Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Julijai Manako – Galminei, Deividui Ivanauskui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) vairuotojas, teistas, teistumas išnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: t.y. 2016 m. liepos 5 d. 22:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu žmonai R. Š. tyčia koja spyrė vieną kartą į juosmens sritį bei vieną kartą į koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Be to, V. Š. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų: t.y. 2016 m. rugpjūčio 15 d. apie 05.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į vonios kambarį su peiliu rankoje nukreiptu į sutuoktinę R. Š. pagrasino ją papjauti ir tokiu būdu sutuoktinei sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 145 str. 1 d.

K. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis keletą kartų keitęs parodymus, visiškai pripažino savo kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad 2016-07-05 buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Vakare, tikslaus laiko nepamena, tarp jo ir žmonos R. Š. įvyko žodinis konfliktas, nes jam sugrįžus į namus, pamatė, kad yra atidarytos šaldytuvo šaldymo durelės ir netyčia įlipo į balą, tada paprašė žmonos, kad susitvarkytų ir ji pasakė, kad tai ne jo reikalas ir jam paėmė pyktis, tada paėmė iš šaldiklio ten buvusią mėsą ir išmetė ant laiptų, taip norėdamas kad ji susitvarkytų. Nuo to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis 10 mėnesių nevartojo alkoholio nei lašo, ir jam tada labai ėmė pyktis dėl savo žmonos elgesio. Prieš žmoną nei rankos nepakėlė, jai tikrai nespyrė ir jokiais būdais prieš ją fizinės jėgos nenaudojo. Tikrai visas įvykio aplinkybes pamena, nebuvo girtas, tik išgėręs. Daugiau nieko apie įvykį nežino. Pripažįsta, kad keikėsi, mėtė maisto produktus, rūbus, bet nespyrė savo žmonai, nei į juosmenį, nei į koją. Jį sumušė jo sūnus, dėl to, kad kėlė triukšmą namuose ir keikėsi jo motinos atžvilgiu. Su sūnumi susimušė, bet savo žmonai fizinio skausmo nesukėlė. Jis gydėsi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje apie 14 kartų, dėl alkoholinės abstinencijos. Yra įsitikinęs, kad jo vaikai bus visuomet motinos pusėje, nors ji ir meluos, nes jis savo vaikams yra griežtas, o žmona nuolatos jiems nusileidžia. 2016 m. rugpjūčio mėn. 3 d., po teismo įpareigojimų išsikelti iš namų ir nesiartinti prie sutuoktinės jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), garaže, prie žmonos nesiartino. Vėliau dukrai jo pagailo ir jį pasikvietė pareiti namo, sakė, kad nebijočiau mama nieko nesakys, bet dar bijojo nėjo į namą. Rugpjūčio 7 d. apsirgo ir grįžo į namą. Žmonos namuose nebuvo. Apsistojo antrame aukšte miegamajame atskirai nuo žmonos. Antrame aukšte gyveno iki kol buvo sulaikytas. Kažkurią tai dieną pratrūko ir pavartojo alkoholio, kurią tiksliai dieną neprisimena. Jis gerdavo degtinę dideliais kiekiais su raminamaisiais vaistais, kad galėtų nusiraminti nuo minčių nusižudyti. Tos mintys jį persekioja apie mėnesį. Jis nelabai ką prisimena iš tų dienų, kai degtinę maišė su raminamaisiais vaistais. Jis prisimena, kad žiūrėjo krepšinio rungtynes Lietuva žaidė su Ispanija, daugiau ką veikė kitomis dienomis neprisimena. Per miglą atsimena kad buvo poliklinikoje dėl nedarbingumo, vėliau nuėjo į bažnyčią, paskui vartojo alkoholį parke. Iš po parko kaip grįžo namo neprisimena ir ką veikė namuose neprisimena. Atsimena, kad peiliai namuose yra žmonos paslėpti, kodėl nežino. Atsimena, kad dar kažkurią dieną reikėjo jam peilio ampulei nupjauti, tada pamatė, kad nėra peilių stalčiuose. Žmona jam pora kartų leido vaistus nuo nugaros skausmo, bei kartą pagamino valgyti. Kad rankose būtų turėjęs peilį jis neatsimena, kad būtų su peiliu atėjęs į vonios kambarį ir grasinęs žmonai jis neprisimena. Jis yra kažkada senai sakęs žmonai kad nusižudys, bet prieš tai ją nužudys ir jos bendradarbį. Tačiau tai buvo senai. Paskutinių dienų įvykių jis neprisimena. Pamena tik epizodus, kad gėrė degtinę su raminamaisiais vaistais. Su žmona gyvena santuokoje 22 metus, žmona norėtų skirtis, bet jis to neiškęs. Jis yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau, kai apsilanko Švėkšnos ligoninėje, tada ilgai negeria. Raminamuosius jam išrašo šeimos gydytoja Vengalienė, VšĮ Jūrininkų poliklinikoje. Jokios psichikos sutrikimų diagnozės jis neturi. Niekada nesmurtavo prieš savo žmoną ir jai niekada negrasino peiliu nužudyti ar papjauti. Bromezapamą jam išrašė gydytoja Vengalienė kartu su Movaliu, o kitus antidepresantus išrašė prieš maždaug metus Švėkšnos ligoninėje kur gydėsi nuo alkoholizmo. Jis žinojo, kad šiuos vaistus su alkoholiu pavojinga gerti. Jis nejaučia jokio poveikio šiuos vaistus gerdamas su alkoholiu. Jis dažnai savo žmonai galanda garaže darbinius peilius, paskutinį kartą peilius galando prieš pusmetį. Jis nėra namuose matęs peilio su inicialais RUTA ant rudos rankenos. Peilius žmona paskutiniu metu slėpdavo, kaip supranta nuo jo, kodėl nežino (1 t., b. l. 63, 69-71, 80-82, 131-132, 165-166).

