Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-19-772/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-09-09
Bylos Nr.: 2-19-772/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-04185-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Stubrys
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: V. M.
Išvadą teikia: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-19-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04185-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.3.; 75.7.; 75.8.; 75.9.; 77.4.2.; 78.2.1.;116.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei adv. J. Dumbliauskaitei, atsakovui V. M., atsakovo atstovei adv. D. Balčiūnienei, Institucijos, duodančios išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (ŠVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. M. iš pradžių kreipėsi su ieškiniu, o vėliau su patikslintu ieškiniu į teismą nurodydama, kad su atsakovu V. M. sudarė ir įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) Biržų raj. savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Įstatymo nustatyta tvarka sudarytoje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M., o (duomenys neskelbtini) dukra V. M. Abu vaikai šiuo metu yra nepilnamečiai.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu teigė, kad jų santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog jie gyvena atskirai jau metai laiko ir neveda bendro ūkio. Atsakovas nesirūpina šeima ir faktiškai jos neišlaiko. Atsakovas savo gaunamas pajamas taupo, o faktiškai šeima gyveno iš jos gaunamų pajamų. Ieškovė mano, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teigė, jog atsakovas jos atžvilgiu ne kartą vartojo smurtą, tačiau ji niekur nesikreipdavo, nes buvo gėda. Paskutinį kartą 2011-05-26 apie 7 val. 30 min. atsakovas su kumščiu kelis kartus sudavė ieškovei į kairią ranką. Ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. G675/11/04. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu elgėsi žiauriai, mušdamas ją, ko pasėkoje ji jautė fizinį skausmą ir pažeminimą. Teigė, kad atsakovas ją terorizuoja, užgaulioja, keikia, žemina įvairiais žodžiais vaikų akivaizdoje, atsakovas net paslepia jos mezginius, šaiposi ir tyčiojasi visaip. Ieškovė bandė su atsakovu taikytis prieš kiek metų, atsakovas jai žadėjo nebemušti, nesityčioti, išlaikyti šeimą, tačiau tų savo pažadų netęsėjo. Dėl žiauraus atsakovo elgesio, jos žeminimo, šeimos neišlaikymo, ieškovė buvo priversta su vaikais išeiti iš namų ir šiuo metu gyvenu atskirai nuo atsakovo. Ieškovė atsakovui siūlė išsituokti gera valia, tačiau jisai nesutiko. Pagrindinė priežastis dėl ko jisai nenori išsituokti, tai nenori vaikams mokėti išlaikymo, nes niekada nedavė ieškovei pinigų vaikams išlaikyti, visą laiką vaikus išlaikė ji viena iš savo pajamų, o atsakovas net nesuvokia, kad reikia duoti lėšų vaikams išlaikyti. Ieškovė atskirai nurodė, kad jų santuoka yra nutrūkusi ir ji nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jie gyvena atskirai. Tai, kad jie bendro ūkio neveda žino ir aukščiau nurodytas aplinkybes gali patvirtinti jos pakviesti liudytojai.

Ieškovė prašė teismo nutraukti jos santuoką dėl atsakovo kaltės.

Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, prašė jai palikti santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui palikti pavardę „M.“.

Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, prašė nepriteisti išlaikymo vienam iš kito.

Nepilnamečių dukrų G. ir V. gyvenamąją vietą prašė nustatyti kartu su ieškove iki jų pilnametystės.

Šalies argumentai

Taip pat prašė teismo nustatyti, kad atsakovas V. M. matysis ir bendraus su nepilnametėmis dukromis G. M. ir V. M. pagal jos 2014-06-06 teismui pateiktą pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Ieškovė teigė, kad atsakovui netrukdys bendrauti su vaikais.

Be to ieškovė nurodė, kad abi nepilnametės dukros gyvena kartu su ja ir yra jos išlaikomos. Vyresniosios dukros G. išlaikymui į mėnesį reikia išleisti apie 1 200 Lt, o jaunesnės V. apie 1 000 Lt į mėnesį. Teigė, jog atsakovas vaikams išlaikyti lėšų neduoda.

Ieškovė pateikė ir dukrų išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimą.

Nurodė, kad atsakovas yra išsilavinęs, turi specialybę, pakankamai turi pajamų, jog galėtų išlaikyti vaikus, tačiau šios pareigos gera valia nevykdo.

