Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-526/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-23
Bylos Nr.
1A-31-526/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė, Eugenijus Antanauskas, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
Z. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-526/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48660-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5.; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Lolitai Marcinkutei,nuteistojo gynėjui advokatui Valdui Raudoniui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Z. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejiems) metams uždrausta naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei išieškota iš Z. V. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą – 200 Eur (du šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Z. V. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 4,25 promilių neblaivumas). Tokiais veiksmais Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. V. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas, neteisėtas. Nurodo, jog nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, kad jis 2023 m. gruodžio 21 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą (alkotesteriu nustatytas 4,25 promilių neblaivumas). Pažymi, jog įtarimas jam pateiktas vadovaujantis LR BPK 187 str., nurodant jo padarytą nusikalstamą veiką (padarymo vietą, laiką, kitas aplinkybes) ir baudžiamąjį įstatymą, numatantį tą nusikalstamą veiką. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) nebuvo surašytas, todėl mano, kad šiuo atveju jam pareikštas įtarimas yra atitikmuo kaltinamajam aktui, kuriuo yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Pažymi, jog iš įtarimo turinio sužinojo, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia jam galimybę pasiruošti gynybai, bylos nagrinėjimo teisme metu, kurios įgyvendinimas neįmanomas be BPK normų garantuotų teisių: teisę žinoti kuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.) ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

2.2. Apelianto manymu, jam pareikštas įtarimas neatitinka BPK 187 str. l d. reikalavimų. Nurodo, jog įtarime nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 21 d. apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, jis vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą (alkotesteriu nustatytas 4,25 promilių neblaivumas): 1. Į PK pranešėjo skambutis 2023 m. gruodžio 21 d. 22 val. 23 min.; 2. 2023 m. gruodžio 21 d. 22 val. 20 min. (toks laikas nurodytas įtarime) jam girtumas nebuvo nustatinėjamas; 3. 4,25 promilės jam nustatytas 2023 m. gruodžio 21 d. 23 val. 51 min., t. y. po l val. 31 min. jei pagal pareikštą įtarimą ir po l val. 28 min. jei nuo pranešimo į PK; 4. Koks girtumas (promilių kiekis) ar negirtumas buvo 2023 m. gruodžio 21 d. 22 val. 20 min. (kaip įtarime), jei alkoholio kiekio jo kraujyje niekas nenustatinėjo? 5. Nuo pareiškėjo skambučio į PK 2023 m. gruodžio 21 d. 22 val. 23 min. (kuris teigė, kad automobilis užklimpo ir stovi) iki kada atvyko policijos darbuotojai ir jam nustatė girtumą, t. y. 23 val. 51 min., automobilis buvo užklimpęs, stovėjo, jis nevairavo. Apeliantas nesupranta, nuo kokių aplinkybių, pareikštų jam įtarime, jis turi gintis. Apelianto manymu, įtarimas suformuotas neapibrėžtai ir netiksliai. Mano, jog gintis turėtų nuo aplinkybių, kurios nenustatytos, spėjamos. Apelianto vertinimu, tai esminis trūkumas, suvaržantis įstatymų garantuotas teises (BPK 22 str. 3 d.). Mano, jog įtarimas pagal kurį buvo teisiamas nusikalstamos veikos padarymu, turi būti aiškus, tikslus, nepažeidžiantis jo teisės į gynybą. Nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas (šiuo atveju įtarimas) neatitinka šių reikalavimų, kai jame nurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog LR BPK 50 str. l d. nurodyta, kad ,,Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmos apklausos momento ir suteikti šia teise pasinaudoti“. Pažymi, jog 2024 m. sausio 2 d. teikiant įtarimą jam, apeliantui, nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Apie gynėjo atsisakymą, kaip nurodyta „Teisės dėl gynėjo išaiškinimo protokole" jokia forma, nei žodžiu, nei raštu jis neišreiškė. Pažymi, jog jei tokia teisė būtų buvusi išaiškinta, ja būtų pasinaudojęs. Po pokalbio, apie 2023 m. gruodžio 21 dienos įvykius su tyrėja, jam buvo pateikti keli procesiniai dokumentai, liepta pasirašyti, ką jis ir padarė. Nurodo, jog akinių neturėjo. Mano, jog jo konstitucinė teisė baudžiamajame procese turėti gynėją, nebuvo užtikrinta. Apeliantas nurodo, jog teismas tiki tyrėjos liudytojos S. D. parodymais, kurie neatitinka tikrovės ir praktiškai negali būti kitokie, šiai tyrėjai duodant parodymus apie savo darbines funkcijas, kurių patikrinti šioje situacijoje neįmanoma, todėl negali būti vertinamos kaip objektyvūs. Apeliantas pažymi, jog Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji niekaip negali būti suvaržyta, jokiais pagrindimais ir jokiomis sąlygomis. Valstybės teisėsaugos institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinanti šias teises būtų reali. Nurodo, jog LR BPK 44 str. 7 d. įtvirtinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Apeliantas pabrėžia, jog tokios galimybės neturėjo.

