Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec.vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal IDV pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2013m. spalio 13d. apie 21 val.30 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė nukentėjusiajam E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veido sritį, o pastarajam pargriuvus sugriebė už drabužių ir smaugė nukentėjusįjį E. A., tokiais veiksmais padarydamas E. A. poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinėje, odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, rankose, kraujosruvą ir gleivinės nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jis nukentėjusįjį pažįsta apie dešimt metų. Nukentėjusiojo tėčiui išėjus gyventi pas kitą moterį, jis atėjo gyventi pas nukentėjusiojo mamą. Gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Vaikas augo sunkaus charakterio, nepatikdavo pareiškiamos pastabos. Kaltinime minimą dieną jis parbėgo iš kiemo ir prasidėjo konfliktas su mama. Konfliktas prasidėjo koridoriuje ir „perėjo“ į jo kambarį. Girdėjo pakeltą balso toną, o po kurio laiko močiutės riksmą: „Gelbėk!“ Įėjęs į kambarį pamatė sekantį vaizdą: E. „užsivertęs mamą ant lovos, kočėlas po kaklu“. Jis liepė moterims eiti į virtuvę, o E. pasakė: „O tu čiuožk į lauką“. Tada jis pats nutarė važiuoti pas draugą, nusileido laiptais į apačią. Čia – prie laiptų - buvo sutiktas E., kuris jį puolė žodžiais. Rankose buvo peiliukas. Jis atstūmė E. ir šis krito ant suoliuko. Nukritus E. ant suoliuko, peilis iškrito. Tuo metu atėjo močiutė. Kai močiutė išėjo, E. dar kartą puolė. Bet jis nuėjo pas E. mamą, pasakė jai, kad „vėl peilis“ ir kad jis išvažiuoja. Tai buvo ne pirmas kartas su peiliu. Jau anksčiau jis kreipėsi į policiją dėl peilio panaudojimo prieš jį. Policija pravedė prevencinį pokalbį. Neigė, jog buvo prispaudęs E. ant suoliuko. Teigia, jog matė, kaip konflikto su mama metu močiutė lakstė su kočėlu pirmyn atgal. Gal sužalojimai buvo padaryti grumtynių metu. Aiškino, jog kai jis avėsi batus prie durų ir E. išeidinėjo iš kambario, jam močiutė sakė: „Palik tą peilį“.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. kaltu taip pat neprisipažino ir 2014m. kovo 26 d. apklaustas įtariamuoju parodė apie įvykį sekančiai: išgirdo iš E. kambario, kad jis pykstasi su mama E.. Girdėjosi, kad jie abu pykstasi, kalba pakeltu tonu. Į jų konfliktus jis niekada nesikiša, tai buvo ne pirmas E. ir E. pyktis. Nekreipė dėmesio ir tą kartą. Jo kambario durys buvo pravertos, todėl matė, kaip močiutė A. porą kartų nuėjo į E. kambarį. Paskui išgirdo A. šauksmą „V., gelbėk“. Sureagavo į jos šauksmą ir nuėjo į E. kambarį. Atėjęs į kambarį pamatė, kad E. pusiau sėdom, pusiau gulėdamas ant lovos yra užsivertęs mamą ir ją per kaklą smaugia kažkokiu pagaliu. Jam atrodo, kad buvo iš virtuvės paimtas medinis kočėlas, apie 50 cm. ilgio. Abu jie buvo veidu į jį. E. rankomis įsikibusi į kočėlą, o A. pagriebusi E. ranką ir ją plėšia. Pamatęs tokį vaizdą pasakė piktai E.: „Baik, dink į lauką“, o moterims, kad eitų į virtuvę prie puodų. E. paleido E. ir jis nuėjo į namo virtuvę. Virtuvėje girdėjo, kaip A. E. sakė, kad padėtų peilį. Apie ką kalba nesuprato, pats to nematė. Pamatė, kad pro virtuvę praeina E. ir išeina į kiemą. Jis taip pat tada užsidėjo batus ir ėjo į lauką. Jis norėjo išvažiuoti iš tų namų pas draugą, todėl ir ėjo į lauką. Išėjęs į kiemą pamatė, kad E. stovi kieme. Jo paklausė ką jis išdarinėja. Tada E. laikydamas rankoje peilį puolė link jo, vartojo keiksmažodžius. Jis atstatė rankas ir E. atsitrenkė į jo rankas ir jam iškrito peilis. Jis tą peilį pakėlė nuo žemės ir kaip tik A. išėjo į lauką. A. pasakė E. eiti į kambarį ir jie abu nuėjo, o jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Peilį E. laikė su atlenkta geležte, jam iškritus jis pasiėmė peilį ir turi iki šiol. Jokių smūgių E. nesudavė, jo tikrai nesmaugė ( b.l. 78).

