Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų J. B. ir J. B. pareiškimą dėl įvaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjai pareiškimą dėl įvaikinimo palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai.

Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su pareiškime keliamais reikalavimais sutiko, siūlė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įvaikinimo instituto tikslas – apsaugoti vaiko interesus. Jis patenkina svarbius ne tik įvaikinamųjų, bet ir įtėvių poreikius. Įvaikinimu vaikas įgyja naują šeimą, o įtėviai patenkina motinystės ir tėvystės jausmus. Įvaikinimu tarp įtėvių ir įvaikio sukuriami tokie teisiniai santykiai, kokie yra tarp tėvų ir vaikų, įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims suteikiamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinimas – valios aktas, kuris negalimas be valios pasireiškimo iš įvaikintojo pusės ir be būtinojo sutikimo iš įvaikinamojo pusės, bet įvaikinimas – ne sutartis, nes įvaikinimas negali pasibaigti įvaikintojų ar įvaikinamojo pageidavimu, įvaikinimo santykiai tęstiniai. Atsiradę įvaikintojų noru ir teismo sprendimo pagrindu, jie tęsiasi iki gyvenimo pabaigos ir baigiasi vienam iš tų santykių subjektų mirus. Tai atitinka įvaikinimo instituto tikslus ir paskirtį, nes tik ilgai besitęsiantys santykiai sukuria pagrindą vaikui saugiai augti ir tapti visaverte asmenybe.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų paaiškinimais, išvadas byloje teikiančių institucijų atstovių išvadomis nustatyta, kad :

1. 2019-09-24 pareiškėjai pateikė prašymą dėl įvaikinimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Rietavo savivaldybėje. Pageidavo įvaikinti 6-7 metukų berniuką. Pareiškėjai siekė įsivaikinti pareiškėjos sesers S. K. ir vaiko tėvo A. R. sūnų N. R., kuriuo rūpinasi, ugdo ir išlaiko jau nuo 2015 metų. Vaikas pareiškėjus pripažįsta tėvais, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, ko vaikas neturi su tikrais tėvais.

2. J. ir J. B. šeima 2020-03-09 įrašyta į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą, šeimai suteiktas 01323 kodas.

3. Norimas įvaikinti N. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020-03-05 įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, vadovaujantis Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14d. nutarimu Nr. 1135, 4.5 papunkčiu.

4. J. ir J. B. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu įvertinta teigiamai ir atitinkanti reikalavimus, keliamus ketinantiems tekti įtėviais.

5. LR CK 3.212 straipsnio l dalis nustato, jog įvaikinimui būtinas tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo, išskyrus LR CK 3.214 straipsnyje nurodytas išimtis, kai nereikalaujama įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo, jeigu: tėvai yra nežinomi ar mirę; tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia; tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. Nagrinėjamoje byloje vaiko tėvų –S. K. ir A. R. sutikimas leisti įvaikinti savo sūnų N. R. yra patvirtintas 2020-02-18 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjo nutartimi ( c.b. Nr. N2-920-225/2020).

6. LR CK 3.209 straipsnio 3 dalis nustato, jog įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip 3 mėnesių amžiaus nepilnamečius vaikus. N. R. yra virš 7 metų.

7. LR CK 3.210 straipsnio 1 dalis numato, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Nustatyta, kad pareiškėjai yra 37-38 metų. Jie yra tinkamai pasirengę įvaikinti nepilnametį N. R..

Objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, daroma išvada, kad įvaikinimas nepažeis vaiko interesų, kadangi pareiškėjai yra tvirtai apsisprendę, nori materialiai N. R. išlaikyti bei auklėti kaip savo vaiką, šeimoje vyrauja geranoriški ir šilti santykiai, berniukas yra tinkamo įvaikinti amžiaus, o pareiškėjai turi teisę įvaikinti, todėl prašymas tenkintinas, leistina pareiškėjams J. ir J. B. įsivaikinti be tėvų globos likusį nepilnametį vaiką N. R. bei jį pripažinti įvaikintojų sūnumi (LR CK 3.209-3.211 str., 3.212. str. 3.217-3.223 str.). Pareiškėjams įvaikinimo pasekmės yra aiškios ir žinomos, t.y. įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę (LR CK 3.227 str. 1 d.).

Kadangi įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, pareiškėjų prašymas - pakeisti įsivaikinamo vaiko pavardę, tenkintinas (LR CK 3.227 str. 2 d., 3.228 str. 1 d., LR CPK 480-485 str.). Įpareigotina civilinės būklės aktų įrašų įstaiga pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, paliekant vaiko individualybę išsaugančius duomenis: vardą, gimimo datą ir gimimo vietovę (LR CPK 487 str.).

Sprendimas vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl įvaikinimo tenkinti pilnai.

Leisti pareiškėjams J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsivaikinti nepilnametį vaiką N. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti nepilnametį vaiką N. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiku, ir suteikti N. R. pavardę - „B.“, o vardą palikti – „N.“.

Pripažinti pareiškėjus J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvais.

Sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusią teismo sprendimo kopiją per vieną darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis nusiųsti Civilinės metrikacijos įstaigai, registravusiai vaiko gimimą.

Įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įvaikio N. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame pakeisti šiuos įrašus:

1) vietoje „N. R.“ įrašyti „N. B.“;

2) grafoje - ,,motina“, vietoje „S. R.“, asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašyti ,,J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3) grafoje - „tėvas“, vietoje „A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašyti „J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4) kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.