarojo ivykio nebuvo kilusi gresme S. K. gyvybei. P. S. kuno sužalojimui nenaudojo jokiu irankiu ir byloje nera nustatyta duomenu, leidžianciu manyti, kad jis sieke S. K. mirties. Taciau P. S., gyvendamas kartu su S. K., puikiai žinojo, jog ji sunkiai vaikšciojo, netvirtai laikesi ant koju, dažnai griudavo, be to, kilusio konflikto metu po vieno smugio S. K. nugriuvus, P. S. vel smugiavo, nuo ko S. K. antra karta griuvo ant malku. Visuma paminetu ivykio aplinkybiu rodo, jog kaltinamasis, suduodamas S. K. smugius, neabejotinai suprato, kad nuo suduotu smugiu ji grius ir susižalos. Tai pripažino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, jog suvoke savo smurto galimas pasekmes. Del to kolegija daro išvada, jog P. S. suprato, kad savo veika kelia pavoju S. K. gyvybei, numate, kad atims jai gyvybe ir, nors ir nenorejo atimti gyvybe, bet samoningai leido tokioms pasekmems kilti, t.y., nužude S. K. turedamas netiesiogine tycia. Iš bylos aplinkybiu matyti, jog kaltinamasis nužude S. K. iš pykcio, kilus tarp ju konfliktui. Kadangi S. K. ivykio metu buvo 90 metu, be to ji buvo ligota, sunkiai vaikšciojo, apie jos amžiu ir sveikatos bukle P. S. žinojo ir suvoke, kad del savo bukles nukentejusioji negali jam pasipriešinti, kolegija laiko, jog jis nužude bejegiškos bukles žmogu ir jo veika kvalifikuoja pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p.

Ikiteisminio tyrimo institucijos suformuluotame kaltinime P. S. inkriminuoti 9 smugiai, taciau iš teismo medicinos ekspertizes išvadu matyti, jog S. K. sužalojimai galejo buti padaryti septyniais smugiais, todel kaltinimas tikslinamas nurodant, jog P. S. S. K. sudave apie 7 smugius. Be to, ekspertizes akte nurodyta, jog sužalojimai S. K. galejo buti padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, pvz., kumšciais ar kojomis, t.y., ekspertizes metu nebuvo nustatyta, kuo konkreciai padaryti sužalojimai. P. S. teigia sudaves S. K. smugius rankomis ir neigia jai spyres. Kitu duomenu, leidžianciu nustatyti, kuo buvo suduoti smugiai, byloje nera, todel kaltinimas, kuriame nurodyta, jog P. S. sudave S. K. smugius kojomis ir rankomis, ir šioje dalyje tikslinamas.

P. S. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera. Nepripažistama jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nes bylos tyrimo eigoje jis nuolat keite parodymus, tuo trukdydamas bylos tyrima, teisiamajame posedyje nurode sudaves S. K. tik viena smugi, kas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybems. P. S. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad nusikalstama veika jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, ka pripažino ir pats kaltinamasis.

Skiriant P. S. bausme atsižvelgiama i tai, kad jis ivykde labai sunku nusikaltima, sukelusi neatstatomas pasekmes - žmogaus mirti, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tycia, iš asmeniniu paskatu, kad yra viena jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe ir nera atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Taip pat atsižvelgiama i P. S. asmenybe – anksciau neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiama ir i tai, kad nukentejusioji prašo skirti švelnesne bausme. Visu paminetu aplinkybiu pagrindu P. S. skiriama sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, artima sankcijoje numatytos bausmes vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo porceso kodekso 302-306 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p. ir nuteisti laisves atemimu 11 metu.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

I bausmes laika iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2006 m. balandžio 18 d. iki 2006 m. spalio 20 d. Kardomasias priemones P. S. pakeisti i suemima, suimant ji teismo saleje.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.

Kolegijos pirmininke Virginija ŽindulieneTeisejos Irena IvanovieneNijole MatuzevicieneKopija tikraTeisejaVirginija Žinduliene