Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. K. privataus kaltinimo pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šiuo pareiškimu jis privataus kaltinimo tvarka kaltina (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorą R. A. nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 148 straipsnyje, padarymu ir prašo dėl šios nusikalstamos veikos pradėti baudžiamąjį procesą.

Pareiškimas argumentuojamas tuo, kad prokuroras R. A. ikiteisminio tyrimo metu imituoja beprasmius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir apsimeta, kad nesuvokia, jog jis, K. K., sąmoningai daro neabejotiną nusikaltimą. Prokuroras šiais veiksmais sąmoningai vilkina ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir piktnaudžiauja įgaliojimais. Prokuroras nepateikdamas kaltinimo ir neperduodamas bylos teismui varžo jo veiksmų laisvę ir taip verčia jį ir toliau daryti nusikaltimą, o tiksliau – pateikinėti teisėjus ir prokurorus niekinančius ir žeminančius pareiškimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas. Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), o BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 148 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – žmogaus veiksmų laisvės varžymo – objektas yra žmogaus laisvė. Šiuo nusikaltimu turi būti kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti savo elgesį, poelgius, žinoma, teisėtus. Vartojant psichinę prievartą žmogus verčiamas elgtis taip, kaip nori kaltininkas. Būtini objektyvūs šio nusikaltimo požymiai yra reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas, ir psichinės prievartos vartojimas. Reikalaujama arba atlikti neteisėtus veiksmus, arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo. Reikalavimas atlikti neteisėtus veiksmus išreiškiamas kaip reikalavimas atlikti neteistus veiksmus, t. y. padaryti administracinį teisės pažeidimą, slėpti nusikaltimą, dalyvauti neteisėtoje veikloje, arba reikalavimas susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, pavyzdžiui, neliudyti teisme, nesikreipti į teisėsaugos institucijas arba elgtis kitaip pagal kaltininko nurodymą prieš jo valią, jei to siekiama vartojant psichinę prievartą. Psichinės prievartos vartojimas suprantamas kaip grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti žalą nukentėjusiojo asmens ar jo artimųjų interesams. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs skundui nagrinėti pateiktos bylos duomenis, susijusius su privataus kaltinimo bylų proceso pradėjimo pagrindų nustatymu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad prokuroras savo veiksmais varžytų K. K. veiksmų laisvę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vartojama psichinė prievarta prieš K. K. ar reikalaujama atlikti neteisėtus veiksmus arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, nes nepadaryta veika, turinti BK 148 straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo konkrečiu atveju skundžiami prokuroro procesiniai sprendimai buvo priimti prokuroro, atliekančio procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo procese, t. y. ne kaip fizinio asmens, o kaip pareigūno, asmens, palaikančio viešąjį kaltinimą, ir ne įprastame gyvenime, o valstybės tarnautojo pareigų vykdymo – viešojo kaltinimo palaikymo – procese. Prokuroro veiksmai procese bei procesiniai sprendimai, jų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinami kaip asmeniškai nukreipti prieš asmenį, kaip konkretaus asmens žmogaus veiksmų laisvės varžymas, nes visais atvejais šie veiksmai nukreipti ne į konkretų žmogų, o į valstybės tarnautojo pareigų vykdymą bei užtikrinimą, todėl tokių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas įtvirtinant proceso dalyviams teisę šiuos veiksmus skųsti teismui įstatymo nustatyta tvarka. Iš pateikto pareiškimo matyti, kad K. K. abejoja prokuroro veiksmų pagrįstumu ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BPK 64 straipsnio 1 dalimi skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prokurorui R. A. pagal BK 148 straipsnį nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prokurorui R. A..

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.