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad atsakovas yra vaikų tėvas, todėl privalo teikti vaikams išlaikymą, jog nepilnametės dukros galėtų normaliai gyventi, maitintis ir vystytis.

Ieškovė patikslintu procesiniu dokumentu teismo prašė priteisti iš atsakovo nuo 2012 m. liepos mėnesio 01d. po 550 Lt kiekvieną mėnesį išlaikymą nepilnametei G. M. iki jos pilnametystės. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo nuo 2012 m. liepos mėnesio 01 d. po 450 Lt kiekvieną mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. iki jos pilnametystės.

Prašė teismo nustatyti, kad nepilnamečių dukrų G. M. ir V. M. išlaikymo lėšas nuo 2012-07-01 uzufrukto teise tvarko jų motina L. M. iki jų pilnametystės.

Be to prašė pripažinti, kad L. M. vardu sudaryta gyvybės draudimo sutartis Nr. 5435CG Uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „Avivą Lietuva“ ir pagal šią gyvybės draudimo sutartį Nr. 5435CG, įmokėtos gyvybės draudimo įmokos, sumokėtos nuo dr. rizikos galiojimo pradžios 2002-12-20 iki 2012-07-12 sumoje 17.112,21 Lt ( septyniolika tūkstančių vienas šimtas dvylika litų 21 ct), yra L. M. asmeninė nuosavybė, o taip pat pripažinti, kad gyvybės draudimo liudijimas, kurio vertė 2012-07-12 dienai yra 10.602.90 Lt yra L. M. asmeninė nuosavybė.

Santuokoje įgytą turtą ieškovė prašė padalinti jai priteisiant 2/3 dalis turto, o atsakovui priteisti 1/3 dalį turto, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu būdu ieškovė teismo prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą sekančiai – nešiojamą kompiuterį su planšete, kurį nupirko ieškovė išsimokėtinai, mokėjo apie 3.000 Lt, šiuo metu įvertina - 400 Lt, vyrišką dviratį, kurį ji nupirko išsimokėtinai, sumokėjo virš tūkstančio litų, šiuo metu įvertina – 400 Lt, moterišką dviratį jos nupirktą išsimokėtinai, už kurį sumokėjo apie 800 Lt, šiuo metu įvertina 150 Lt, šiuo dviračiu naudojasi vyresnė dukra, viso turto už 950 Lt, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus atsakovui skirti 1/3 dalį šio turto, o ieškovei 2/3 dalis ir natūroje padalinti taip - atsakovui priteisti nešiojamą kompiuterį su planšete, kurią šiuo metu įvertina 400 Lt, vyrišką dviratį, kurį įvertina 400 Lt, viso turto už 800 Lt, o jai natūroje priteisti moterišką dviratį, kurį įvertina -150 Lt, juo naudojasi nepilnametė vyresnė duktė. Kadangi viso turto vertė yra 950 Lt, o 1/3 dalies vertė yra 316 Lt, o atsakovui tenkančio turto vertė yra – 800 Lt, tai prašė ieškovei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją 484 Lt už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Ieškovė nurodė, kad nei ji, nei atsakovas neturi jokių skolų ir neturi kreditorių, kuriems turėtų pranešti apie šios bylos nagrinėjimą.

Ieškovė savo reikalavimus ir atsikirtimus atsakovui į jo procesinius dokumentus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais:

- Liudytoja E. P. parodė teismui, kad yra ieškovės draugė, nes jų vaikai lanko šokius ir jos dažnai bendrauja. Nurodė, kad 2010 metais joms puošiant mokyklos salę, ji ant ieškovės rankos pamatė didelę mėlynę ir ieškovė jai atsakius, kad tai vyras padarė. Tuomet ieškovė pravirkusi ir jai pasipasakojo, kad vyras prieš ją smurtauja. Ji taip pat buvo liudytoja, kuomet su ieškovės dukra kartu grįžo po šokių repeticijos į pastarosios namus ir pastebėjo, kad dukra G. bijo tėvo, nes ji susitiko prie buto durų. Taip pat pamatė, kad L. irgi bijo sutuoktinio. Tuo metu ji jai sakė, kad vyras veržiasi pas ją į namus. Tą kartą ieškovė nuomojosi butą. Ne kartą M. bandė įeiti į jos butą.