2016-09-28 teismo posėdžio metu V. Š. parodė kad, liepos 5 d. buvo konfliktas buvo su sūnumi. Gal žmonai ir kliuvo, bet mušėsi su sūnumi. Galėjo būti taip, kad spyrė ir žmonai, nes ji norėjo jį su sūnumi išskirti. Parodė, kad buvo parėjęs iš kambario, nuėjo prie šaldytuvo, nes norėjo valgyti, šaldytuvo durys buvo praviros ir buvo bala prie šaldytuvo. Susinervino, paėmė visus produktus ir išmetė per langą. Durys buvo užrakintos, jis iššoko per langą. Sūnus paėmęs lentą pradėjo jį dažyti. Sūnui netrenkė, gal įspyrė, bet nežino kam ir kur pataikė. Su sūnumi konfliktas prasidėjo namo viduje, o kai jis išlipo per langą, pradėjo muštis. Paaiškino, kad vaikų gyvenime nėra mušęs. Parodė, kad anksčiau buvo tokių konfliktų, kadangi su žmona abu yra labai pavydūs, dėl to ir kyla konfliktai. Dėl pavydo labiausiai jis sukelia konfliktus. Mano, kad pavydui pagrindas kažkiek yra. Nors jam buvo uždrausta artintis prie žmonos, tačiau neturėjo kur išsikraustyti. 4 naktis miegojo garaže, susirgo. Atėjo dukra verkdama ir parsivedė namo. Pasakė, kad mama leido. Tuo metu alkoholio nevartojo, tačiau probacija paskyrė jam gydymą nuo alkoholizmo. Kai žmonos nuotraukas pamatė, neištvėrė, nuėjo į garažą ir išgėrė. Kai pageria kelias dienas, nebegali sustoti, tada būna išvežamas į Švėkšną gydymui. Švėkšnoje jam išrašė antidepresantus. Paskutiniu metu tų vaistų nevartojo, tačiau kai vyko konfliktai vartojo su alkoholiu tuos vaistus. Tą vakarą. buvo išgėręs keletą tablečių. Žinojo koks tų tablečių poveikis, gydytojai Švėkšnoje taip pat minėjo. Paaiškino, kad jo vaistai taip neveikia, kad neprisimintų savo veiksmų. Parodė, kad jokio peilio nematė, nes stalčiuje nebuvo nei vieno peilio, jie buvo paslėpti ir nėra grasinęs žmonai su peiliu.

