- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- ATP-491-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01110-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- O. P.
- Advokatai
- Lina Šimė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. (O. P.) atstovės advokatės Linos Šimės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo O. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 40 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 1 000 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams – ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 19 d. O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. vasario 18 d., apie 19.03 val., Kauno g. 25, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais O. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu O. P. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 40 Eur baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. 1 000 Eur baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. atstovė advokatė L. Šimė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės teigimu, teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, nebuvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės įrodyti savo nekaltumą, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintinas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
O. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015-02-18 19.03 val. vairuodamas automobilį Klaipėdoje, ties Kauno g. 25 namu, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
O. P., duodamas rašytinius paaiškinimus, nurodė, jog 2015 m. vasario 18 d. vakare važiavo Kauno gatve, buvo tamsu, lijo, priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdė ir privertė jį taip pat staigiai stabdyti. O. P. nurodė, kad jokio smūgio nepajuto, garso negirdėjo, nes automobilio salone grojo muzika, todėl jis nuvažiavo tolyn nesustojęs.
Skundžiamame nutarime nurodyta (4 psl.), kad iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog automobilių apgadinimai yra akivaizdūs. Su šia teismo išvada apeliantė kategoriškai nesutinka ir pažymi, jog viso bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas O. P. akcentavo tai, kad jo vairuojamo automobilio BMW ir nukentėjusiojo L. B. vairuojamo automobilio „Daewoo Laguna“ apgadinimai yra visiškai skirtingo sunkumo, be to, jų lokalizacija neleidžia daryti išvados, jog šie automobiliai kontaktavo. Dėl to teismui 2015-04-23 buvo pateiktas prašymas pridėti prie bylos papildomus dokumentus ir skirti byloje autotechninę ekspertizę. Iš teismui pateiktų automobilio BMW nuotraukų (spalvotos ir didelės rezoliucijos) matyti, kad nežymiai apgadintas šio automobilio priekinis buferis. Tačiau tokio pobūdžio apgadinimų paprastai būna ant daugelio keliolikos metų senumo automobilių buferių, be to, tokių apgadinimų negalima traktuoti kaip „akivaizdžių“.
Be to, nors O. P. 2015-04-08 pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui prašymą pateikti spalvotas automobilio „Daewoo Laguna“ nuotraukas, darytas iškart po eismo įvykio, bei automobilio BMW nuotraukas, darytas kitą dieną po eismo įvykio, tačiau į šią užklausą nebuvo atsakyta. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas taip pat nepagrįstai atsisakė išreikalauti šią medžiagą iš policijos, nors kaip liudytojas apklaustas Kelių policijos biuro pareigūnas A. R. teigė, kad šias nuotraukas jis dar turi. Nuotraukas buvo prašyta išreikalauti dėl to, kad byloje esančioje fotolentelėje (b. l. 21) nurodyta, kad neva ant automobilio BMW priekinio buferio rasta žalių dažų likučių (nukentėjusiojo L. B. automobilis „Daewoo Laguna“ yra žalios spalvos). Kadangi nespalvotos nuotraukos negali įrodyti tokio fakto, išreikalauti spalvotas fotonuotraukas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro buvo būtina.