2.4. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje daro visiškai nepagrįstas išvadas, teigdamas, kad jo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, norint išvengti atsakomybės, o jo parodymui laiko nenuosekliais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Iš nuosprendžio turinio galima daryti išvadą, kad teismas labiausiai vertina liudytojo K. P. parodymus. Apelianto manymu, teismas nevertina prieštaraujančių, nenuoseklių šio liudytojo parodymų, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. nurodė ,, ... kam priklauso automobilis nežinau, bet su juo visada važinėjasi vakarais Z. V.“, ,,... kiek esu matęs tai jis važiuoja visada neblaivus, blaivas jis su mašina nevažiuoja“. Du kartus pakartoja ,,... kad už vairo sėdėjo būtent Z. V. aš nemačiau (daro prielaidą) bet niekas apart jo su ta mašina nevažiuoja“, ,,... nemačiau, kad Z. sėdėjo už vairo". Teisme liudytojas K. P. pasakė „Pirmą kartą mačiau tą automobilį“, ,,...iš kitų esu girdėjęs, kad V. blaivas mašina nevažiuoja. Tik iš kalbų tai žinau“. Į prokuroro klausimą atsako ,,...greičiausiai, kad buvo neblaivus“. Teismas vadovavosi liudytojo K. P. parodymais, kuriuos duodamas jis spėlioja, daro prielaidą, vadindamas juos nuosekliais bei išsamiais. Apelianto manymu, visiškai nepagrįsta jokiais duomenimis teismo padaryta išvada, kad ,,...iki kol atvyko policijos pareigūnai K. P. iš esmės visą laiką stebėjo užklimpusį automobilį ir prie jo nematė nieko girtaujant“.

2.5. Nurodo, jog liudytojų policijos darbuotojų T. R. ir L. P. parodymai tik patvirtina jo duotus parodymus, kad jis automobilio nevairavo, o 23 val. 51 min. nustatytas girtumas 4,25 promilės ir pakartotinis patikrinimas jau 2023 m. gruodžio 22 d. 00 val. 14 min. nustatytas girtumas 4,76 promilės, tik patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas neseniai, t. y. stovinčiame automobilyje. Apeliantas mano, jog teismas spėlioja vertindamas ir liudytojo V. S. parodymus. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, pastarasis kartojo, kad pas Z. V. buvo kai šis pardavė gyvulius, padėjo suvaryti gyvulius į furgoną. Teismui buvo pateiktos sąskaitos faktūros apie gyvulių pardavimą 2023 m. lapkričio 13 d. ir gruodžio 13 d. Teismas be jokio pagrindo, nepatikrinęs gautų duomenų, daro išvadą, kad ,,...teismo vertinimu, pateikti dokumentai tik patvirtina faktą, jog 2023 m. lapkričio 13 d. ir gruodžio 13 dienomis buvo parduoti gyvuliai, tačiau nepaneigia aplinkybės, jog gyvulius Z. V. galėjo pardavinėti ir 2023 m. gruodžio 21 d. Apeliantas nurodo, jog nuosprendyje teismas daro prielaidą, kad V. S. parodymai prieštarauja kaltinamojo bei liudytojo K. P. parodymams, tačiau byloje nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų, siekiant šiems prieštaravimams šalinti.

