- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- I-3692-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03634-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Bronius Januška, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- J. A.-G.
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjai D. P., jos atstovui adv. Girdučiui Vainiui, atsakovo atstovei Eglei Bainauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui adv. Ugniui Čižiūnui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A.-G., dėl konkurso rezultatų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi skundo reikalavimus (b. l. 1-2, 98-99), prašo: 1) panaikinti 2015 m. liepos 2 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos konkurso komisijos sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoja pripažinta J. A.-G.; 2) pripažinti 2015 m. liepos 2 d. konkurso į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas laimėtoja D. P.; 3) panaikinti 2015 m. spalio 14 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-236 ,,Dėl J. A.-G. paskyrimo į pareigas“. Nurodo, kad dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos paskelbtame konkurse Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus (vyriausiojo specialisto) karjeros valstybės tarnautojo (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 9) pareigoms eiti. 2015 m. liepos 2 d. vyko egzaminas žodžiu (pokalbis), kuriame dalyvavo trys pretendentai. Pretendentus komisijos pirmininkas supažindino su komisija ir vertinimo sistema, bet neinformavo apie konkurso rezultatų apskundimo tvarką ir terminus, tuo padarydamas procedūrinį pažeidimą. Pretendentai buvo kviečiami abėcėlės tvarka, tačiau pasibaigus pirmosios pretendentės J. A.-G. pokalbiui ir į salę įėjus antram pretendentui, komisijos sekretorės teigimu, sugedo garso įrašo darymo priemonė (diktofonas), kuri buvo pakeista kita ir pokalbis pratęstas, todėl skaitmeninis garso įrašas yra nevientisas. Konkurso laimėtoja, surinkusi 8 balus, buvo paskelbta J. A.-G., pareiškėja, surinkusi 7,4 balo, liko antroje vietoje. Su tokiais konkurso rezultatais nesutinka, nes atsakė į visus pateiktus klausimus ir mano, kad komisija, vertindama pretendentus, buvo neobjektyvi. Neobjektyvumas pasireiškė aukštais vertinimo balais J. A.-G. ir žemais pareiškėjai. Į komisijos narių L. J. ir A. B. pateiktus klausimus atsakė plačiai ir išsamiai, o gavo žemus įvertinimus. Visi komisijos nariai pateikė po du, o A. B. keturis klausimus, pareiškėja į juos visus atsakė. Kadangi yra baigusi viešojo administravimo srities veiklos audito specializacijos magistro studijas, mano, kad turi pakankamai žinių šioje srityje ir yra pranašesnė už kitus pretendentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 14-15, 107-108) su skundu ir patikslintu skundu nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Teigia, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos konkursas Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigoms užimti buvo skelbiamas ir organizuojamas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Pretendentai buvo kviečiami eilės tvarka, visiems buvo pateikti lygiaverčiai klausimai. Atsakinėjant pretendentei L. M. išseko diktofono baterijos, todėl įrašas buvo sustabdytas ir netrukus, pakeitus baterijas naujomis, buvo nepertraukiamai daromas toliau, taigi jis yra vientisas, jame tiksliai užfiksuota konkurso eiga. Vadovaujantis Aprašo 63 punktu, kiekvienas komisijos narys vertina kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas individualiai, užpildo konkurso individualaus vertinimo lenteles, jas pasirašo ir perduoda sekretoriui, kuris susumuoja pretendentų rezultatus ir paskelbia konkurso rezultatus ir jų eiliškumą. Atsakovas mano, kad vykdant konkursą nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų. Konkurso laimėtoja J. A.-G. jau yra paskirta į pareigas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-14 įsakymu Nr. A-236 ir dirba, įsakymas priimtas teisėtai, atsižvelgiant į Aprašą ir komisijos narių siūlymą. Prašymas pripažinti pareiškėją konkurso laimėtoja atmestinas, nes ji surinko 0,6 balo mažiau už konkurso laimėtoją ir pagal rezultatus liko antroje vietoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A.-G. atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 76-79, 109-110) prašo atmesti juos kaip nepagrįstus. Nurodo, kad Aprašas nenumato imperatyvaus reikalavimo konkurso dalyvius (pretendentus) informuoti apie konkurso rezultatų apskundimo tvarką ir terminus, nes tai reglamentuoja kiti teisės aktai; dėl šios priežasties konkurso rezultatai nepakito. Aplinkybė, kad konkurso metu išseko garso įrašymo įrenginio elementas ir dėl to buvo padaryta pertrauka jį pakeisti, nėra reikšminga, nes tai neįtakojo garso įrašo kokybės bei turinio ir nesudaro pagrindo abejoti įrašo autentiškumu. Iš garso įrašo matyti, kad visiems konkurso dalyviams komisijos nariai uždavė po du tokius pat klausimus. Užduoti patikslinantys klausimai buvo betarpiškai susiję su pagrindiniais klausimais. Apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų vertinimo kriterijai. Šie kriterijai yra konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei turimas žinias joms atlikti. Toks žinių patikrinimas yra kiekvieno komisijos nario diskrecija. Pareiškėja pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl pretendentų vertinimo neobjektyvumo, bet nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir tai negali būti pagrindu panaikinti konkurso rezultatus. Teigia, kad 2015 m. spalio 14 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-236 ,,Dėl J. A.-G. paskyrimo į pareigas“ priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinti nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą, paaiškino, kad į konkursą atvyko trys pretendentai, iš pradžių visi pretendentai buvo pakviesti į salę, kur buvo supažindinti su konkurso eiga. Pretendentė J. A.-G. pasiliko salėje, o ji su kita pretendente L. M. išėjo iš salės. Išėjus iš salės J. A.-G., į salę užėjo pretendentė L. M.. Jai būnant salėje, išėjo komisijos sekretorė ir pasakė, kad sugedo diktofonas. Po kelių minučių komisijos sekretorė grįžo į patalpas, konkursas buvo tęsiamas. Mano, kad konkursas turėjo būti pradedamas iš naujo. Pareiškėja paaiškino, kad komisijos narė A. B. jai uždavė keturis klausimus, neakcentavo, kad klausimai patikslinantys. Atsakant į šiuos klausimus reikėjo gilesnių žinių. Mano, kad jos atsakymai į komisijos narių, kurie ją įvertino prasčiau, klausimus buvo išsamesni, nei J. A.-G.. Paaiškino, kad yra dirbusi savivaldybėje, savivaldybės įmonėje, yra susidūrusi su visais komisijos nariais. Pareiškėjos atstovas adv. Girdutis Vainius palaikė skundą, papildomai akcentavo, kad komisijos narė A. B. buvo šališka, nes jos sutuoktinis ir konkurso laimėtojos sutuoktinis yra bendradarbiai. A. B. uždavė daugiau klausimų pareiškėjai, nei J. A.-G..
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė E. B. prašė skundą atmesti, palaikė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, papildomai paaiškino, kad ji pati buvo konkurso komisijos nare, atsakinėjant antrai pretendentei išsikrovė diktofonas, greitai buvo pakviesti informatikai ir konkursas buvo pratęstas.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens J. A.-G. atstovas adv. Ugnius Čižiūnas prašė skundą atmesti, papildomai paaiškino, kad konkurso komisijos sudėtyje nebuvo asmenų, kurie negali būti nariais pagal Aprašo 51 punktą. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo jokių asmeninių santykių su komisijos nare A. B. ir jos sutuoktiniu R. B.. Tiek komisijos narė A. B., tiek kiti komisijos nariai uždavė po du klausimus. Tiek pareiškėjai, tiek konkurso laimėtojai komisijos nariai uždavė patikslinančių klausimų.