Šalies argumentai
O. P. prašymas skirti autotechninę ekspertizę buvo grindžiamas toliau dėstomais argumentais. Pirma, dėl automobilių apgadinimų skirtingo sunkumo: automobilis „Daewoo Laguna“ buvo apgadintas pakankamai smarkiai. Jo galinis buferis buvo įlenktas iš pažiūros smailiu daiktu skersai buferio. O. P. automobilis BMW išvis neturi jokių smailių kampų – priekinis buferis yra visiškai užapvalintas. Automobilis BMW apgadinimas pagal savo lokalizaciją ir dydį neturi nieko bendra su automobilio „Daewoo Laguna“ apgadinimais. Antra, automobilių „Daewoo Laguna“ ir BMW nuotraukas darę policijos pareigūnai nefiksavo pažeidimų su metrine liniuote, t. y. nefiksavo, kokiame aukštyje yra abiejų automobilių pažeidimai. Vizualiai matyti, kad vienintelis smulkus automobilio BMW priekinio buferio pažeidimas yra apie 10 cm nuo žemės aukštyje, tuo tarpu automobilio „Daewoo Laguna“ galinio buferio pažeidimai yra kur kas aukščiau (virš suaugusio žmogaus kelių). Be to, automobilio „Daewoo Laguna“ apgadinimai yra dešinėje pusėje, o vienintelis mažas automobilio BMW priekinio buferio įskilimas yra kairėje pusėje; tokiam kontaktui buvo būtina, kad automobilis BMW net užvažiuotų ant bordiūro, skiriančio važiuojamąją kelio dalį nuo šaligatvio (b. l. 9), to neteigė nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei nukentėjusysis. Šios, apeliantės nuomone, svarbiausios aplinkybės nagrinėjamoje byloje teismas išvis netyrė ir nesiaiškino. Trečia, iš byloje esančių nespalvotų policijos darytų fotonuotraukų negalima įsitikinti žalių dažų likučių egzistavimu ant automobilio BMW priekinio buferio. Ketvirta, automobilyje BMW yra įmontuotos oro pagalvės, kurios turėjo iššauti iškart po automobilių kontakto. Oro pagalvės neiššovė (tai, be abejonės, neleistų automobiliui pasišalinti), todėl labai tikėtina, kad automobiliai „Daewoo Laguna“ ir BMW arba išvis nekontaktavo, arba kontaktavo itin silpnai. Kaip nurodo vieši informaciniai šaltiniai, oro pagalvės turi sureaguoti į smūgį, prilygstantį 16–24 kilometrų per valandą greičiu važiuojančio automobilio susidūrimui su mūrine siena, tuo tarpu tiek O. P., tiek nukentėjusysis L. B. teigė, kad automobilis BMW važiavo tikrai didesniu nei 16 ar 24 km/val. greičiu.
Taigi O. P. prašė skirti autotechninę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar „Daewoo Laguna“ ir BMW automobilių apgadinimai turi ryšį, t. y. ar jie atsirado jiems kontaktuojant. Ekspertizės išvados galėjo šį ryšį paneigti, tokiu atveju pasitvirtintų O. P. įvykio versija, t. y. kad smūgio nebuvo išvis arba kad jis buvo toks silpnas, kad, esant tamsiam paros metui ir lietui, jis, O. P., galėjo jo nepajusti. Autotechninės ekspertizės išvados galėjo iš esmės nulemti bylos baigtį: jei išvados būtų palankios O. P., teismas galbūt privalėtų bylą jam nutraukti; jei išvados būtų jam nepalankios, O. P. būtų galėjęs atlyginti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius, tokiu būdu tikėtis švelnesnės nuobaudos (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).
Tačiau autotechninės ekspertizės teismas nepaskyrė, motyvuodamas vieninteliu motyvu – proceso ekonomiškumu. Tačiau proceso greitumas ir ekonomiškumas negali būti didesnis prioritetas nei teisingas, objektyvus ir išsamus bylos aplinkybių išsiaiškinimas. Tokiu būdu teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumo prezumpciją ir priėmė skundžiamąjį nutarimą remdamasis vien tik liudytojų (penki iš šešių liudytojų nematė eismo įvykio) parodymais, nepašalinęs visų bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismų praktikoje nurodoma, kad principas in dubio pro reo gali būti taikomas tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės. Tuo tarpu teismas net nesivargino išnaudoti visų galimybių surinkti ne tik kaltinančių, bet ir teisinančių asmenį įrodymų. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamajame nutarime apskritai nepasisakyta dėl O. P. prašymo skirti autotechninę ekspertizę.