2016-11-04 teismo posėdžio metu V. Š. parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl dviejų jam inkriminuojamų veikų ir prisimena, jog buvo konfliktas su sūnumi ir , kad sūnus daužė su lenta per koją, o jis bandė apsiginti nuo jo. Žmona muštynių metu buvo šalia ir bandė jį su sūnumi išskirti. Tuo metu ir galėjo jai kliūti smūgis su koja. Dėl rugpjūčio 15 dienos, atsimena, kad nusileidus iš antro aukšto pamatė žmoną stovinčią vonioje nusisukus. Jam tas peilis matytas, bet neatsimena kur tas peilis buvo. Visai neatsimena to momento. Tik atsimena kaip pamatė, kad žmona išėjo į lauką. Buvo išgėręs, sumaišęs vaistus su alkoholiu. Labai gailisi dėl to. Bandys susitarti su žmona. Ji nori skirtis, bandys draugiškai išsiskirti, pasidalinti turtą. Yra meilė, norisi išsaugoti šeimą, bet nebeišeina, visų atsiprašo. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nori susitvarkyti invalidumo grupę ir įsidarbinti, toliau dirbti savo darbą.

Iš 2016-08-16 R. Š. pareiškimo Klaipėdos AVPK dėl smurtaujančio vyro matyti, kad 2016-08-16 V. Š. grįžo namo neblaivus ir pradėjo grasinti R. Š., tempė už megztinio rankovės į kambarį, neleido išeiti iš namų. Dukra R. Š., sužinojusi, kad tėvas neblaivus, bijojo grįžti namo. 2016-08-15 ryte V. Š. grasino R. Š. peiliu (t. 1, b.l. 90).

Nusikaltimą V. Š. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas nukentėjusiajai smūgius suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis.

V. Š. kaltinamas tuo, kad grasino peiliu susidoroti su R. Š..

BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Nukentėjusioji R. Š. apie grasinimą ją nužudyti nurodė tiek pirminiame pareiškime policijai, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šią aplinkybę patvirtino ir teisme. Nukentėjusioji nuosekliai nupasakojo įvykio aplinkybes ir viso tyrimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos apie jai padarytus sužalojimus, jai išsakytus grasinimus. Nors kaltinamasis teigia, kad buvo neblaivus ir nepamena 2016-08-15 visų įvykio aplinkybių, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusios pareiškime užfiksuotos aplinkybės bei liudytojų V. Š. ir R. Š. parodymai, kad kaltinamasis yra grasinęs peiliu ir anksčiau. Byloje esantys įrodymai (2 t., b.l.12) patvirtina, kad kaltinamasis yra priklausomas nuo alkoholio, be to jis vartoja ir psichotropinius vaistus, kuriuos nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo kartu su alkoholiu, šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis duodamas parodymus teismo posėdžio metu, kas galėjo turėti įtakos tam, kad jis nieko nepamena. Liudytoja S. Vengalienė patvirtino, kad alkoholio ir antidepresantų vartojimas kartu tarpusavyje yra nesuderinami. Be to, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu patvirtino tą pačią aplinkybę, kad ji 5 metus slepia peilius, nes kaltinamasis kilus konfliktui griebiasi peilio. Tokiu būdu V. Š. grasindamas nukentėjusiajai peiliu, rodymas prieš ją peilį ir sakydamas, kad „...papjaus...“, sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti padaryti. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų V. Š. ir R. Š. parodymais apie smurtavusį ir grasinusį asmenį. Visi šie duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nesiliauja bauginęs nukentėjusiosios ir kitų šeimos narių. Nukentėjusioji duodama parodymus teigė, kad ji yra „...įpratusi bijoti...“, liudytoja R. Š. teigė, kad lagaminai yra visada paruošti, kad jei tėvas pradėtų smurtauti, jie galėtų pabėgti, kas rodo, kad V. Š. šeimos nariai jaučiasi įbauginti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji ir jos šeimos nariai nuo kaltinamojo smurto nukenčia nebe pirmą kartą, tą ji nurodė apklausiama teisme, šią aplinkybę patvirtina ir 2012-02-27 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 212 str. 5 p., BK 38 str. kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko, 2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. Š. nuteistas pagal BK 140 str. 3 d., taip pat ir tai, kad kaltinamojo atžvilgiu 3 kartus buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2, 3 dalyse bei 145 str. 1 d. (2 t. b.l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui bei grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis pripažino padaręs šias veikas, nors nurodė, kad tam tikrų aplinkybių neprisimena, kitaip aiškino fizinio skausmo sukėlimo aplinkybę, tačiau iš liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad V. Š. suprato kokius veiksmus atlieka. Tokiu būdu kaltinamojo V. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta teismo aptartais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., todėl, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiajai R. Š. sveikatą, grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors kaltinamasis paskutinio posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau konkrečiai dėl kokių nusikalstamų veikų prisipažįsta nenurodė, o prisipažino abstrakčiai nurodydamas, kad prisipažįsta viską, tačiau nieko neprisimena, be to viso ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos nagrinėjimo metu parodymus keitė, todėl toks V. Š. prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu prisipažinimu bei jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisme gautas kaltinamojo gynėjo advokato prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko ir nutraukti baudžiamąją bylą. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis patyrė daug nepatogumų dėl jam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo ir tikėtina, kad tai įtakojo pačio kaltinamojo elgesį, jis gailisi ir susitaikė su nukentėjusiąja, dėl ko yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2012-02-27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 212 str. 5 p., BK 38 str. kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko priėmimo, iki V. Š. naujos veikos padarymo praėjo daugiau negu ketveri metai. Teismas, vertindamas kaltinamojo veiksmus bei asmenybę, atsižvelgia į tai, kad analogiški kaltinamojo veiksmai kartojasi, neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių motyvų pagrindu, kaltinamojo gynėjo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, atmestinas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamojo atžvilgiu 2013-12-16, 2014-09-10, 2014-10-21 buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 3 d. 145 str. 1 d. t.y. dėl smurto artimoje aplinkoje ir grasinimo, be to 2012-02-27 nutarimu kaltinamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 5 p., BK 38 str. kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko, be to 2013-05-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 140 str. 3 d., nors teistumas išnykęs, tačiau analogiškų kaltinamojo veiksmų pasikartojimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti šeimos narių atžvilgiu. Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nutraukti, tačiau tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti, cinišką ir visuomenėje priimtinas normas ignoruojantį asmenį. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš esminius ir pamatinius, įstatymo saugomus objektus ir gėrius - asmens sveikatą bei gyvybę. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, jos atžvilgiu panaudojant ne tik fizinio pobūdžio ir pakankamai agresyvius veiksmus, bet grasinant nužudyti. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus laisvės apribojimo bausmę, nustatant sankcijose už nusikaltimus numatytą šios bausmės vidurkį. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, į bausmę įskaitant kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016-08-18 iki 2016-11-08 (t. 2, b.l. 52-54) .