Liudytoja A. B. davė parodymus, kad ji yra Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja ir buvo aptariamo konkurso komisijos nare. Vykstant konkursui, pradėjo degti diktofono lemputė, kažkas atsitiko su diktofonu, konkurso vykdymas buvo sustabdytas. Asmeniškai konkurso laimėtojos J. A.-G. nepažinojo. J. A.-G. sutuoktinis ir jos sutuoktinis R. B. nuo seno dirbo toje pat darbovietėje. Paaiškino, kad asmeninių santykių su J. A.-G. ir jos sutuoktiniu neturi, šeima su jais nebendrauja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad į karjeros valstybės tarnautojų pareigas gali būti priimama konkurso būdu arba be konkurso (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai priimama konkurso būdu, tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Konkrečią konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarką reglamentuoja Aprašas, kurio 3 punktas nustato, kad priėmimas į pareigas apima 1) bendrųjų gebėjimų testo atlikimą; 2) konkurso paskelbimą; 3) dokumentų priėmimą konkursą organizuojančioje įstaigoje; <...> 4) pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymą konkursą organizuojančioje įstaigoje; 5) konkursą; 6) valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą.
Aprašo nuostatos įgaliojimus įvertinti pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas suteikia pretendentų į pareigas konkurso komisijai. Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai (Aprašo 61 punktas). Kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas). Kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas (Aprašo 63, 64 ir 67 punktai).
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-06-22 įsakymu Nr. A-336 sudarė pretendentų į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas konkurso komisiją (toliau – ir konkurso komisija, komisija), pavedė komisijai konkursą į minėtas pareigas vykdyti 2015 m. liepos 2 d. (b. l. 24). Iš 2015 m. liepos 2 d. Konkurso protokolo Nr. P6-2 matyti, kad konkurse dalyvavo pretendentai J. A.-G., L. M. ir D. P., o pirmąją vietą užėmė J. A.-G., surinkusi 8 balus (b. l. 16-18). Pretendentė D. P. surinko 7,4 balus ir užėmė antrąją vietą. Konkurso komisija Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui į Centralizuoto audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas pasiūlė skirti J. A.-G. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A1-236 J. A.-G. paskirta į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas nuo 2015 m. spalio 19 d. (b. l. 91).
Pareiškėja D. P. (pretendentė į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas) kelia ginčą dėl konkurso komisijos sprendimo konkurso laimėtoja pripažinti J. A.-G. pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja nesutinka su konkurso rezultatais, mano, kad komisija, vertindama pretendentus, buvo neobjektyvi. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, yra nurodęs, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo; toks, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, kt.). Toks komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad vykdant aptariamą konkursą pretendentų tinkamumą eiti pareigas įvertino Apraše numatytas tam įgaliotas subjektas, t. y. pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija, sudaryta Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A-336. Šios komisijos nariai konkurse dalyvavusių pretendentų įvertinimą atliko Apraše nustatytu būdu, kiekvienas užpildydami individualaus vertinimo lenteles ir pretendentų tinkamumą eiti pareigas įvertindami atitinkamais balais. Kiekvienam pretendentui skirtus balus susumavus ir padalijus iš komisijos narių skaičiaus, daugiausia balų surinko būtent J. A.-G..