3. Atsiliepimų į nuteistojo Z. V. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo Z. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistojo Z. V. apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, t. y. apelianto teigimu, pirmosios instancijos nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas, neteisėtas, jam pareikštas įtarimas neatitinka BPK 187 str. l d. reikalavimų, jo konstitucinė teisė baudžiamajame procese turėti gynėją, nebuvo užtikrinta. Be to, apelianto manymu, teismas neteisingai vertino jo paties, bei liudytojų K. P. bei V. S. parodymus. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

8. Apeliaciniame skunde Z. V. nurodo, jog pirmosios instancijos nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas, neteisėtas, jam pareikštas įtarimas neatitinka BPK 187 str. l d. reikalavimų, jo konstitucinė teisė baudžiamajame procese turėti gynėją, nebuvo užtikrinta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog jie niekuo nepagrįsti. Apeliantas skunde nurodo, jog nesupranta, nuo kokių aplinkybių, pareikštų jam įtarime, jis turi gintis ir mano, jog įtarimas suformuotas neapibrėžtai ir netiksliai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Z. V. byloje suformuotas įtarimas yra aiškus ir tikslus, t. y. jis buvo įtariamas tuo, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 4,25 promilių neblaivumas). Tokiais veiksmais Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliantas skunde nurodo, jog įtarime nurodytu laiku – 22 val. 20 min. jam neblaivumas nebuvo nustatinėjamas, tai buvo padaryta tik 2023 m. gruodžio 21 d. 23 val. 51 min., kai jam ligoninėje buvo nustatytas 4,25 promilių neblaivumas. Pažymėtina, jog Z. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas neblaivumas viršija 1,51 promiles. Todėl ir nusikaltimo padarymo laikas įtarime nurodomas apie 22.20 val., t. y. tuomet, kai buvo gautas pranešimas į policiją, o ne kai apeliantui buvo nustatytas neblaivumas.

9. Nors nuteistasis Z. V. neigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1.51 promiles, tačiau įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas Z. V. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatuoja, kad nusikalstamą veiką Z. V. įvykdė, t. y. kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 4,25 promilių neblaivumas). Tokiais veiksmais Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

10. Apeliantas skunde nurodo, jog buvo pažeista jo konstitucinė teisė į gynybą, t. y. nurodo, jog 2024 m. sausio 2 d. teikiant įtarimą jam, apeliantui, nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją, apie gynėjo atsisakymą jokia forma, nei žodžiu, nei raštu jis neišreiškė ir jei tokia teisė būtų buvusi išaiškinta, ja būtų pasinaudojęs. Tačiau iš byloje esančio 2024-01-02 Teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, jog įtariamajam Z. V. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, jis jos nepageidavo, t. y. apklausos metu turėti gynėją atsisakė, tai patvirtino savo parašu (b. l. 64, t. I). Be to, tokias pačias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja S. D., kuri parodė, jog 2024-01-02 prieš apklausą ji Z. V. išaiškino įtariamojo teises ir pareigas, teisę turėti gynėją, įteikė įtarimą, o Z. V. pasirašė, kad jam išaiškintos jo teisės (b. l. 94-95, t. II). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka paneigti apelianto Z. V. skundo argumentą, jog ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu Z. V. pasirašė su juo atliktų procesinių veiksmų protokolus, pastabų dėl jų nepateikė, su juo atliktų procesinių veiksmų, kaip ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų, neapskundė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tarp jų ir teisės į gynybą pažeidimo.

11. Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo paties, bei liudytojų K. P. bei V. S. parodymų vertinimu, mano, jog jo parodymus teismas vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją, norint išvengti atsakomybės, jo parodymus laikė nenuosekliais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Tuo tarpu liudytojo K. P. parodymus teismas labiausiai vertino ir laikė juos nuosekliais bei išsamiais. Apelianto manymu, liudytojas K. P., duodamas parodymus, spėliojo ir darė prielaidas. Be to, apelianto manymu, teismas neteisingai vertino ir liudytojo V. S. parodymus, be to, teismas darė prielaidą, kad V. S. parodymai prieštarauja kaltinamojo bei liudytojo K. P. parodymams, tačiau byloje nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų, siekiant šiems prieštaravimams šalinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistojo Z. V. ir liudytojų K. P. bei V. S. parodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paties Z. V. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, todėl vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija, norint išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog apeliantas Z. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė kardinaliai skirtingus parodymus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę iš esmės pripažino, tvirtino, jog pradėjo girtauti nuo 15 val., neatsimena kaip vairavo, bet to neneigia, išreiškė norą pabaigti bylą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 69-72, t. 1), o teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją, nebepripažino savo kaltės ir tvirtino neblaivus nevairavęs (b. l. 74, t. II). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Z. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta versija vertintina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, norint išvengti atsakomybės, o jo parodymai laikytini nenuosekliais, nepatikimais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.

