- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- ATP-371-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00393-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino V. U. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. ir paskyrė jam 3000 Lt baudą už tai, kad jis, būdamas UAB „R.“ vadovu, 2014 m. gegužės 22 d., 09.10 val. suteikė darbo vietą ir leido dirbti pardavėjos pareigose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Jūžintai, Rokiškio r., D. T., nepasirašęs su ja darbo sutarties, neįteikęs antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavęs tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo bei nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. U. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas tvirtina, jog nėra nustatyti visi ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo požymiai. Tvirtina, jog sąlygos, kad „darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus“ nėra, kadangi jis su D. T. nieko nesitarė dėl konkrečios darbo sutarties sudarymo bei būtinųjų darbo sutarties sąlygų, jie kalbėjosi tik telefonu, susitikę nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino ir D. T.. Taip pat D. T. nebuvo gavusi leidimo dirbti, o už tai, kad pardavėja L. B. leido D. T. vaikščioti už prekystalio ir aptarnauti pirkėjus prie kasos aparato, pareiškė jai griežtą papeikimą. Nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai patikrinimą surengė kaip tik darbo sutarties sudarymo metu – jis turėjo Darbo biržos rekomendaciją įsidarbinti, telefonu perkalbėjo su būsima darbuotoja D. T. bei liepė laukti, o po pietų būtų sudaręs darbo sutartį.
Be to nurodo, kad byloje esantys duomenys rodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti jam inkriminuotą pažeidimą, tai yra 2014-05-22 jis buvo nuvykęs į Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyrių, kuriame gavo rekomendaciją priimti į darbą D. T., nedelsiant jai paskambino, nes buvo reikalingas darbuotojas, ir visa tai rodo, jog jam reikėjo teisėtai dirbančio asmens. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad dar tą pačią dieną su D. T. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie tai pranešta visoms institucijoms pagal teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Institucija) prašo apelianto V. U. skundo netenkinti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nutarimą nepakeistą. Institucija cituoja pagrindinius įrodymus nelegalaus darbo byloje bei tvirtina, kad pati D. T. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad ji pardavė pirkėjui kelias prekes, taip pat, kad į darbą dar nepriimta, darbo sutartis nepasirašyta, su vadovu tarėsi dėl 900 Lt atlygio. O liudytojai L. P. ir J. R. patvirtino matę D. T. atliekančią darbo funkcijas parduotuvėje – dėliojančią prekes į lentyną, aptarnaujančią klientus. Tiek apeliantas, tiek D. T. tvirtino, kad į parduotuvę ji atėjusi susipažinti su darbo specifika, tačiau, Institucijos teigimu, tokiems atvejam DK 105 str. numato išbandymo laikotarpį. Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantui tenka atsakomybė, kad darbo funkcijas atliko neįdarbintas asmuo, jis netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad bendrovės naudai dirbantis asmuo pradėtų dirbti tik sudaręs rašytinę darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, tai yra, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog V. U. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Byloje nustatyta, kad 2014-05-22 atlikto patikrinimo UAB „R.“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Jūžintai, Rokiškio r., buvo rasta dirbanti D. T. (7-9 b.l.). Ji savo pirminiame paaiškinime nurodė, jog pardavė pirkėjui keletą prekių, už jas gautus pinigus įmušė į kasos aparatą. Ji tuo metu į darbą dar nebuvo priimta, darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, su vadovu V. U. buvo tartasi dėl 900 Lt atlyginimo (10 b.l.). Teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, jog jis kreipėsi į Darbo biržą, kadangi jam buvo reikalingas darbuotojas ir 2014-05-22, su Darbo biržos rekomendacija, į jį, norėdama įsidarbinti, kreipėsi D. T.. Taip pat parodė, kad jis pasiūlė D. T. atvykti į parduotuvę apsižiūrėti koks darbas, dirbti ji nieko neturėjo. Apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta tą pačią dieną po patikrinimo, t. y. 2014 m. gegužės 22 d. (27-28 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog D. T. teismo posėdžio metu pateikė prieštaringus parodymus, nurodydama, tai, kad parduotuvėje buvo daug žmonių ir ji norėjusi padėti kitai pardavėjai, tai, kad pati norėjo įsitikinti ar dar prisimena, sugeba dirbti (29 b.l.). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai patvirtino protokole ir operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas aplinkybes, tai yra, jog D. T. vienai pareigūnei pardavė prekes, gautus pinigus įmušė į kasos aparatą, išdavė kasos kvitą, po to dirbo prekybos salėje – dėliojo naujas prekes į lentynas, tvarkė tuščias pakuotes. Taip pat, jog D. T. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnei stovint eilėje aptarnavo ir kitus, prieš ją buvusius, žmones (31-32 b.l.).
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto veika atitiko nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Realaus darbo faktas byloje nustatytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažyma, D. T., L. B., paaiškinimais ir parodymais bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų parodymais (4-11, 27-29, 31-32 b.l.). Remiantis šia bylos medžiaga, taip pat nustatyta, jog D. T. dėl darbo tarėsi su UAB „R.“ vadovu V. U..
Pažymėtina, jog, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, DK yra numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 str. yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 str. 1 d. apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 str. 2 d. numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Vadovaudamasis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. T. realiai dirbo įmonės naudai, su ja nesudarius darbo sutarties. Teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog ji parduotuvėje iš esmės dirbo savo iniciatyva, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai ir atkreipia dėmesį, jog jie iš esmės prieštarauja Protokole nustatytiems duomenims, paaiškinimams, jog ji atėjo „pabandyti dirbti“ bei nuosekliems Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų parodymams, kurių teisingumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Atkreiptinas dėmesys, jog D. T. atliko konkrečias funkcijas, t. y. pardavė prekes, dirbo prekybos salėje. Tokių funkcijų pašaliniams asmenims parduotuvėje atlikti nebūtų leista, tokios funkcijos negalėtų būti patikėtos be įmonės vadovo leidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad, kaip savo skunde nurodo apeliantas, dėl atlyginimo D. T. nebuvo tartasi ar byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str..
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylos teisinį santykį reglamentuojančias normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, taigi, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.