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, remiantis aptarta teismų praktika, neturi įgaliojimų vertinti, ar tam tikri komisijos nariai tinkamai balais įvertino pretendentų tinkamumą (ar parašė teisingus balus). Kaip minėta, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas ir, atitinkamai, pretendentų tinkamumo užimti pareigas įvertinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, kad šia diskrecijos teise komisijos nariai naudojosi netinkamai, kad pažeidė pareiškėjos konstitucinę teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Įvertinus konkurso eigą šiais aspektais matyti, kad, kaip nustatyta iš konkurso garso įrašo (priedas prie bylos), komisijos nariai pokalbio su pretendentais metu kiekvienam pretendentui uždavė po du tokius pat klausimus (A. Š. – dėl vidaus ir išorės audito palyginimo bei dėl Centralizuoto vidaus audito skyriaus pagrindinių veiklos planavimo dokumentų, E. B. – dėl pagrindinių vietos savivaldą reglamentuojančių įstatymų ir dėl subjekto, savivaldybėje vykdančio korupcijos rizikos valdymą, M. P. – dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos pagrindinių principų ir dėl funkcijos organizuoti skyriaus dokumentų įforminimą ir perdavimą į archyvą vykdymo, A. B. – dėl to, kaip pretendentai supranta vidaus kontrolės sistemą įstaigoje, ir dėl subjekto, kuriam teikiamos vidaus audito ataskaitos, L. J. – dėl finansų kontrolės pagrindinių rūšių ir dėl vidaus audito pažangos stebėjimo proceso apibūdinimo). Be to, iš konkurso garso įrašo matyti, kad komisijos nariai, bendraudami su pretendentais, siekė ne formaliai išpildyti Aprašo reikalavimus, bet stengėsi geranoriškai padėti pretendentams atskleisti turimas žinias, kuo tiksliau įvertinti pretendentų pasirengimą eiti aptariamas pareigas. Matyti, kad tuo tikslu kai kurie komisijos nariai pretendentų (įskaitant tiek konkurso laimėtoją, tiek pareiškėją) prašė patikslinti, papildyti pateiktus atsakymus į užduodamus klausimus. Komisijos narys A. Š. J. A.-G. paprašė įvardinti konkrečius pretendentės paminėtus planus, o pareiškėjos paprašė nurodyti dar kitus skirtumus tarp vidaus ir išorės audito, nurodyti dar kitus planavimo dokumentus. Komisijos narė M. P. J. A.-G. paprašė nurodyti, kaip ji plačiau supranta valstybės tarnautojų veiklos etikos teisingumo principą, papildomai aiškinosi pretendentės žinias archyvavimo srityje, o pareiškėjos paprašė patikslinti, ar yra valstybės tarnautojų veiklos etikos teisingumo principas, ką jis reiškia. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, kad komisijos narė A. B. uždavė pareiškėjai daugiau klausimų, nei konkurso laimėtojai, šis teiginys neatitinka tikrovės. Iš garso įrašo nustatyta, kad komisijos narė A. B. pareiškėjos paprašė patikslinti, kas (koks subjektas) atsakingas už vidaus kontrolės sistemos įstaigoje kūrimą, taip pat prašė patikslinti pateiktą atsakymą į klausimą dėl subjektų, kuriems teikiamos vidaus audito ataskaitos, taigi jos pateikti papildomi klausimai buvo tiesiogiai susiję pareiškėjos pateiktais atsakymais į užduotus klausimus. Iš garso įrašo spręstina, kad komisijos narė A. B. neuždavė papildomų patikslinančių klausimų konkurso laimėtojai J. A.-G., nes pastaroji iš karto pateikė išsamius atsakymus, tuo tarpu pareiškėjos atsakymas buvo nevisiškai išsamus (ji nenurodė, koks subjektas atsakingas už vidaus kontrolės sistemos įstaigoje kūrimą, nenurodė visų subjektų, kuriems teikiamos vidaus audito ataskaitos, nors konkurso laimėtoja savo pateiktame atsakyme iš karto tai nurodė). Iš komisijos narių pateiktų klausimų pretendentams matyti, kad klausimai buvo tiesiogiai susiję su Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašyme numatyta šios pareigybės paskirtimi ir specialiaisiais reikalavimais šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, to pareiškėja iš esmės neginčija. Taigi teismas vertina, kad konkurso metu pretendentams buvo pateikiami lygiaverčiai, nukreipti į pretendentų tinkamumo eiti pareigas patikrinimą, klausimai, todėl Aprašo 61 punktas ir, atitinkamai, šiuo aspektu pareiškėjos konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą nebuvo pažeisti. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad komisijos nariai jiems suteikta diskrecijos teise vertinti pretendentų tinkamumą naudojosi ne pagal paskirtį ar neobjektyviai. Pareiškėjos argumentus dėl komisijos neobjektyvumo paneigia ir aplinkybės, kad kai kurie komisijos nariai pareiškėjos tinkamumą užimti aptariamas pareigas įvertino geriau, nei kitų pretendentų.
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad komisijos narė A. B. buvo neobjektyvi, o šį teiginį motyvavo aplinkybe, jog jos sutuoktinis R. B. bei konkurso laimėtojos J. A.-G. sutuoktinis S. G. yra bendradarbiai. Aprašo 51 punktas numato, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nurodyta aplinkybė, kad A. B. sutuoktinis R. B. bei konkurso laimėtojos J. A.-G. sutuoktinis S. G. yra bendradarbiai, nesudaro pagrindo kilti abejonių dėl komisijos narės A. B. neobjektyvumo. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės 2015-12-16 rašto (b. l. 126-127) ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad R. B. ir S. G. tarnybos valstybės sienos apsaugos sistemoje laikotarpiu (taigi ir konkurso organizavimo metu) nebuvo vienas kitam pavaldūs. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad tarp minėtų asmenų buvo susiklostę asmeniniai draugiški santykiai. Tokią aplinkybę teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens J. A.-G. atstovas ir liudytoja apklausta A. B. paneigė. R. B. ir S. G. vykdo tarnybą valstybės institucijoje, kurioje tarnauja daug pareigūnų, todėl pats savaime šis faktas negali lemti išvados dėl asmeninių draugiškų minėtų asmenų santykių. Pastebėtina, kad ir pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad komisijos narius ji pažįstanti iš ankstesnės darbinės patirties. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas vertina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. B. pagal Aprašo 51 punktą negalėjo būti konkurso komisijos nare ir buvo neobjektyvi.
Aprašo 62 punkto redakcija, galiojusi iki 2015-11-02, numatė, kad konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga turi būti fiksuojama ir prieinama atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui (2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Taigi garso įrašo tikslas – fiksuoti konkurso eigą. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas skaitmeninis konkurso garso įrašas, todėl vertintina, kad Aprašo 62 punkto atsakovas laikėsi. Pareiškėja akcentuoja aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju garso įrašas nevientisas. Iš garso įrašo matyti, kad jis nutrūksta pretendentei L. M. atsakinėjant į komisijos narių klausimus, o vėliau garso įrašas tęsiasi L. M. apklausa. Iš pareiškėjos paaiškinimų, atsakovo atstovės E. B. paaiškinimų, liudytojos A. B. parodymų matyti, kad garso įrašo darymas pretendentei L. M. atsakinėjant į komisijos narių klausimus nutrūko dėl techninės priežasties, t. y. išsikrovusios garso įrašymo įrenginio (diktofono) baterijos. Aprašas nereglamentuoja komisijos veiksmų tokiu atveju. Nagrinėjamu atveju matyti, kad konkurso komisija sustabdė pretendentės L. M. apklausą ir ją pratęsė, pakeitus garso įrašymo įrenginio baterijas. Tiek konkurso laimėtojos komisijos J. A.-G., tiek pareiškėjos apklausa įrašyta vientisai. Taigi teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju garso įrašas iš esmės užfiksavo konkurso eigą, todėl ta aplinkybė, kad garso įrašo darymas nutrūko dėl techninės priežasties, neturi jokios teisinės reikšmės konkurso rezultatams.
Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad konkurso komisijos pirmininkas nesupažindino pretendentų su konkurso rezultatų apskundimo tvarka ir terminais, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui, kadangi pareiškėja tinkamai pasinaudojo savo teise apskųsti konkurso rezultatus teismine tvarka.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo konkurso komisijos sprendimas, kuriuo konkurso laimėtoja pripažinta J. A.-G., pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo panaikinti nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Atitinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti konkurso laimėtoja pareiškėją. Kaip minėta, teismas negali perimti konkurso komisijai suteiktų įgaliojimų ir spręsti dėl konkurso rezultatų, todėl dar ir dėl šios priežasties šis pareiškėjos skundo reikalavimas negali būti tenkinamas. Kadangi atsakovo konkurso komisijos sprendimas, kuriuo konkurso laimėtoja pripažinta J. A.-G., pagrįstas ir teisėtas, pagrindo panaikinti atsakovo įsakymo dėl J. A.-G. paskyrimo į pareigas taip pat nėra. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimų patenkinimas trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų sukėlęs neigiamas teisines pasekmes, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos skundo reikalavimus atmetus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Todėl pripažintina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 150 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimų į skundą ir patikslintą skundą surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 80-81, 115-116). Teismo vertinimu, šios išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos D. P. skundą atmesti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A.-G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.