Nukentėjusysis E. A. parodė, jog kaltinime nurodytą dieną jis su kaltinamuoju “susikivirčijo” dėl mamos, nes su ja “susistumdė” matant kaltinamajam pastūmė mamą. Tada V. jį pasikvietė į lauką ir sudavė kumščiu į veidą. Jis sudavė atgal. Teigė nematęs, kur taiko. Iš kaltinamojo gavo tris smūgius į veido, galvos sritį, o kaltinamajam sudavė vieną ar du smūgius. Tvirtino, jog kaltinamasis jį paguldė lauke ant suoliuko ir užsmaugė. vienas kitam sudavė. Aiškino, kad pirmas sudavė V. V.. Taip pat parodė, jog V. gyveno su jo mama apie penkis metus, seniau galimai taip pat matydavo konfliktus tarp jo ir mamos. Teigė, jog po konflikto su V.jam bėgo iš nosies kraujas ir jis pasiskambino tėčiui, kuriam atvažiavus nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, vaikų priėmimo skyrių. Be to, parodė: :“kai gyveno V., jis padėdavo mamai. Aš jo pinigais nesinaudojau. Galbūt mama pirkdavo už jo pinigus, nesidomėjau. Būdavo, kad jis gražiai mane auklėdavo. Čia buvo pirmas toks atvejis”.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. A., parodė, kad jis visą dieną buvo namuose prie kompiuterio. Gyvena su mama ir patėviu V. V.. Dar kartu gyvena kartu ir močiutė. Maždaug apie 21 val. į jo kambarį atėjo mama. Jis klausė garsiai muzikos. Mama paprašė pritildyti muziką. Jis pritildė muziką. Su mama susipyko dar dėl to, kad dingo motoroleris. Mama sakė, kad pas tėtį yra motoroleris, o iš tikro jį kažkur išvežė patėvis. Susipykus su mama liepė eiti jai iš kambario. Ji ir išėjo. Po kokių penkių minučių į jo kambarį atėjo patėvis, buvo kažkur apie 21.30 val. Jis paprašė išeiti į lauką pakalbėti. Dėl ko pakalbėti nesakė. Jis užsidėjo batus ir kartu su V. išėjo į namo kiemą. Išėjus patėviui pasakė: „Klausau, kalbėk“. Jis nieko nesakęs trenkė jam į kairį žandą iš kumščio. Trenkė vieną kartą. Paskui iš karto trenkė antrą kartą iš kumščio į skruostą prie dešinės akies ir dar kartą trenkė iš kumščio į lūpą. Pataikė į kairę pusę. Lūpą prakirto, net dantys klibėjo. Po šitų trijų smūgių jis nugriuvo, tada V. jį apsižergė ir su megztiniu pradėjo jį smaugti. Nuo megztinio užtrauktuko liko apibrozdinimai. Jis šaukė pagalbos. Šaukė dėdę iš pirmo aukšto, bet jo nebuvo, tai atbėgo močiutė. Močiutė pasakė baigti, tai V. jį paleido ir sėdęs į automobilį išvažiavo. Jam buvo prakirsta lūpa ir bėgo kraujas. Jam labai skaudėjo nuo jo smūgių. Iš viso sudavė tris smūgius kumščiais. Tada jis paskambino tėčiui ir pasakė, kad jį primušė. Mama sakė, kad gerai padarė, nes neklauso. Močiutė jį paguodė ir pasakė, kad nesikiš į jų reikalus. Pas gydytojus nesikreipė, niekur nesigydė, lūpa užgijo. Buvo likus mėlynė prie dešinės akies ir mėlynė ant kairio žando. Dar abi alkūnes nusibrozdino kai krito nuo jo mušimo. Čia buvo pirmas kartas kai mušė patėvis. Buvo anksčiau apsistumdę abu, bet smūgių nebuvo suduota. (b.l. 20).

