Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-13 · Byla Nr. A2.6.-1164-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
A2.6.-1164-271/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00429-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1164-271/2014Proceso Nr. 4-68-3-00429-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2014 m. vasario 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

R. R., (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130(2) straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas R. U. surašė R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-5576502-14 už tai, kad jis 2014.01.03 apie 01.35 val. Vilniuje, V. G. g. vairavo automobilį neblaivus, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortelį ir sugadino automobilį. Protokole nurodoma, kad vairuotojas R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 14 p., 133 p. reikalavimus. Tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 (2) straipsnyje (b.l.2-3).

R. R. pažeidimo padarymo fakto nepripažino ir teismo proceso metu paaiškino, kad 2014 m. sausio 2 d. vakare, apie 19 val., kartu su bendradarbiais T. L., M. P., L. K. iš Telšių važiavo į Vilnių, kur jie dirba statybos darbus. Vyko M. P. tėvo automobiliu Volvo 850. Automobilį vairavo T. L.. Nupirko alkoholinių gėrimų ir pakeliui vartojo alkoholį. Vartojo visi, išskyrus vairuotoją T. L.. Vilniuje, Graičiūnų gatvėje įvyko eismo įvykis, automobilis užvažiavo ant bordiūro ir buvo apgadintas. Jis su M. P. nuėjo į netoliese esantį viešbutį ieškoti kito automobilio, kad būtų galima patraukti Volvo 850. Apgadintame automobilyje liko Tomas bei Linas. Kuomet jie sugrįžo, prie automobilio jau buvo policijos pareigūnai. Tomas, galimai išsigandęs dėl to, kad apgadino svetimą automobilį, neprisipažino vairavęs automobilį. Tuomet protokolą pareigūnai surašė jam, nors jis aiškino, kad tai netiesa. Apie tai jis parašė ir administracinio teisės pažeidimo protokole.

Liudytojas T. L. parodė, kad 2014 m. sausio 2 d. vakare jis kartu su bendradarbiais Linu (L. K.), Matu (M. P.), Rimantu (R. R.) Mato tėvui priklausančiu automobiliu Volvo vyko iš Telšių į Vilnių, kur jie visi dirba statybos darbus. Jis vairavo automobilį, nes turi vairuotojo pažymėjimą ir nevartoja alkoholio. Draugai nupirko alkoholinių gėrimų ir pakeliui vartojo juos. Vilniuje po automobilio ratais vos nepakliuvo šuo, jis stabdė, automobilį sumėtė ir jis užvažiavo ant bordiūro. Automobilis buvo apgadintas: variklis, važiuoklė. Rimantas su Linu išėjo į netoliese esantį viešbutį ieškoti pagalbos, o jis liko automobilyje su Linu, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Privažiavo su įjungtais švyturėliais UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojas, liepė jiems išlipti iš automobilio. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Išsigando galimų pasekmių, ypatingai dėl apgadinto automobilio, todėl neprisipažino, kad vairavo automobilį. Prie automobilio sugrįžo Matas su Rimantu. Pareigūnai patikrino jų keturių blaivumą. Buvo nustatyta, kad jis alkoholio nevartojo. Aplamai jis alkoholio nevartoja. Vairavimu buvo apkaltintas Rimantas, kas yra visiška netiesa.

Liudytojas M. P. parodė, kad 2014 m. sausio 3 d. naktį jo tėvui priklausantį automobilį Volvo vairavo T. L.. Įvykus avarijai jis su R. (R.) nuėjo ieškoti pagalbos, o kai grįžo - įvykio vietoje jau buvo policijos darbuotojai. Tomas neigė vairavęs automobilį, protokolas buvo surašytas Rimantui. Turi pasakyti, kad, išskyrus Tomą, visi jie buvo neblaivūs. Vėliau aiškinosi su Tomu, kodėl jis neigė vairavimo faktą, o šis aiškino, kad labai išsigando, ypatingai dėl to, kad apgadino jo tėvui priklausantį automobilį.

Liudytojas L. K. parodė, kad kartu su draugais Tomu, Matu ir Rimantu įvykio naktį važiavo iš Telšių į Vilnių. Visi, išskyrus vairuotoją Tomą, buvo neblaivūs. Vilniuje įvyko avarija, Tomas užvažiavo ant bordiūro ir apgadino automobilį. Privažiavo ir šalia jų sustojo automobilis su užrašu „Ekskomisarų biuras“. Darbuotojas turėjo matyti, kas yra už vairo. Jis apsižiūrėjo ir nuvažiavo toliau, po ko Rimantas su Matu nuėjo ieškoti pagalbos. Netrukus „Ekskomisarų biuro“ automobilis vėl privažiavo prie jų apgadinto automobilio. Išlipo Tomas, po to išlipo ir jis. Atvyko policijos pareigūnai. Tomas į pareigūnų klausimą, kas vairavo, neigė vairavimo faktą. Grįžo Rimantas su Matu. Protokolas buvo surašytas Rimantui, nors šis nevairavo ir iš karto neigė šį faktą.

Liudytojas R. U., policijos pareigūnas, parodė, kad jis su bendradarbiu vyko į įvykio vietą, kur rado apgadintą automobilį Volvo ir grupę neblaivių vaikinų. Buvo nustatyta, kad trys iš keturių vaikinų yra neblaivūs. Eismo įvykio vietoje buvo „Ekskomisarų biuro“ darbuotojas, kuris nurodė vairuotoją. Pastarajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Ar asmuo, kuriam surašytas protokolas, neigė vairavimo faktą, pasakyti negali, nes neatsimena. Pats įvykio liudytoju nebuvo ir nematė, kas išlipo iš vairuotojo vietos po avarijos.