Be to, apeliantė pažymi, kad teismas, apklausdamas liudytojus, uždavinėjo atsakymą menančius klausimus, tai laikytina proceso pažeidimu (2015-05-13 teismo posėdžio garso įrašas). Pokalbio eiga buvo modeliuojama taip, kad iš liudytojų būtų gauti O. P. nepalankūs atsakymai. Nors kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai nedalyvavo eismo įvykyje, tačiau turėjo aiškiai susiformavusią išankstinę nuostatą prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pavyzdžiui, kaip liudytojas apklaustas policijos budėtojas Ž. J. (net nematęs apgadintų automobilių) be užuolankų užtikrintai teigė, kad „čia viskas aišku, buvo girtas, įvažiavo ir pabėgo“. Be to, teismas uždavinėjo liudytojams tokius klausimus, kurių šie, nebuvę eismo įvykyje ir nebūdami techninės srities specialistai, negalėjo atsakyti, pavyzdžiui, ar privalėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo justi automobilių susidūrimo smūgį; ar privalėjo smūgio metu iššauti automobilio BMW oro pagalvės ir pan. Be jokių įrodymų ir nesant jokios tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai, teismas plačiai nagrinėjo, aiškinosi ir skundžiamame nutarime akcentavo, kad kitą dieną po eismo įvykio O. P. neva buvo neblaivus ir su policijos pareigūnais elgėsi nemandagiai (nors, pirma, neblaivumas nebuvo nustatinėjamas; antra, tai neturi reikšmės bylai; trečia, asmens susierzinimas pamačius ketinamą ištempti jo automobilį yra visiškai suprantamas). Iš šių aplinkybių matyti, kad teismas nebuvo nešališkas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.
Taigi, apeliantės teigimu, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas dėl šių priežasčių: 1) be pagrindo neskirta autotechninė ekspertizė, nesiekta pašalinti bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių dėl automobilių tarpusavio kontakto; 2) teismas nebuvo nešališkas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens: neišreikalavo prašytos medžiagos iš Klaipėdos AVPK KPB; uždavinėjo liudytojams atsakymą menančius klausimus; savo nutarimą grindė parodymais liudytojų, kurie nematė eismo įvykio; visas bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones ir neaiškumus aiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės nuomone, šie pažeidimai nulėmė, jog bylos esmė nebuvo atskleista, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. atstovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutarimą. Institucijos nuomone, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai įvertinęs visas įvykio aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas O. P. neneigia buvęs eismo įvykio vietoje, tačiau neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes: kad būtent jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, ir iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino. Tvirtina, kad nepajuto atsitrenkimo į kitą automobilį, nes jo vairuojamame automobilyje garsiai grojo muzika, be to, buvo tamsus paros metas, lijo, kita vertus, O. P. teigimu, byloje nėra jokių neginčijamų ir objektyvių duomenų, kad būtent jo vairuojamas automobilis įvykio metu apgadino nukentėjusiojo automobilį, nes automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis skiriasi, o abejonėms išsklaidyti teismas be pagrindo netenkino jo prašymo paskirti autotechninę ekspertizę, todėl byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto O. P. atstovė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl O. P. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, O. P. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodo ne tik bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2015-03-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), vyr. patrulio A. R. 2015-02-18 tarnybinis pranešimas (b. l. 6), patrulės I. S. 2015-02-19 tarnybinis pranešimas (b. l. 22), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9, 10), fotonuotraukos (b. l. 16–21, 53–54), nukentėjusiojo L. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8) bei jo ir policijos pareigūnų A. R., I. S., M. B., Ž. J. ir A. Š., apklaustų kaip liudytojų pirmosios instancijos teisme, duoti parodymai, bet ir iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. netrukus po įvykio rašytas pasiaiškinimas (b. l. 7), kuriame jis, skirtingai nei apklausiamas teisme, prisipažino sukėlęs eismo įvykį, su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau nurodė, kad susidūrimo smūgio nepajuto, nes jo vairuojamame automobilyje garsiai grojo muzika, be to, jau buvo vakaras ir tamsu bei lijo, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Tuo tarpu apklausiamas teisme jis apskritai neigė sukėlęs eismo įvykį, o tokie jo parodymai teisme prieštarauja ne tik jo paties netrukus po įvykio rašytiniame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, bet ir nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų parodymams ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurių visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog O. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas BMW automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė KET 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Pažeidėjo atstovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl automobilių kontakto (tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra) ir iš to atsiradusių pasekmių – automobilių apgadinimų, nes, pasak apeliantės, apgadinimų lokalizacija ir pobūdis skiriasi, o abejonėms išsklaidyti teismas be pagrindo netenkino prašymo paskirti autotechninę ekspertizę. Todėl, apeliantės teigimu, byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nes asmens kaltės grįsti tiesiogiai įvykio nemačiusių kaip liudytojų teisme apklaustų policijos pareigūnų, kuriems, pasak apeliantės, teismas uždavinėjo atsakymą menančius klausimus, negalima. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais bei prieštaraujančiais byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne tik kaip liudytojų apklaustų nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų parodymai, bet ir byloje esančios fotonuotraukos bei eismo įvykio vietos schema, po automobilių apžiūros užpildyti papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose aprašyti padaryti apgadinimai, tokią apeliantės versiją paneigia. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti akivaizdūs automobilių apgadinimai ir nors byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo išmatuoti automobilių kontakto aukščiai, tačiau iš fotonuotraukų aiškiai matosi, kad automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis sutampa. Tai patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie tiesiogiai apžiūrėjo automobilius ir užfiksavo jų apgadinimus, nurodydami, kad O. P. automobiliui buvo apgadintas priekinis buferis kairėje, ant jo matėsi žalios spalvos dažų žymės (L. B. apgadintas automobilis „Daewoo Laguna“ yra žalios spalvos) bei matėsi, kad apgadinimai padaryti neseniai. Kartu pažymėjo, kad automobilio savininkas O. P. iš pradžių tvirtino, kad automobiliu savaitę laiko apskritai nesinaudojo ir tik vėliau prisipažino, jog įvykio dieną vairavo automobilį, tačiau teigė, kad susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra pateiktos spalvotos fotonuotraukos, iš kurių būtų galima aiškiai matyti, kad ant O. P. automobilio iš tiesų yra žalios spalvos dažų žymės, tačiau tai patvirtino automobilius apžiūrėję policijos pareigūnai, kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie sutampa su nukentėjusiojo L. B. parodymais, o byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti O. P., juolab, kaip minėta, fotonuotraukose užfiksuoti akivaizdūs automobilių apgadinimai, kurių lokalizacija ir pobūdis sutampa, tai teisme patvirtino ir policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad netrukus po eismo įvykio nukentėjusysis L. B. paaiškinime policijai nurodė, jog spėjo pastebėti, kad į jo automobilį atsitrenkęs BMW klasės automobilis buvo šviesios spalvos 5 arba 7 klasės, matė valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), bet dėl skaičių nebuvo tikras, nes šis automobilis iš karto po eismo įvykio, apvažiavęs jo automobilį, dideliu greičiu nuvažiavo link Šilutės pl. Šie nukentėjusiojo L. B. nurodyti duomenys (į jo automobilį atsitrenkusio, kaip vėliau buvo nustatyta, O. P. automobilio markė, spalva, valstybinio numerio raidės ir keli skaičiai) sutampa. Tiesa, L. B. nevisiškai tiksliai nurodė į jo automobilį atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį, tačiau tai suprantama, nes aiškiai pamatyti greitai nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį yra sunku. Tuo tarpu, kaip minėta, O. P. iš pradžių apskritai neigė buvęs įvykio vietoje (pareigūnams nurodė, kad automobilio savaitę laiko nevairavo) ir tik vėliau prisipažino sukėlęs eismo įvykį, su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, tačiau aiškino, kad susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto. Be to, prisipažino, kad tą dieną, kai buvo atvykę policijos pareigūnai (kitą dieną po įvykio), nuėmė automobilio priekinį valstybinį numerį, nurodydamas, kad jis netvirtai laikėsi, ir jis ruošėsi važiuoti į automobilių remonto servisą juos pritvirtinti, tačiau teigė, kad jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo ir negalėjo paaiškinti, kaip ant jo automobilio priekinio buferio atsirado apgadinimai. Įvertinęs O. P. veiksmus po eismo įvykio (nuėmė automobilio valstybinį numerį) bei jo parodymų prieštaringumą (iš pradžių neigęs, vėliau pripažino buvęs įvykio vietoje) pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip pastarojo siekį išvengti atsakomybės, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Kritikuodama apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydama padarytas išvadas dėl O. P. kaltės pastarojo atstovė ginčija susidūrimo mechanizmą, teigdama, jog O. P. vairuojamas BMW automobilis tokių užfiksuotų apgadinimų nukentėjusiojo automobiliui „Daewoo Laguna“ padaryti negalėjo, nes, apeliantės teigimu, pastarojo automobilio užpakalinis buferis buvo įlenktas skersai iš pažiūros smailiu daiktu, o BMW automobilio priekinis buferis yra užapvalintas, taigi, pasak apeliantės, O. P. automobilio BMW apgadinimas pagal savo lokalizaciją ir dydį neturi nieko bendro su nukentėjusiojo automobilio „Daewoo Laguna“ apgadinimais. Tačiau dėl to apeliantė daro tik prielaidą, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Iš paminėtų duomenų akivaizdžiai matyti, jog būtent O. P. automobilis BMW kontaktavo su nukentėjusiojo automobiliu „Daewoo Laguna“, t. y. O. P. automobilio priekinio buferio apgadinimai kairėje, juos policijos pareigūnai nurodė kaip neseniai padarytus, ir ant jo esantys žalios spalvos dažų likučiai ne tik sutapo su nukentėjusiojo automobilio spalva, bet visiškai atitiko apgadinimus, užfiksuotus ant nukentėjusiojo automobilio. Apeliantės teiginiai dėl nukentėjusiojo L. B., nurodžiusio, kad būtent šviesios spalvos BMW automobilis, ant kurio priekinio buferio kairėje netrukus po eismo įvykio buvo rastos žalios spalvos dažų žymės, apgadino jo automobilį, bei policijos pareigūnų, kurie buvo apklausti kaip liudytojai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nepatikimumo nepaneigia anksčiau paminėtų įrodymų. Nors apeliantės skunde pažymima, kad paprastai ant daugelio keliolikos metų senumo automobilių buferių būna tam tikrų apgadinimų, tačiau jeigu ant O. P. automobilio ir buvo anksčiau padarytų atitinkamų apgadinimų, tai mažai tikėtina, jog jie buvo būtent toje vietoje, kur užfiksuotas sąlytis su nukentėjusiojo automobiliu, ypač įvertinus aplinkybę, kad šiuo atveju nustatytų apgadinimų vietoje pareigūnai pastebėjo žalios spalvos dažų likučių bei pažymėjo, jog matėsi, kad apgadinimai padaryti neseniai. Todėl nekyla abejonių, kad O. P. pilkos (sidabrinės) spalvos automobilis kontaktą 2015-02-18 turėjo su nukentėjusiojo žalios spalvos automobiliu „Daewoo Laguna“. Kita vertus, kaip minėta, pats O. P. nurodė, kad automobilio priekinio buferio apgadinimą jis pastebėjo būtent tą dieną, kai atvyko policijos pareigūnai, ir negalėjo paaiškinti, kaip šis apgadinimas buvo padarytas. Todėl apeliantės skundo argumentus, kad O. P. automobilio sugadinimai, užfiksuoti fotonuotraukose, galėjo būti padaryti anksčiau ir nieko bendro su galbūt kilusiu eismo įvykiu neturi, paneigia ne tik nukentėjusiojo bei kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymai apie tai, jog apžiūrėję O. P. automobilį jie aiškiai matė, kad priekinis buferis apgadintas neseniai, bei matėsi žalios spalvos dažų likučiai, bet ir paties O. P. parodymai, kad jis šiuos apgadinimus pamatė būtent tą dieną, kai jo automobilį apžiūrėjo policijos pareigūnai.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime nustatytą susidūrimo mechanizmą, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės yra tik subjektyvus bylos aplinkybių vertinimas bei pažeidėjui palankios versijos kėlimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė O. P. parodymais ir juos vertino kaip pastarojo gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jie yra nenuoseklūs bei prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tuo tarpu nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, jų esminės detalės tarpusavyje sutampa bei neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi.
Apeliacinio skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. netenkintas prašymas skirti autotechninę ekspertizę, siekiant pašalinti bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones dėl automobilių tarpusavio kontakto, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Skundžiamame nutarime aptartų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl automobilių kontakto, kuris nustatytas remiantis ne tik nukentėjusiojo L. B., bet ir policijos pareigūnų I. S. ir M. B., kurie dirba Kelių policijos biuro patruliais ir turi tokio pobūdžio darbinės patirties bei realiai matė abu automobilius, paaiškinimais bei kitais byloje surinktais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais, kurie teismui abejonių, skirtingai nei prieštaringi O. P. parodymai, nekelia.
Įvertinus išdėstytus argumentus O. P. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą įrodyta ir abejonių nekelia.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir dėl O. P. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad O. P. nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, nes, esant tamsiam paros metui ir lietui bei automobilyje garsiai grojant muzikai, nesuvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį ir šalinasi iš įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyti automobilių apgadinimai yra aiškiai matomi ir pakankamai žymūs, o atsižvelgiant į kliudyto automobilio apgadinimus, akivaizdu, jog automobilių susidūrimo smūgis buvo pakankamai stiprus, ir toks susidūrimas iš tiesų negalėjo būti nejuntamas ir negirdimas. Tai, kad smūgis buvo gana stiprus, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai. Nors pastarieji tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau tokią išvadą padarė iš kliudyto automobilio apgadinimų bei teigė, kad pasišalinęs vairuotojas turėjo susidūrimą pajusti. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog kitą dieną po įvykio apžiūrint O. P. automobilį, pastarasis pareigūnams prisipažino, kad nuėmė automobilio priekinį valstybinį numerį, nes netvirtai laikėsi, todėl jis ruošėsi važiuoti į automobilių remonto servisą jį pritvirtinti, tačiau teigė, kad jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo ir negalėjo paaiškinti, kaip ant jo automobilio priekinio buferio atsirado apgadinimai. Tokie O. P. veiksmai netrukus po eismo įvykio vertintini kaip bandymas paslėpti susidūrimo pėdsakus. Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog O. P. nejuto jokio kontakto su nukentėjusiojo automobiliu.
Tai, kad po automobilių susidūrimo neiššovė oro pagalvės, priešingai apeliantės tvirtinimui, neleidžia daryti išvados, kad automobilių kontakto iš viso nebuvo arba jis buvo toks silpnas, kad, esant tamsiam paros metui ir lietui bei automobilyje garsiai grojant muzikai, O. P. galėjo jo nepajusti. Kaip minėta, atsižvelgiant į kliudyto automobilio apgadinimus, akivaizdu, jog automobilių susidūrimo smūgis buvo pakankamai stiprus, nes nuo padarytų apgadinimų neužsidarė nukentėjusiojo automobilio bagažinės dangtis, todėl, teismo vertinimu, O. P. negalėjo jo nepajusti. Tai, kad smūgis buvo gana stiprus, patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. B., nurodydamas, jog tokią išvadą jis padarė iš automobilio apgadinimų, bei teigė, kad pasišalinęs vairuotojas turėjo jį pajusti, kartu pažymėjo, jog tokių eismo įvykių metu automobilio oro pagalvės neišsiskleidžia. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kasdien susiduriančių su Kelių eismo taisyklių pažeidėjais, objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog įvyko eismo įvykis, ir tikėdamasi išvengti atsakomybės, kadangi nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą KET, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Nustatytų aplinkybių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad O. P. automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. O. P. suvokė, jog yra susijęs eismo įvykiu, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, į eismo įvykio vietą negrįžo, o žinodamas, jog turi pareigą pranešti apie įvykį policijai, ir turėdamas galimybę policijai apie įvykį pranešti, to nepadarė.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių bei 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas O. P. atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog O. P. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto O. P. atstovės advokatės Linos Šimės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.