Nukentėjusiojo atstovas S. A. paaiškino, jog sūnus guodėsi, kad sunkus bendravimas su mama, konfliktuoja su V.. Įvykio vakare sūnus paskambino verkdamas ir pasakė, kad sumušė. Sūnaus kaklas buvo kruvinas. Sūnus laukė koridoriuje. Pripažįsta, kad negražu stumti mamą. Žino, kad sūnui reikėjo eiti pas psichologus, bet jis nėjo. Buvo konfliktų ir mokykloje. Pripažino, kad sūnus - konfliktiška asmenybė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju S. A. parodė, kad su sutuoktine E. A. išsituokė 2010 metais. Po ištuokos sūnus E. liko gyventi su mama. Prieš du metus pas E. atėjo gyventi draugas V. V.. 2013-10-13 apie 21.30 val. jam į mobilų telefoną paskambino sūnus E. A. ir pranešė, kad jį ką tik sumušė mamos sugyventinis V. V.. Aiškino, kad jis namuose garsiai klausė muzikos ir už tai V. V. jį išsivedęs į kiemą su kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė į veidą ir dar su ranka sugriebė ir smaugė už kaklo. Kai sūnų mušė kieme buvo tamsu ir nieko nebuvo. Mušdamas sūnų, V. jį keikė necenzūriniais žodžiais (b.l. 36).

Liudytoja A. M. parodė, jog anūkas E. namie garsiai klausėsi muzikos. Mama prašė pritildyti. Jis pradėjo stumdytis. Tuo metu ji buvo virtuvėje, darė tešlą, turėjo rankose kočėlą. Nuėjo su kočėlu. E. jį iš jos atėmė, koridoriuje pastūmė ir ji nugriuvo. Įėjus į kambarį pamatė, kaip E. parsivertęs mamą. Kočėlas buvo prispaustas po mamos smakru, E. stūmė jį nuo savęs. Ji prašė: "V., gink!" Po kurio laiko vienas paskui kitą išėjo į lauką. E. išeidamas pasiėmė mažiuką lenktinį peiliuką nuo savo stalo. Neprisimena, ar kuris pasikvietė eiti į lauką. Kai viskas aprimo, ji išėjo į lauką taip pat. Jie stovėjo vienas priešais kitą. V. sėdo į mašiną ir nuvažiavo. E. užlipo į viršų, nuėjo į savo kambarį. Buvo susinervinęs ir pradėjo verkti. Gal iš piktumo pradėjo verkti. Nebuvo kruvinas. Mėlynių nesimatė. "buvo biškį patinusi lūpa", "prie kaklo matėsi nudrėskimas kažkoks". Vėliau atvažiavo jo tėtis ir jie išėjo. Teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo tiesiog pamiršusi kai kurias detales, nes buvo strese. Tvirtino teisme duodanti tesingus parodymus. Paip pat nurodė, jog anūkas konfliktiškas, pykstasi su mama ir ja, pešasi su bendraamžiais. Šiaip V. nesikiša į konfliktus, bet šį kartą ji išsigandusi prašė jo pagalbos, kai pamatė, jog E.parvertęs mamą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. parodė, kad atėjusi į anūko kambarį matė, kad E. stumdo mamą, E. verkė, o jai paklausus: "Kas čia vyksta?", E. ir ją pradėjo stumdyti. Kai jis ją pastūmė, ji pargriuvo. Tada sušuko, kad V. gintų. Tuomet įsikišo V.. Jie žodžiais apsikonfliktavo ir abu išėjo lauk. Kuris pasiūlė ji nežino. Lauke buvo tamsu. Ji iš lėto nusileido laiptais ir taip pat išėjo į lauką. Išėjo po kokių penkių minučių. Kieme buvo tamsu, bet ji pradarė duris ir šviesa krito ant jų. Pamatė, kad E. stovi atsirėmęs į namo sieną, o V. priešais jį. Kad muštųsi nematė. Konfliktas įvyko, nes E. elgėsi nemandagiai, stumdė ją ir savo mamą( b.l. 38).

