- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-959-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarties, kuria S. B. skundas dėl notaro veiksmų atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. B. kreipėsi į teismą su skundu dėl Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notaro veiksmų. Suinteresuoti asmenys : Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Prašė panaikinti Švenčionių rajono notarų biuro notaro 2008-01-29 nutarimą ir įpareigoti notarą išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą M. P. paveldėjimo byloje Nr. 174/1999 į piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą 7,28 ha žemės ūkio paskirties žemę ir į 0,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) namų valdai. Nurodė, kad jai Švenčionių rajono 2-asis notaro biuras 2000-02-03 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 159 į namą ir ūkinius pastatus, kuriuos jai testamentu buvo palikusi M. P.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-04-23 sprendimu M. P. atkurta nuosavybė į 8,05 ha žemės sklypą, tame tarpe ir į 0,77 ha jai (pareiškėjai) priklausančios sodybos namų valdą. M. P. sudarytame testamente nebuvo įrašyta žemė, tačiau testamentas sudarytas 1987-12-11, kai žemė nebuvo privati nuosavybė, todėl notarė privalo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypus. Be to, nuosavybės į žemę dokumentai buvo pradėti tvarkyti dar esant gyvai testatorei, kuri už dalį žemės pasirinko piniginę kompensaciją, o dalis žemės jos pageidavimu buvo skirta namų valdai. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. nustato, jog atkurti nuosavybės teisę gali piliečiai, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ir kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Minėto įstatymo 2 d. nurodoma, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Vienintelė M. P. įpėdinė yra pareiškėja, todėl jai turi būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypus.
Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. P. su skundu nesutiko, nurodė, kad testatorė M. P. nurodė konkretų baigtinį paliekamo turto sąrašą, todėl notaras negali plečiamai aiškinti testamento turinį.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutiko. Nurodė, kad testatorė mirė 1999-05-21, ji du kartus išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau savo 1987-12-11 testamento nepakeitė ir pareiškėjai turtinių teisių nepaliko. Testatorė pareiškėjai paliko tik konkretų turtą, todėl papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į kitą turtą negali būti išduotas. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, jog neprieštarauja, kad S. B. paveldėtų piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą 7,28 ha žemę ir 0,77 ha namų valdą.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos S. B. skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Apylinkės teismas konstatavo, jog pareiškėja skundą dėl notaro veiksmų grindžia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., kuriame nustatoma, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Notaro nutarimas atsisakyti išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą negali būti panaikintas vadovaujantis šiuo pareiškėjos nurodytu pagrindu, kadangi palikėja M. P. nebuvo turto, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, savininkė. Iš prašymų, Viršininko administracijos 2001-04-23 sprendimo nustatyta, kad M. P. prašė atkurti nuosavybės teises įjos motinai D. P. priklausiusią žemę. M. P., surašydama 1987-12-11 testamentą, nebuvo žemės savininkė, todėl sprendžiant klausimą dėl paveldimo turto, negali būti vadovaujamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. Be to, sprendžiant klausimą dėl M. P. testamentu palikto turto apimties nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio 1 d. 2 p. dar ir dėl to, kad 1 d. išvardinti asmenys, norėdami atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, privalėjo laikytis įstatyme nustatytos nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos, tame tarpe pateikti atitinkamai institucijai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja S. B. nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašymą pateikė M. P., kuriai, kaip paveldėtojai, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. 1987-12-11 sudarytame testamente nurodoma, kad paliekamas tik konkretus išvardintas, o ne visas palikėjai priklausantis turtas, į tai, kad M. P. du kartus išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tuo pačiu turėjo galimybę išreikšti savo valią ir dėl turtinių teisių palikimo, tačiau to nepadarė, Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notaro 2008-01-29 nutarimas atsisakyti išduoti S. B. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą paliekamas galioti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. B. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį dėl notaro veiksmų ir išspręsti kausimą iš esmės.