Liudytojas A.A. M. parodė, kad dirba UAB „Ekskomisarų biuras“. Sausio mėn. įvykio naktį matė avariją Graičiūnų gatvėje, kuomet automobilis Volvo užvažiavo ant bordiūro ir pravažiavo apie 100 metrų. Automobilis buvo apgadintas. Privažiavo arti automobilio, matė, kad automobilio salone yra daug žmonių. Įsidėmėjo, kad už vairo sėdi vaikinas su akiniais, tačiau daugiau bruožų ir jo požymių neįsidėmėjo. Paskambino centrui ir informavo apie įvykį, nuvažiavo toliau, o po 10-15 minučių grįžo prie apgadinto automobilio ir vėl paskambino bendrajam pagalbos centrui. Matė, kad automobilyje yra du vaikinai. Jie išlipo iš automobilio. Už vairo buvo vaikinas su akiniais, kitas išlipo iš priekinės keleivio vietos. Atvyko policijos pareigūnai, atėjo dar du ar daugiau vaikinų. Prasidėjo aiškinimas aplinkybių. Galiausiai pareigūnai nustatė, kas vairavo ir surašė protokolą.

Teismo proceso metu liudytojas atpažino asmenį, kuris išlipo iš automobilio Volvo vairuotojo vietos - T. L..

Alkotesterio naudojimo rezultatai: R. R. nustatytas 1,79 promilės, T. L. 0,00 promilės, L. K. 2,22 promilių, M. P. 2,07 promilių neblaivumas (girtumas), b.l.8-11.

Alkotesteris sertifikuotas, Nr.14311268, patikros galiojimas nustatytas iki 2014-03-17 (b.l.12).

Eismo įvykio apžiūros rezultatais nustatyta, kad avarija įvyko V.A. Graičiūnų. gt.22. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Volvo 850, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis K. P. (b.l.6-7).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr.2AT-1-2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolas, pareigūno R. U. tarnybinis pranešimas apie įvykį, alkotesterio kvitai, A. M. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, T. L., L. K., R. R., M. P. rašytiniai paaiškinimai), liudytojų T. L., M. P., L. K., R. U., A. M. parodymus teismo proceso metu, atpažinimo rezultatus, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog R. R. 2014 m. sausio 3 d. vairavo automobilį ir įvykdė LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 (2) straipsnyje numatytus teisės pažeidimus ir todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1d.1p.).

Šiame kontekste teismas pažymi, kad nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, jog traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumą įrodinėja bylą iškėlusi (protokolą surašiusi) institucija (pareigūnas). Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neįpareigotas įrodinėti savo nekaltumo, nors tokia teisė jam ir yra suteikta.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus bei įvykdė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Lietuvos Respublikos ATPK 130(2) straipsnis nustato atsakomybę tam, kas vairuoja automobilį neblaivus, kai jam paskira nuobauda pagal ATPK 126 str.1, 4, 5d., 127 str.3d., 129 str.

Taigi, šioje byloje nagrinėtinos ir vertintinos esminės faktinės aplinkybės, t.y. vairavimo faktas, vairuotojo alkoholinis apsvaigimas ir jo mastas, eismo įvykio padarymas, kurio metu apgadintas svetimas turtas.

Nagrinėjamojoje byloje kyla klausimas, ar R. R. automobilį vairavo tą naktį neblaivus ir ar jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas K. P. priklausantis automobilis.

Pats R. R. nuo pat įvykio tyrimo pradžios tai neigia, aiškina, kad automobilį vairavo T. L., o jis sėdėjo keleivių sėdynėje už vairuotojo.

Apie tai, kad vairavo ne R. R., o T. L., teismo proceso metu parodė: T. L., M. P., L. K.. Teismo posėdžio metu T. L. paaiškino, kodėl atvykus policijos darbuotojams jis neigė vairavimo faktą: automobilis priklausė K. P., buvo apgadintas, todėl jis bijojo galimų pasekmių. Tačiau pažymėtina, jog neigdamas vairavimo faktą įvykio naktį rašytiniame paaiškinime jis nenurodo, kas vairavo automobilį (b.l.13).

Vertindamas R. R. paaiškinimus, kuris vairavimo faktą neigia, liudytojų T. L., M. P., L. K. parodymus teismas atsižvelgia į du aspektus - R. R. buvo baustas pagal ATPK 127 str.3d. (b.l.23), todėl, nustačius jo kaltę, jam grėstų griežta atsakomybė, tačiau teismas negali netikėti minėtų asmenų parodymais, nes juos patvirtina bylos baigtimi nesuinteresuotas ir įvykį stebėjęs liudytojas UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojas, liudytojas A. M., kuris teismo posėdžio metu parodė kad iš karto po įvykio jis privažiavo prie automobilio Volvo ir matė, kad vairuotojas yra su akiniais, po kiek laiko grįžo prie šio automobilio ir matė, kaip iš automobilio, iš vairuotojo vietos išlipo vaikinas su akiniais. Posėdžio metu iš dvejų asmenų (T. L. ir R. R.) jis atpažino būtent T. L.. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais.

Atsižvelgdamas į išdėstytų vertinimų visumą bei įstatymo nuostatą, kad visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog R. R. 2014-01-03 vairavo automobilį Volvo 850 būdamas neblaivus ir pažeisdamas KET reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą automobilį. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1d.1p., 287 str.1d.2p., teismas

NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo bylą R. R., nesant jo veikoje pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130(2) str., sudėties, nutraukti.

Informuoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą apie 2014 m. sausio 3 d. naktį T. L., (duomenys neskelbtini), galimai padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant automobilį Volvo 850, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Nutarimas 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski