Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Panevėžio pataisos namų direktoriaus (toliau – ir Pataisos namai) 2021 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. SR 2-37 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštą (sprendimą) Nr. 2S-3135 „Dėl A. R. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu jai buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15-kai parų. Nutarime nurodyta, kad 2021 m. birželio 27 d. ji padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – mėgino išprovokuoti konfliktinę situaciją su toje pačioje gyvenamojoje patalpoje gyvenančia nuteistąja I. Š.; tačiau konfliktui neįvykus, nes I. Š. nereagavo į pareiškėjos grasinimus, kad „sudaužys galvą ir akinius“, pareiškėja panaudojo fizinį smurtą, suduodama smūgį į galvos sritį už dešinės ausies; pareiškėja, naudodama fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, ir Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų. Pareiškėjos teigimas, kad ji smurto nenaudojo, Nutarime įvertintas kaip bandymas išvengti drausminės atsakomybės. Kalėjimų departamentas Sprendimu atmetė jos 2021 m. rugpjūčio 11 d. skundą dėl Nutarimo. Pareiškėja nesutiko su atsakovų Nutarimu ir Sprendimu. Teigė, kad Nutarimas priimtas atlikus neišsamų tyrimą, dėl to buvo padarytos klaidingos išvados dėl faktinių aplinkybių egzistavimo. Kalėjimų departamentas nepasisakė dėl esminių pareiškėjos atstovo 2021 m. rugpjūčio 11 d. skunde nurodytų argumentų. Ji buvo nubausta neįrodžius, kad jos veiksmuose egzistuoja visi bausmės atlikimo režimo pažeidimo sudėties požymiai. Nesutikimą grindė toliau nurodytais motyvais. Pažeidimo, už kurį ji nubausta, sudėtį sudaro keturi elementai: 1) objektas, 2) objektyvioji pusė (priešingi teisei veiksmai/neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp jų, vieta, laikas, būdas, priemonės, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės), 3) subjektas, 4) subjektyvioji pusė (kaltė, motyvas, tikslas). Neįrodžius bent vieno požymio, laikoma, kad pažeidimas nepadarytas. Iš asmens bylos Nr. 6790 ir Pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir Saugumo valdymo skyrius) dokumentinės medžiagos matyti, kad reikšmingi šie duomenys: vyriausiojo specialisto A. S. 2021 m. birželio 28 d. tarnybinis pranešimas, Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus (toliau – ir Kalėjimų departamento Ikiteisminio tyrimo skyrius) 2021 m. liepos 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-0-01-00547-21 (toliau – ir 2021 m. liepos 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), nuteistųjų pareiškėjos, A. S., I. Š., S. G. pasiaiškinimai, 2021 m. birželio 28 d. medicininės apžiūros pažyma, Pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. liepos 19 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. AP14-69 „Dėl konflikto tarp nuteistųjų“ (toliau – ir Tarnybinio tyrimo išvada). Minėtas tarnybinis pranešimas neįrodo, kad pareiškėja panaudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš I. Š., tik nurodomos jų pozicijos: I. Š. teigia, kad pareiškėja smurtavo prieš ją, pareiškėja tai neigia. Iš šio pranešimo matyti, kad pats pareigūnas galimo įvykio nematė. Vadinasi, reikšmingi nuteistųjų paaiškinimai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apklaustos 4 nuteistosios – I. Š., pareiškėja, A. S., S. G.. I. Š. ir A. S. teigė, kad pareiškėja sudavė ranka I. Š., pareiškėja ir S. G. teigė, kad pareiškėja smurto nenaudojo. Tarnybinio tyrimo išvadoje ir Nutarime nėra minimi ir vertinami S. G. 2021 m. birželio 27 d. parodymai, kad tarp pareiškėjos ir I. Š. nebuvo konflikto, jos tik piktai kalbėjo; I. Š. ieško konfliktų su visais. Šie parodymai yra teisinantis įrodymas ir privalėjo būti įvertintas. Svarbi informacija Tarnybinio tyrimo išvadoje, kad tarp pareiškėjos ir I. Š. konfliktų yra kilę ir ankščiau, tačiau jie nėra perėję į fizinį smurtą. Tai reiškia, kad I. Š. dėl ankstesnių konfliktų su pareiškėja yra pagrindas ją apkalbėti, ir I. Š. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. A. S. ir I. Š. yra artimos draugės (tai patvirtina jų parodymai, gali patvirtinti ir kitos nuteistosios), iš to darytina išvada, kad A. S., siekdama padėti I. Š. apkalbėti pareiškėją, taip pat gali ją apkalbėti. A. S. parodymai vertintini kritiškai. Neaišku, kodėl S. G. parodymai nevertinti ir į juos neatsižvelgta, o A. S. parodymai įvertinti ir į juos atsižvelgta. Privalėjo būti surinkti papildomi įrodymai, t. y. apklaustos kitos 38-oje gyvenamosios patalpos nuteistosios, kurių iš viso 15. Pataisos namų direktorius 2021 m. liepos 26 d. atsakyme į pareiškėjos 2021 m. liepos 20 d. skundą nurodė, kad Pataisos namai po 2021 m. birželio 27 d. įvykio kitą dieną surinko informaciją apie konfliktą ir apklausė 38-osios gyvenamosios patalpos nuteistąsias, daugelis jų teigė nieko nemačiusios. Pareiškėja pabrėžė, kad asmens byloje, Saugumo valdymo skyriaus medžiagoje nėra duomenų, kad kitos šios patalpos nuteistosios teigė nieko nemačiusios. Tokia informacija yra reikšmingi duomenys, turėjo būti fiksuojami ir yra vertintini kaip teisinantis įrodymas. Kitų šios patalpos nuteistųjų nebuvo klausiama apie įvykį. Tai patvirtina su skundu Kalėjimo departamento direktoriui pateiktas šios patalpos nuteistųjų pasirašytas dokumentas, kur nurodyta, kad 2021 m. birželio 27 d. konflikto metu tarp pareiškėjos ir I. Š. nebuvo muštynių. Minėtame rašte turimas konfliktas tarp pareiškėjos ir nuteistosios S. S., kuris vyko tuo pačiu metu kaip Nutarime nurodytas įvykis, t. y. 2021 m. birželio 27 d. apie 22.30 val. Dėl S. S. galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas, o Kalėjimų departamento Ikiteisminio tyrimo skyrius priėmė 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-0-01-00685-21 (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). S. G. parodymai minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra svarbūs ir šios bylos kontekste: ji nurodė, kad I. Š. 2021 m. birželio 27 d. konflikte tarp pareiškėjos ir S. S. nedalyvavo ir prieš I. Š. fizinis smurtas panaudotas nebuvo, I. Š. iš kambario išbėgo pirma. Tai irgi patvirtina S. G. parodymų svarbą. Pareiškėja teigė, kad vertinant kitą – 2021 m. liepos 9 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (dėl pareiškėjos veiksmų), reikšmingi tie patys argumentai, kad tikslinant aplinkybes neapklaustos kitos 38-os gyvenamosios patalpos nuteistosios ir rašytinį paaiškinimą pateikusi S. G., šios paaiškinimai neįvertinti. Apklaustos tik suinteresuotos nuteistosios, kurių parodymai vertintini kritiškai. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra teismo priimtas galutinis sprendimas, turintis res judicata galią, įrodymų tyrimas ir vertinimas yra teismo prerogatyva. 2021 m. liepos 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavimas, jog nustatyta, kad pareiškėjos veikoje yra BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų požymių, nereiškia, kad tokie požymiai egzistavo. Taigi skundžiamame sprendime nepagrįstai remtasi nurodytu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą besąlygiškai, neatlikus papildomo išsamaus tyrimo. 2021 m. birželio 28 d. medicininės apžiūros pažymoje užfiksuota hematoma neįrodo, kad ji atsirado dėl pareiškėjos veiksmų. Tik pati I. Š. teigė, kad hematoma atsirado dėl to, kad kita nuteistoji jai sudavė kumščiu. I. Š. teiginiai vertintini kritiškai. Vieninteliai tiesioginiai įrodymai, kad pareiškėja smurtavo prieš I. Š., yra I. Š. ir jos draugės A. S. parodymai. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-399/2011 ir teigė, kad buvę ir esami konfliktai tarp I. Š. ir pareiškėjos sudaro pagrindą spręsti, jog I. Š. ir jos draugė A. S. yra suinteresuoti asmenys ir jų parodymai gali būti nepatikimi, patikimumu leidžia abejoti ir jų parodymų sugretinimas su kitais byloje esančiais taip pat tiesioginiais įrodymais, t. y. pareiškėjos ir S. G. parodymais. Todėl pagrįsti nutarimą pripažinti ją padarius pažeidimą reikia ir kitais duomenimis, nei vien konfliktiškai nusiteikusių ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, toks įrodymų vertinimas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis byloje Nr. 1A-356-307/2015). Nepašalinus prieštaravimų, išlieka abejonės dėl pažeidimo sudėties egzistavimo. Reikia vadovautis in dubio pro reo principu. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie kaltumą padaryti. Remdamasi BVK 143 straipsnio 3 dalimi, teigė, kad nesant neginčytinai įrodytam pažeidimo faktui, negalėjo būti konstatuota, kad ji padarė pažeidimą ir jai negalėjo būti skirta nuobauda. Kalėjimų departamento Sprendime visai nenagrinėti jos atstovo 2021 m. rugpjūčio 11 d. skundo argumentai, kurie nurodomi ir šiame skunde. Sprendime trumpai išvardinti dokumentai ir jų turinys, dėl kurių vertinimo jos atstovas teikė argumentus ir trumpai konstatuota, kad Pataisos namų administracijos surinktos dokumentinės medžiagos turinys dėl nuobaudos skyrimo pakankamai įrodo pareiškėjos kaltę, nuobauda pagrįsta ir adekvati nusižengimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo, bei nurodyta, kad pareiškėjos skunduose pasisakymai, jog nepadarė pažeidimo, neatitinka tikrovės. Sprendime neatsakyta į keliamus klausimus, kad skiriant nuobaudą nebuvo vertinti S. G. parodymai, dėl kitų nuteistųjų, buvusių patalpoje galimo įvykio metu, paaiškinimų nebuvimo, neįvertintas pridėtas rašytinis dokumentas, kurį pasirašė 38-ojoje gyvenamojoje patalpoje gyvenančios ir galimo įvykio metu joje buvusios nuteistosios. Pareiškėjos atstovo skunde keltas klausimas ir dėl motyvų nebuvimo dėl nuobaudos rūšies Nutarime ir Panevėžio pataisos namų Komisijos, patariančios direktoriui nuteistųjų (suimtųjų) skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 19 d. teikime Nr. SR1-484 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Teikimas). Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 155.6 papunkčiu, BVK 143 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 2 dalimi, teigė, kad skiriant perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudą, jos parinkimas turėjo būti motyvuotas. Sprendime dėl to nepasisakyta. Jis laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu, priimtas neįsigilinus į pareiškėjos atstovo skundo motyvus, neatsakyta į pagrindinius skundo argumentus, neištirtos ir neanalizuotos esminės skunde nurodytos aplinkybės, surašytas tik formaliais pagrindais sutinkant su Nutarimu. Tokiu būdu padarytos klaidingos ir faktines aplinkybes neatitinkančios išvados, dėl to Sprendimas taip pat negali būti laikomas pagrįstu.