12. Apeliantas skunde nesutinka su tuo, jog liudytojo K. P. parodymai iš esmės laikytini nuosekliais, atitinkančiais įvykio aplinkybes ir gana išsamiais. Mano, jog liudytojas K. P., duodamas parodymus, spėliojo ir darė prielaidas, todėl jo parodymai turėjo būti vertinami kaip prieštaraujantys ir nenuoseklūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybę, kad būtent Z. V. 2023 m. gruodžio 21 d. apie 22.20 val. neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. G., patvirtino nuoseklūs bei išsamūs tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo K. P. parodymai. Pažymėtina, jog liudytojas K. P. nuosekliai ir išsamiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, jog 2023 m. gruodžio 21 d. maždaug nuo 21 val. Z. V. su keleiviu priekyje, būdamas neblaivus važinėjosi automobiliu „VW Passat“ po jo tėvų kiemą, laukus, vietinės reikšmės keliukais, kol galiausiai apie 200 metrų atstumu nuo jo tėvų namų automobilis, K. P. matant, užklimpo. Tada K. P., eidamas artyn užklimpusios mašinos, matė kaip žmogus, vadinamas D., bandė išstumti užklimpusį automobilį, bei girdėjo Z. V., raginantį draugą stumti. Jam priėjus dar arčiau, automobilis buvo užvestas, už jo vairo sėdėjo Z. V., o D. jau nebebuvo. K. P. buvo akivaizdu, jog Z. V. buvo neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, sunkiai rinko žodžius, kalba pynėsi. Tuomet K. P. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, jog neblaivūs asmenys važinėjosi po kaimą ir užklimpo. Kol atvyko policijos pareigūnai jis stebėjo automobilį, buvo dar kartą iki jo nuėjęs, Z. V. sėdėjo automobilyje. Jis nematė, kad kas prie užklimpusio automobilio girtautų. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti šiais liudytojo K. P. parodymais, juolab, kad juos patvirtina policijos pareigūnų, kurie pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją vyko į įvykio vietą, parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

13. Apeliantas Z. V. skunde taip pat nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo liudytojo V. S. parodymų vertinimu ir mano, jog teismas daro prielaidą, kad V. S. parodymai prieštarauja kaltinamojo bei liudytojo K. P. parodymams, tačiau byloje nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų, siekiant šiems prieštaravimams šalinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė liudytojo V. S. (vadinamo pravarde D.) parodymus duotus teisme vertina kritiškai, kaip siekį padėti išvengti Z. V. atsakomybės, kadangi juos sieja tam tikri ryšiai (yra geri pažįstami, liudytojas padeda Z. V. atlikti kai kuriuos darbus), dėl ko neabejotinai įžvelgtinas šio liudytojo suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, sprendžiant Z. V. kaltės klausimą. Be to, pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dalis šio liudytojo, t. y. V. S., parodymų prieštarauja paties Z. V. bei liudytojo K. P. parodymams, todėl jais besąlygiškai tikėti nėra pagrindo.

14. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog liudytojų policijos darbuotojų T. R. ir L. P. parodymai tik patvirtina jo duotus parodymus, kad jis automobilio nevairavo, o 23 val. 51 min. nustatytas girtumas 4,25 promilės ir pakartotinis patikrinimas jau 2023 m. gruodžio 22 d. 00 val. 14 min. nustatytas girtumas 4,76 promilės, tik patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas neseniai, t. y. stovinčiame automobilyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Z. V. 23 val. 51 min. nustatytas 4,25 promilių girtumas tik patvirtina, jog įtarime nurodomu laiku, t. y. apie 22.20 val., kai policijoje buvo gautas pranešimas, Z. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kadangi nustatytas toks didelis promilių neblaivumas negalėtų susidaryti per trumpą laiko tarpą, tikėtina, jog Z. V. girtavo jau kurį laiką, o ne tik transporto priemonei sustojus K. P. lauke. Aplinkybė, jog 2023 m. gruodžio 22 d. 00 val. 14 min. Z. V. nustatytas 4,76 promilių girtumas tik patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas dar ir stovinčiame automobilyje.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotą nusikalstamą veiką, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog Z. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 4,25 promilių neblaivumas). Tokiais veiksmais Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog buvo vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai – paties Z. V., liudytojų K. P. bei V. S. parodymai – buvo įvertinti kitaip nei to norėjo nuteistasis Z. V., nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

16. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies buvimo Z. V. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Z. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eugenijus AntanauskasEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė