Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-18 · Civilinė byla Nr. 2S-951-520/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-18
Bylos Nr.
2S-951-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius
Kreditorius
A. U.
Skolininkas
L. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-951-520/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1., 110.5., 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal kreditoriaus A. U. pareiškimą skolininkei L. M. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius A. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš skolininkės L. M. priteisti 45000 Lt skolos, 9350,88 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti skolininkei L. M. priklausantį 54350,88 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, t.y. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei skolininkės vyrui T. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkė vengia atsiskaityti pagal paskolos sutartį, pažeidė skolos grąžinimo terminus, skolos suma yra didelė. Tikėtina, kad gavusi pareiškimą, ji imsis nesąžiningų priemonių išvengti atsakomybės, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimu.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. išdavė teismo įsakymą dėl 45000 Lt skolos, 9350,88 Lt palūkanų pagal 2002-12-04 paskolos sutartį ir 2002-12-30 reikalavimo perleidimo sutartį, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2008-06-25, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo kreditoriui A. U. iš skolininkės L. M. .

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi netenkino kreditoriaus A. U. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią kreditoriaus interesams kylančią grėsmę, dėl kurios yra būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, į tai, jog kreditorius taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra pareiškęs skolininkei pretenziją ar raginimą sumokėti skolą geruoju, padarė išvadą, jog kreditorius neįrodė, kad skolininkė gali imtis nesąžiningų veiksmų, dėl kurių kreditoriaus teisės priverstinai vykdant teismo įsakymą galėtų būti pažeistos.

Šalies argumentai

Kreditorius A. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. skolininkės turto areštą, nes skolininkė L. M. 2002-12-04 paskolos sutartimi (2002-12-30 skola buvo perleista perleidimo sutartimi) įsipareigojo iki 2004-06-04 paskolą grąžinti kreditoriui, tačiau šios prievolės neįvykdė iki šiol. Tai, kad skolininkė gali siekti išvengti prievolės vykdymo ir elgtis nesąžiningai, patvirtina aplinkybė, jog skolininkė ir jos sutuoktinis turėjo realią galimybę grąžinti paskolą, nes paskolos grąžinimo laikotarpiu ir iki šiol sudarė daug nekilnojamojo turto objektų perleidimo sandorių, tačiau paskolos kreditoriui negrąžino.

Atsiliepimas

Skolininkė L. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 144 str., nepažeidė kitų procesinės teisės normų, bendrųjų teisės principų, pagrįstai nesureikšmino kreditoriaus subjektyvių interesų, pilnai ištyrė aplinkybes bei teisėtai ir teisingai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriaus interesams užtikrinti. Kreditorius A. U. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad yra reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Ji byloje pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nes 2002-12-30 perleidimo sutartimi kreditoriui A. U. buvo perleistas negaliojantis reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kreditoriaus A. U. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iš bylos dokumentų matyti, kad yra iškelta civilinė byla dėl 45000 Lt skolos, 9350,88 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo pagal kreditoriaus A. U. pareiškimą skolininkei A. M.. Kreditoriui A. U. 2008-08-26 buvo išduotas teismo įsakymas. Kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininkei ir jos vyrui priklausantį turtą, motyvuodamas tuo, kad skolininkė vengia grąžinti skolą, kad reikalavimo suma yra didelė, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog sužinojusi apie teismo įsakymo išdavimą, skolininkė bandys paslėpti ar perleisti turimą turtą, siekdama apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo įsakymo įvykdymą.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo, tame tarpe ir teismo įsakymo, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui (kreditoriui) teismo sprendimas (teismo įsakymas) bus neįvykdytas, užtikrinta ta pati skolininko turtinė padėtis, kuri buvo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumas, proporcingumas siekiamiems tikslams.

Pirmosios instancijos teismas, kreditoriui A. U. išdavęs teismo įsakymą, nustatė, kad kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas įrodymais, t.y. kreditorius neįrodė, jog jo interesams yra kilusi reali grėsmė, pavojus, dėl kurių būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas pripažintinas nepagrįstu, nes prašoma išieškoti suma yra didelė (54350,88 Lt), reikalavimai pareikšti fiziniam asmeniui. Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, kad skolininkė L. M. 2003-11-07 pardavė 0,06 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 42), 2004-10-14 pardavė ½ dalį 5,8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-27). Iš 2002-12-24 paskolos sutarties, sudarytos tarp A. U. ir L. M., nustatyta, kad L. M. įsipareigojo iki 2004-06-04 grąžinti paskolą. Skolininkė L. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su pareiškimo reikalavimais nesutinka, pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad 2008-10-29 nutartimi buvo panaikintas 2008-08-26 priimtas teismo įsakymas ir priimtas A. U. ieškinys, pareikštas atsakovei L. M. dėl skolos, palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo. Taigi tarp šalių bus nagrinėjamas ginčas dėl paskolos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. U. prašymas užtikrinti jo reikalavimą taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovės L. M. turtui atitinka CPK 144, 145 str. reikalavimus, laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir paskirtį. Iš teismui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimo metu bus užtikrinta ta pati skolininkės turtinė padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą, t.y. atsakovės turtinė padėtis išliks nepakitusi iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia dėl pareikštų reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrįstumo, šalių reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas bus konstatuotas teismui iš esmės išnagrinėjus bylą ir priėmus joje sprendimą. Dėl to nenagrinėtini atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai, jog A. U. buvo perleistas negaliojantis reikalavimas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš esmės tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorius prašė areštuoti skolininkei L. M. priklausantį 54350,88 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, t.y. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei skolininkės vyrui T. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad prašomo areštuoti nekilnojamojo turto reali vertė nėra žinoma, pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis kreditorius nėra pareiškęs reikalavimų T. M. , kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies, t. y. areštuotinas 54350,88 Lt vertės skolininkei L. M. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, pavedant surasti ir aprašyti skolininkės nekilnojamąjį turtą, nustatyti, kokia areštuojamo turto vertė, antstoliui (CPK 148 str. 4 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio mėn. 26 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės. Kreditoriaus A. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies tenkinti.

Kreditoriaus A. U. (a.k(duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)) reikalavimų užtikrinimui areštuoti 54350,88 Lt vertės skolininkei L. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyvenanti sodininkų bendrijoje „Lietuvos ryšininkas“, (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti. Pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Nutarties vykdymą pavesti kreditoriaus A. U. pasirinktam antstoliui.

Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto registrui.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėAlgirdas Auruškevičius