Nurodo, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos nutarimas numato jai galimybę paveldėti iš mirusiosios teises į nuosavybės atkūrimą. Ji yra testamentinė įpėdinė ir nustatyta tvarka, pagal Švenčionių rajono antrojo notarų biuro 2000-02-03 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą priėmė M. P. 1987-12-11 testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą – namą ir ūkinius pastatus, kur gyvena ir naudojasi namų valdos 0,77 ha žemės sklypu. LR CK 5.51 str. konstatuojama, kad įpėdinis laikomas šiuo metu priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusius visą palikimą.
Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turinį ir formą. Kadangi praktikoje pasitaikė daug atvejų kai prašymai buvo rašomi ne ant Vyriausybės nutarimu nustatytos formos blankų, o buvo priimami laisvos formos prašymai, todė1 tokiais atvejais teismai turėtų vertinti tokius piliečių prašymus kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, jeigu iš prašymo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį ir konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
M. P. vardu 1996-12-07 prašymas Švenčionėlių agrarinės reformos tarnybai yra rašytas jos ranka. Šį prašymą pasirašė kaimynas iš gretimo (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojas R. Ž.. Taip pasielgė todėl, nes tuo metu dar nebuvo įteisinta M. P. globa. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir gali būti paveldima. Į bylą yra pateikti įrodymai, jog ji (pareiškėja) rūpinosi mirusios M. P. nuosavybės teisių atkūrimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog M. P. 1987-12-11 testamentu jai priklausiusius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) paliko S. B.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-04-23 sprendimu mirusiosios M. P. vardu atkurta nuosavybės teisė į 8,05 ha žemės sklypą, tame tarpe 0,77 ha žemės sklypo namų valdai. Pareiškėja S. B. kreipėsi į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į piniginę kompensaciją už valstybės išperkamus 7,28 ha ir 0,77 ha žemės sklypus išdavimo. Švenčionių r. 2-ojo notarų biuro notarė V. P. 2008-01-29 nutarimu atsisakė išduoti S. B. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą M. P. paveldėjimo byloje į piniginę kompensaciją už valstybės išperkamus 7,28 ha ir 0,77 ha žemės sklypus. Atsisakyta atlikti notarinį veiksmą tuo pagrindu, kad S. B. pagal testatorės M. P. 1987-12-11 testamentą paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus. Testamentu M. P. kito turto S. B. nepaliko, o S. B. nėra M. P. įstatyminė įpėdinė.
Pareiškėjos atskirojo skundo motyvas, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos 1997-09-29 nutarimas Nr.1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ numato galimybę paveldėti teises į žemę, atmestinas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nurodo, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą (2 str. 1 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad į atitinkamą instituciją dėl teisių į nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo kreipėsi pati M. P. iki savo mirties, tik nuosavybės teisių atkūrimo procesas į žemę pasibaigė po jos mirties. Paveldėti M. P. turtines teises minėto įstatymo pagrindu nėra galimybės, nes jis reguliuoja kitus teisinius santykius.
Atskirojo skundo motyvas, jog ji paveldėjo namą ir ūkinius pastatus, todėl priėmė visą po M. P. mirties likusį turtą, atmestinas. Pareiškėja priėmė palikimą pagal 1987-12-11 testamentą, kuriame nurodytas konkretus turtas, o ne paveldėjo namą su ūkiniais pastatais įstatymo pagrindu.
Atskirojo skundo motyvai, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje 3K-7-5/2006 bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo bylose A6-530/2001, A7-709/2003, A6-488/2001, A2-907/2003 suformuota praktika numato galimybę paveldėti turtinę teisę, atmestini, nes minėtose bylose faktinės aplinkybės bei reikalavimai nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir reikalavimais.
Aplinkybės, jog apeliantė rūpinosi mirusiosios M. P. nuosavybės teisių atkūrimu taip pat nesudaro pagrindo paveldėti šių teisių.
Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino bei teisingai išaiškino ir taikė materialines teisės normas. Naikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.