Papildomai apklausta A. M. parodė, kad anksčiau savo duotus parodymus prisimena ir tvirtina. Jai išėjus į lauką V. su E. nesimušė, jie tik stovėjo vienas priešais kitą. Lauke buvo tamsu, šiek tiek apšvietė kiemą mano atidarytos durys. Nei kambaryje, nei po konflikto lauke ji jokio peilio nematė. Po konflikto ji su V. nekalbėjo, su juo kalbėjo tik E.. Po įvykio jai niekas apie jokį peilį nieko nesakė. Tik po apklausos policijoje E. jai pasakė, kad jai policijoje rodė peilius ir klausė kuris E.. Tada ji tik ir išgirdo kalbas apie peilį. Po konflikto iki apklausos ji apie jokį peilį nieko negirdėjo. Mano, kad V. save pateisindamas išgalvojo peilį. Ji pas E. kambaryje nėra mačiusi jokio peilio anksčiau. Jo kambaryje akivaizdžiai matomoje vietoje tikrai nėra mačiusi jokio peilio, nebent kur pasislėpęs, bet ji po jo daiktus nesikuičia. Tikrai nieko nežino apie jokį peilį, nebuvo jokios kalbos apie peilį to įvykio metu, arba ji negirdėjo iš susijaudinimo. Bet kiek atsimena tai tikrai niekas nekalbėjo apie jokį peilį. E. iš kiemo grįžo su patinusiomis lūpomis ir buvo matyti mėlynės ant kaklo. Iki konflikto tokių sužalojimų nebuvo. (b.l. 39)

Liudytoja E. A. parodė, jog konfliktas su sūnumi prasidėjo dėl išvežto motorolerio, kurį sūnus buvo įsigijęs be jos žinios ir važinėjosi vakarais, vežiojo draugus. Kai motoroleris buvo išvežtas, sūnus supyko ir garsiai "paleido muziką". Jai paprašius pritildyti, neklausė. Pastūmė, nutraukė grandinėlę, parvertė ant žemės. Atėjo mama su kočėlu rankose. Sūnus išplėšė kočėlą, pastūmė močiutę, ji nukrito. Tada ji grūmėsi su sūnumi ant žemės ir ant lovos. Negali pasakyti, ar sūnui buvo suduota grumtynių metu. Jis buvo prispaudęs jai kočėlą prie kaklo. Buvo likusios kraujosruvos ant rankų. Gal buvo padaryti sužalojimai ir sūnui grumtynių metu. Mama pakvietė V., prašydama ginti. V. įėjo į kambarį, atėmė kočėlą ir pasakė: "Tu eini iš kambario". Ji išėjo verkdama iš kambario. Buvo skaudu, kad šitaip su vaiku. Kai ji išėjo iš kambario, V. jau grįžo iš lauko. Koridoriuje rankose turėjo atlenkiamą peiliuką. sakė, kad atėmė jį iš vaiko. Ji buvo mačiusi peiliuką vaiko kambaryje. Pasiėmė mašinos raktelius ir išvažiavo. Vaikas grįžęs iš lauko buvo piktas. Kruvinas nebuvo. Kraujosruvos ties krūtine. Sakė, kad "V. trinktelėjo". Sūnus jos neatsiprašė. Yra sunkiai auklėjamas. Teigė, kad kai buvo apklausiama tyrėjo, labai skubėjo į darbą ir pasirašė protokole. Apie kočėlą anksčiau nesakė, nes nebuvo klausiama, o , be to, buvo gėda, nes savas vaikas. Peiliuką buvo mačiusi vieną-du kartus, bet negali patvirtinti, kad tas pats. Teigė, jog sūnaus veidas galėjo būti patinęs nuo jų grumtynių, bet kruvinas nebuvo. Teigė, jog sūnus guodėsi, kad skauda galvą, tai ji dėjo ledo ant galvos, galvodama, kad sužalojo grumtynių metu. Tvirtino E. nesmaugusi, tik stūmusi kočėlą nuo savęs. Galėjo būti, kad prisilietė. Grumtynės "buvo stiprios". Anksčiau buvo incidentas, kai sūnus buvo pagriebęs peilį. Tvirtino, kad buvo strese ir patirtas stresas galėjo įvesti netikslumų parodymuose. Tvirtino teisme sakanti tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. A., parodė, be to, kad įvykio vakare sūnus ją išplūdo visokiais necenzūrinis žodžiais, pastūmė, ji net parkrito ant žemės. Besistumdant jis nutraukė auksinę grandinėlę. Išgirdusi triukšmą į kambarį atėjo ir močiutė. Tada sūnus ir močiutę pastūmė. Sūnus joms liepė dingti iš kambario, elgėsi nemandagiai, triukšmavo. Tada į konfliktą įsikišo ir E. patėvis V.. Jis atėjęs bandė aiškinti E., kodėl jis elgiasi nepagarbiai su mama ir močiute. Tada E. ir V. išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. V. elgėsi ramiai, E. aiškino, kad V. jis gali vadinti kaip nori, tačiau su mama privalo elgtis mandagiai ir pagarbiai. E. paaiškino, kad jis jam ne tėvas ir neaiškins. Pats E. pasiūlė V. išeiti viską išsiaiškinti į lauką. Jie abu išėjo į lauką. Ji tuo metu labai nervinosi, verkė, kad sūnus taip elgiasi ir kas vyko lauke nematė. Po kurio laiko, gal už kokių 5 minučių į namus parėjo V. ir parsinešė tokį atlenkiamą peiliuką. V. paaiškino, kad su tuo peiliuku ant jo šoko muštis E. ir tada jie apsistumdė. E. trenkė V. į veidą, o tada V. jam trenkė atgal. Bent jau jai taip pasakojo V.. Sakė, kad iš E. atėmė peilį. Kuriuo momentu E. pasiėmė peilį ji nematė. Su ja kai jis pykosi, tai peilio neturėjo. V. tikrai buvo susinervinęs, kad vaikas taip elgiasi ir tą vakarą išvažiavo iš namų. Sakė, kad nakvos pas draugą. Tą peilį V. pasiėmė ir kur jis yra ji nežino. Daugiau to peilio nematė. Peilis buvo atlenkiamas, ruda rankena. Ar ten tikrai E. peilis ji negali pasakyti. Ji jam peilio tikrai nepirko, gal išsimainė su kokiu draugu. Kažkada pas jį kambaryje, stalčiuje yra mačiusi atlenkiamą peiliuką, bet negali pasakyti ar tą patį. E. parėjo į namus ir verkė, skundėsi kad skauda galvą, sakė kad sumušė V.. Smulkmenų jis nepasakojo, jokių detalių nesakė, apie jokį peilį irgi nieko nesakė. Ant krūtinės, ties kaklu matėsi kraujosruvos. Suprato, kad nuo griebimo ( b.l. 40).

Papildomai apklausta E. A. parodė, kad po konflikto V. kartu negyvena, su E.nebendrauja. Konflikto aplinkybių jie nesiaiškino ir nebendrauja. (b.l. 41)

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, jog 2014m. kovo 26d. V. V. pateikė tyrėjai atlenkiamą peilį su užrašu "Metabo', pareikšdamas, kad peilis paimtas konflikto metu iš E. A. (b.l.14-16). Peilis priduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (b.l.19).

2013-10-14 specialisto išvadoje Nr. G2684/13(02), nurodyta, kad E. A. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, odos nubrozdinimai kakle, krūtinėje, rankose, kraujosruva ir gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Sužalojimai veide, krūtinėje, rankose, kraujosruva viršutinėje lūpoje su gleivinės nubrozdinimu padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2013-10-13 ir aplinkybėmis. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kakle padaryta suspaudus kaklą rankų pirštais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 24).

Teismo medicinos specialistas Juozas Vėlavičius, susipažinęs su bylos medžiaga ir išanalizavęs specialisto išvadą bei joje užfiksuotus objektyvius duomenis, parodė, jog odos nubrozdinimai kakle yra daugiau būdingi moteriškais nagais paliekamiems įdrėskimams. Esant smaugimui yra pažeidžiamos gerklos ir jas jau žiūri kiti specialistai. Be to, nėra būdingų smaugimui pirštų pėdsakų, kuriuos palieka trys pirštai viename bloke ir nykštys opozicijoje, nes mažasis pirštas jėgos neišvysto. Sužalojimai galėjo būti atsistumiant spustelėjus kaklą.Ties raktikauliu galėjo spustelėjus likti kraujosruva. Kolegės duota išvada nėra kategoriška. Nėra nurodyta, kad pirštų žymės. Židiniai didoki. Tai nėra tipiška. Daugiau net panašu į sužalojimą rūbais. Gal užtrauktuku. Prie gynybinių ir grumtynėms būdingų sužalojimų priskirtini dilbių ir plaštakų galiniai paviršiai. Gali būti sužalojimai ir nuo griuvimo ant alkūnių. Nėra galimybės nustatyti, kurie sužalojimai padaryti namie su mama, o kurie kontaktuojant lauke su V.. Sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ant suolo, atsistumiant nuo kažko, galėjo būti padaryti kočėlui sprūstant į krūtinę, nes tai yra kietas bukas daiktas.

Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis E. A. konfliktavo su trimis suaugusiais asmenimis: savo mama, močiute ir kaltinamuoju. Intensyvios grumtynės, apie kurias jis buvo linkęs iš vis nutylėti, vyko su mama, kontaktas buvo su močiute ir vėliau konfliktas persikėlė į lauką, kur buvo kontaktuota su kaltinamuoju. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kaip nukentėjusysis atrodė ir kokie sužalojimai buvo padaryti iki jam išeinant į lauką iki susitikimo su V. V.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jam kaltinamasis sudavė jam tris smūgius, pripažindamas, kad ir jis taip pat sudavė kaltinamajam vieną ar du smūgius. Vienu metu aiškino, kad kraujas bėgo iš nosies, kitu metu - iš lūpos ir net "dantys klibėjo", o mamai aiškino, kad skauda galvą, ko, beja, nenurodė net apžiūrinčiai teismo medicinos ekspertei. Be to, ekspertei nurodė, kad buvo suduoti penki smūgiai ir iš jų trys - į kairę veido pusę. Pats minėjo, kad rankas susižalojo griūdamas, tačiau kur ir kaip griuvo specialistui neaiškino. Nukentėjusysis aiškino, kad gavo smūgį "į kairį žandą iš kumščio", "paskui iš karto trenkė antrą kartą iš kumščio į skruostą prie dešinės akies ir dar kartą trenkė iš kumščio į lūpą." Tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad poodinė kraujosruva kaktos kairėje ir kairiajame žande. VŠĮ Kauno klinikos medicininiuose dokumentuose, pateiktuose ekspertei, lūpoje nurodyta hematoma. Nėra jokios atžymos apie lūpos prakirtimą ar pažeistus dantis.

Iš byloje surinktos medžiagos - nukentėjusiojo E. A. charakterizuojančių duomenų (b.l.45-46, 47) - matyti, kad jis 2013-03-20 tyčia klasiokei kamuoliu sumušė veidą, padarydamas smegenų sutrenkimą. Jis turi elgesio, mokymosi ir lankomumo problemų. Iš medžiagos, kurią pateikė Garliavos policijos nuovada, matyti, jog 2013m. balandžio 23d. E. A. taip pat konfliktavo su mama, jai sudavė, V. V. sudrausmino, sulaikęs už peties. E. nuėjo į virtuvę, pasiėmė iš virtuvės peilį ir grįžo atgal. Kai peilis buvo atimtas su motinos ir močiutės pagalba, jis susinervinęs išdaužė durų stiklą.

Parodymai apie nukentėjusiojo turėtą peiliuką patvirtinti liudytojos - nukentėjusiojo mamos E. A., kuri parodymus davė neilgai trukus po įvykio, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji pati ne kartą kentėjo dėl netinkamo sūnaus elgesio jos atžvilgiu, todėl gali būti vertintini kritiškai. Taip pat kritiškai gali būti vertintini ir kaltinamojo močiutės A. M. parodymai, duoti teisme, nes jie yra prieštaraujantys jos anksčiau duotiems parodymams.

Todėl sprendžiama, kad aplinkybė, jog E. A. konflikto metu turėjo peiliuką nėra neginčytinai įrodyta.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamajame įstatyme numatyta, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnyje nurodyta, kad 'šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas". Minimo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tik tuo atveju, kai tiesiogiai nužudoma arba sunkai sutrikdoma sveikata.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog jeigu ir būtų pripažįstama, kad lūpos sumušimas (kadangi dėl kitų sužalojimų atsiradimo pobūdžio ir laiko yra dar daugiau pagrįstų abejonių, kurios aptartos aukščiau) E. A. buvo padarytas kaltinamajam V. V. suduodant smūgį į veido sritį, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų jo aiškinimą, kad būtent nukentėjusysis puolė pirmas ir sužalojimas jam buvo padarytas besiginant nuo puolimo.

Baudžiamojoje teisėje turi būti vadovaujamasi principu in dubio pro reo, t.y. bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog byloje nesurinkta jokių konkrečių, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis V. V. priešingu teisei elgesiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl jis išteisintinas.

Daiktinis įrodymas, kaltinamojo pateikiamas kaip priklausantis E. A., tačiau pastarojo nuosavybe nepripažįstamas, todėl sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1dalies 1punktu, 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti (BPK 3 straipsnio 1dalies 1punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. V. panaikinti.

Daiktinį įrodymą - peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (2014-05-07 kvitas B serija BBB Nr.0033318), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.