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-10-17 pažymą Nr.NTP-7-11114, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. Š., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 186,21 eurai. Prašoma šias išlaidas priteisti iš V. Š. valstybės naudai (t.2 b.l. 120). Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. Š. buvo suimtas, todėl kaltinamajam paskirtas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius ginti kaltinamąjį parinko advokatus Juliją Manako-Galminę, Deividą Ivanauską. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo V. Š. yra nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas kaltinamojo gynėjo advokato darbui apmokėti, atmetamas.

Kaltinamajam V. Š. 2016-08-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2016-08-18 iki 2016-11-18 (2 t. b.l. 55-54). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 straipsnio 1 dalies 4 punktu V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, naikintinas ir nuteistasis paleistinas teismo salėje.

Vadovaujantis BPK 119, 132¹ straipsniais V. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. Š. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas Nr. 234554 su peiliu bei vaistai: Bromozepam 6 mg 11 tab.; 1 plokštelė tuščia; 24 tabletės Tiapridal 100 mg; 16 tablečių Elicea 10 mg; 49 tabletės Movalis 7,5 mg; saugomi Klaipėdos apskrities VPK PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini.

Kompensuojamųjų vaistų pasas iš 24 lapų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., ir jam paskirti:

-pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant lankytis (duomenys neskelbtini), name, bendrauti su R. Š., uždraudžiant naudoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 valandos ryto būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.

-pagal BK 145 str. 1 d. - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant lankytis (duomenys neskelbtini), name, bendrauti su R. Š., uždraudžiant naudoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 valandos ryto būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. Š. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant lankytis (duomenys neskelbtini) e, name, bendrauti su R. Š., uždraudžiant naudoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 valandos ryto būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į bausmės laiką įskaityti V. Š. suėmime išbūtą laiką nuo 2016-08-18 iki 2016-11-08 (t. 2, b.l. 52-54), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

K. V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti. Kalttinamąjį. V. Š.paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. Š. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 186,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. Š..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą Nr. 234554 su peiliu bei vaistais: Bromozepam 6 mg 11 tab.; 1 plokštelė tuščia; 24 tabletės Tiapridal 100 mg; 16 tablečių Elicea 10 mg; 49 tabletės Movalis 7,5 mg; kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Kompensuojamųjų vaistų pasą iš 24 lapų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.