- Liudytoja R. U., duodama parodymus teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove yra bendradarbės 15 metų, dirba viename kabinete. Pažįstu ir V. Nuo pirmo vaiko gimimo pajuto, kad kažkas yra ne taip, buvo nėjusi aplankyti jų gimusio vaiko. Ji yra vyresnė už ieškovę 9 metais, kad kažkas ne taip ji pajuto iš atsakovo balso tembro. Apie šeimą kalba buvo labai graži, bet ieškovės balsas suvirpėjo. Ieškovė yra uždara, elgiasi garbingai, neapšneka savo šeimos. Nepasakodavo jokių dalykų apie savo šeimą. Žinojo, kad paskutiniais metais tarp sutuoktinių buvo tokių dalykų, kurių negali toleruoti. Sužinojo, kad V. naudoja smurtą prieš L., psichologinį ir fizinį. L. jai sakė, kad ne tik psichologinį smurtą. Praeitą vasarą ji tai sužinojo. Po pavasario koncerto L. sakė, kad jai nulipus nuo scenos V. pasakė labai daug keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių. Jai buvo sunku patikėti. Parodė, kad mėlynių L. jai nerodė, tik pasakė, kad ją muša. L. vyras vadino rusiškais necenzūriniais žodžiais. Po paskutinio koncerto mokykloje jis ją irgi iškeikė rusiškais keiksmažodžiais. Už tai, kad ji scenoje vedė koncertą. Apie vaikų išlaikymą jos kalbėdavo, žinojo, kad L. dirba ir uždirba, o V. uždirba minimaliai. L. tenka pagrindinis krūvis.

- Liudytoja G. Š., duodama parodymus nurodė, kad yra ieškovės bendradarbė. Kartu dirba apie 15 metų. Virš 10 metų tai tikrai. Pastebi, kad L. yra nelaiminga, užsidariusi, nepasakoja apie bendras šeimos išvykas, šventes, vasaros atostogas. Yra mačiusi ją verkiant, paklausus dėl ko, suprato, kad neįmanoma gyventi vieno kambario bute su dviem mažamečiais vaikais. Kada apsilankė pas ieškovę matė, kad jos šeimai trūksta gyvenamojo ploto. Yra mačiusi juos šventėse, bet atskirai. Su V. nėra bendravusi, neturi prieš jį nusistatymo. Parodė, kad L. jai kalbėjo, jog vyras prieš ją pakėlė ranką, agresyvus yra, pasakojo, kad ją negražiai vadina. Ji pati tai yra girdėjusi praeitais metais telefoninio pokalbio metu. Tuo metu paskambino V., nes reikėjo pasiskolinti dukrai suknelę. L. sakė, kad V. nenorėjo duoti. Jai baisu pasidarė, nes prieš tai su L. tarėsi. Tada nusprendė V. paskambinti pati. Kai paskambino V., jis negražiai kalbėjo ant L. Keikė L. rusiškais keiksmažodžiais, ji nenorėjo toliau tęsti su juo pokalbio. Ji suprato, kad namie baisūs santykiai. L. yra uždara, santūri, apie V. nėra nieko blogo pasakiusi. Mano, kad ta šeima toliau gyventi kartu negali. Reikia pinigų vaikams išlaikyti, nes L. viena išlaiko vaikus. Jis šeimos neišlaiko, už būrelius ji moka visą laiką. Nurodė, kad L. yra labai sąžiningas žmogus. Ieškovė jai sakydavo, kad ji viena iš savo pinigų gyvena.

- Liudytoja D. R., teisme duodamas parodymus nurodė, kad su ieškove L. yra bendradarbės, 10 metų tikrai dirba kartu. Iš L. pasakojimų žino, kad prieš ją buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Ji buvo palikusi V., ji padėjo jai išsikraustyti į kitą butą, kai gimė pirmoji dukra. Teigė, jog jai buvo labai sunku, jeigu ji išėjo iš sutuoktinio. Negali pasakyti, kada suprato, kad L. grįžo pas vyrą, tačiau žino, kad jie kalbėjo ir V. labai norėjo, kad ji sugrįžtų. Mano, kad ji galbūt tikėjo, jog jis padarė išvadas. Dėl psichologinio smurto, tai negražiais žodžiais vyras ją vadindavo. Yra girdėjusi, kad L. buvo kartą sumušta. Teigė, kad nežino, jog L. iš vyro būtų gavusi pinigų. Mano, kad labai sudėtinga gyventi viename kambaryje keturių asmenų šeimai. Kai pirmą kartą ji L. iškraustė, tada suprato, jog nėra gerai jos šeimoje. Kiek po to suprato, kai L. grįžo pas vyrą, kad situacija vėl pradėjo blogėti. Kai ji dar gyveno kartu su vyru, žino, kad jai buvo blogai. Bendraudama su L. taip pat suprato, kad vyras šeima nesirūpina. L. yra labai uždara, nekalbus žmogus, jeigu ji kažką neiškentėjusi pasakydavo, tai ji laikė jos atvirumu. Kad L. galėtų fantazuoti tokių minčių jai nekilo. Kaip tėtis bendrauja su dukromis jai neteko matyti, yra mačiusi, kaip jis buvo atėjęs per rugsėjo pirmąją į mokyklą.

- Liudytojai B. M. duodama parodymus nurodė, kad yra ieškovės motina.

Mano, kad jie turėjo išsiskirti seniai, nes kiekvienas turi savo tiesą ir nenorėjo įsiklausyti į kitą žmogų. Ji jaučiasi kalta, nes po pirmo išėjimo dėjo daug pastangų, kad L. sugrįžtų pas vyrą. Tai buvo iš meilės anūkei G. Manė, kad vaikui reikia šeimos. G. buvo trys metai, ji to požiūrio neturėjo, dabar paauglystė, jai 12 metų, pasikeitė vaikas. Pradeda mąstyti kritiškai ir mato negeroves šeimoje. Su V. yra šnekėjusi. V. sakė nesipykti, reikia vaikus užauginti. Jis neišgirdo jos, kiekvienas turi savo tiesą, gina savo nuomonę. Su Viktoro tėvų šeima nekalbėjo. Dukters šeimoje prieita iki muštynių, V. per galvą užduodavo. Smurtas gilėjo, prasidėjo nuo psichologinio dėl materialinių dalykų. L. reikėjo išlaikyti visą šeimą. Jai reikėjo ją nuolat remti. V. iš L. buvo paėmęs pinigus ir nedavė jai, ji turėjo badauti. Gyventi kartu jie negali niekaip. Ne L. smurtą naudojo, o V. psichologinį smurtą nuolat naudojo, jie kaip šeima negyveno, nei kur išvažiuodavo, nei išeidavo. V. turi automobilį. Mušdavo dukrą per galvą, pakaušį, yra pakratęs, ranka buvo sužalota, matė ant jos mėlynę. Ji girdėjo iš dukros, kaip jis su ja elgiasi. Ji su juo nepiktuoju. Yra girdėjusi kaip jis dukra kolioja rusiškais keiksmažodžiais. Kartą jis sugrįžo iš Vilniaus, G. šokinėjo ir vos neužsigavo abi su L. Jis pradėjo ją keikti rusiškai, sakė, jog tikėjo, kad taip ir bus, nes jos vos nenukrito, tai jai dėl to buvo baisu. Finansiškai jis neišlaikė šeimos, nes L. vis prašydavo jos pinigų, o ji L. siųsdavo pinigus. Pas juos ji matė vargą, tuščią šaldytuvą. Tada atvykusi eidavo į parduotuvę ir viską pirkdavo. Kai G. gimė ji buvo atvažiavusi, rado tuščią šaldytuvą, L. po gimdymo atvežta į namus ir palikta viena. Klausė, tai kur tos daržovės, kurias davė, nes nieko nėra. L., sakė, jog V. išvežė pas tėvus į rūsį ir neatveža, o gal kam atidavė. Ji tai žiūri kaip į nesirūpinimą jos dukra, anūke. Dukra jai sakė, kad pinigai pas V. Pas jį buvo jos pinigai, dėl to ji labai pasibaisėjo ir ją pamokė, kad ji visą laiką turėtų savo pinigų pavalgymui. Žino, kad V. reikėjo gero kompiuterio, kad galėtų dirbti, o L. mokėjo įmokas. Reikėjo dviračių, o vėl įmokas moka dukra ir pan. Mano, kad V. labai mažai uždirba, arba labai taupydavo. Vaikams ir L. jis yra agresyvus. V. yra griežtas su vaikais. Teigė, jog kas du, kas tris mėnesius apsilankydavo pas dukrą, o per visą vasarą jos būdavo pas ją. Iš Viktoro tėvų pusės niekada nebuvo tokios kalbos, kad prisidėtume visi materialiai, kad pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas. V. yra darbštus ir nagingas. V. yra kietas kaip šikšna, taupus ir visiškai visus centukus pasideda sau, bei neskiria jos mieloms anūkėms nei kiek. Dukra išlaikydavo visą šeimą, nes prašydavo ir jos pinigų, kai nebeišsitekdavo. V. yra „mamytukas“ iš blogosios pusės, savajai šeimai nepaklūsta, bet mamai taip.

Atsiliepimas

Atsakovui pateikus į bylą priešinį ieškinį ieškovei, pastaroji pateikė teismui ir atsiliepimą dėl atsakovo reikalavimų.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį su pakeitimais tenkinti, o atsakovo priešieškinį ir jo pakeitimus atmesti.

Ieškovės atstovė pateikė į bylą rašytinės formos baigiamąją kalbą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2012-08-20 pateikė į bylą priešinį ieškinį, o vėliau patikslintą priešinį ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus.

Šalies argumentai

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu atliktos psichologinės ekspertizės išvadas, kuriomis teismas vadovausis, atsakovas, pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo ir išdėstė savo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka turi būti nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, nepaisant atsakovo pastangų ir noro išsaugoti šeimą, gyvenimas santuokoje nebeįmanomas.

Atsakovas nurodė, kad su ieškove daugiau kaip vieneri metai nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, nebendrauja, nevykdo savo, kaip sutuoktinių, pareigų vienas kito atžvilgiu. Mano, jog sutuoktinių konfliktiškuose tarpusavio santykiuose dažniausiai nebūna kaltės tik iš vieno sutuoktinio pusės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atsakovo vaikų motina, atsakovo manymu, protingiausia būtų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu).

Atsakovas teigė, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, bei yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, jie privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Nors ir nesutinka su kai kuriais psichologinės ekspertizės teiginiais ir išvadomis, tačiau atsakovas neturi galimybės jų nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė nustatė, jog vyresnioji dukra G. jau sugeba išreikšti savo nuomonę, su kuo ji nori gyventi, ir dukrų išskyrimas nėra galimas, atsakovas, yra priverstas šiuo metu sutikti, kad abiejų dukrų G. M. ir V. M., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikų motina, tačiau atsakovas sieks pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime, maksimaliai ir netrukdomai bendrauti su dukromis, tikėdamasis, kad ateityje dukros įvertins tėvo pastangas ir pasirinks gyventi kartu su juo. Pas atsakovą yra sudarytos visos sąlygos, kad bet kada dukros galėtų apsigyventi nuolat pas jį.

Atsakovas supranta savo pareigą teikti vaikams išlaikymą, ją vykdo ir ateityje yra pasiryžęs teikti vaikams išlaikymą gera valia. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta pakankamai ilgai ir teismas bei ieškovė turėjo galimybę įsitikinti, kad atsakovo pajamos yra pastovios, gaunamos tik iš darbo santykių, ir kitų šaltinių pajamoms gauti atsakovas neturi. Atsakovo gaunamos pajamos leidžia kiekvienai iš dukrų teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 300,00 Lt, todėl prašė priteisti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kurį uzufrukto teisėmis tvarkys ieškovė. Atsakovas mano, kad tokio dydžio lėšos, atsižvelgiant ir į ieškovės pareigą išlaikyti vaikus, yra pakankamos dukrų poreikiams užtikrinti.

Nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti įtrauktas į dalintino turto balansą kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, šalys nėra įgijusios. Atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė kaupė lėšas bendrovėje „Aviva Lietuva“ pagal gyvybės draudimo sutartį. Pagal atsakovą šios gyvenant santuokoje sukauptos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl sukaupta garantuota išperkamoji suma turi būti padalinta laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str.).

Atsakovas išdėstė nuomonę ir prašymą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl laiko, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas neturi būti sprendžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ne visada tinkamai supranta, jog tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, mano, kad turi būti nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nes atsakovas turi teisę ir nori su dukromis bendrauti ieškovei nekliudant, išlaikyti glaudų ryšį su dukromis, dalyvauti jų gyvenime, jomis rūpintis ir auklėti. Bendravimo tvarka turi būti tokia, kad atsakovas su dukromis galėtų bendrauti maksimaliai, kad dukros leistų laiką jo namuose, tėvo namus vertintų kaip savus, nes ten augo nuo gimimo. Atsakovo turimos gyvenimo sąlygos sudaro jam galimybę užtikrinti dukroms jų interesus atsitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsakovas turi specialių žinių tiek dailėje, tiek choreografijoje, todėl dukroms yra geras patarėjas jų veikloje, palaiko ir supranta jas. Atsakovas sugeba atlikti visus buities darbus: gamina maistą, skalbia, lygina ir kt., todėl visiškai gali pasirūpinti dukromis, kai jos būna tėvo globoje.

Po santuokos nutraukimo prašė šalims palikti santuokines pavardes.

Remiantis aukščiau išdėstytu atsakovas teismo prašė:

1. Nutraukti santuoką, sudarytą tarp V. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: M. ir M.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. M. ir V. M., nuolatinę gyvenamąją vietą su motina L. M.

4. Priteisti iš V. M. nepilnametėms dukroms G. M. ir V. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį iki jų pilnametystės.

5. Vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti vaikų motiną L. M..

6. Nustatyti V. M. bendravimo su dukromis G. M. ir V. M. tokią tvarką:

6.1. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį V. M. su dukromis G. ir Vaiva bendrauja savo gyvenamojoje vietoje, abi dukras L. M. penktadienį 17.00 val. atveža į V. M. namus, V. M. pirmadienio ryte dukras nuveža į mokyklą, darželį;

6.2. kiekvienos savaitės pirmąją dieną, kai šokių treniruotėse toje pačioje vietoje užsiima dukros G. ir Vaiva paeiliui viena po kitos V. M. lydi dukras į užsiėmimus ir jiems pasibaigus parveža į L. M. namus;

6.3. per šventes V. M. bendrauja su dukromis tokia tvarka:

6.3.1. kas metai: Tėvo dieną, šį šventinį savaitgali dukros praleidžia su tėčiu, penktadienį 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. pirmadienį nuveža dukras į mokyklą; V. M. gimtadienis (vasario 25 d.) vasario 24 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. vasario 26 d. arba artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; dukrų pusseserės T.gimtadienis (sausio 8 d.) sausio 7 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. sausio 9 d. arba artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; dukrų pusbrolio Henriko gimtadienis (vasario 20 d.) vasario 19 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. vasario 21 d. arba artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; dukrų močiutės Z. gimtadienis (sausio 13 d.) sausio 12 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. sausio 14 d. arba artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; dukrų senelio J. gimtadienis (vasario 4 d.) vasario 3 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. vasario 5 d. arba artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; G. krikšto motinos V. gimtadienis (vasario 17 d.) vasario 15 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. vasario 18 d. arba artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; Joninės (G. ir V. senelis J.) (birželio 23 d.) birželio 22 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į M. namus, V. M. birželio 25 d. 13.00 val. nuveža dukras į L. M. namus.

6.3.2. poriniais metais: dukros G. gimtadienis (gruodžio 4 d.) gruodžio 3 d. 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. gruodžio 5 d. arba artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; dukros V. gimtadienis (rugpjūčio 10 d.) dukros G. ir Vaiva švenčia su tėčiu V. M. (neporiniais metais V. M. nuveža dukras G. ir V. į L. M. namus rugpjūčio 9 d. 17.00 val., o L. M. atveža dukras G. ir V. rugpjūčio 11 d. 17.00 val. į V. M. namus); Kūčios ir Kalėdos (gruodžio 24 d., 25 d., 26 d.) gruodžio 22 d. 17.00 val. Mikutienė atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. gruodžio 28 d. 17.00 val. nuveža dukras į L. M. namus; Vėlinės (lapkričio 1 d.) L. M. atveža dukras į V. M. namus išvakarėse 17.00 val., V. M. artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; Šv. Velykos (sekmadienį) penktadienį 17.00 val. L. M. atveža dukras į V. M. namus V. M. antradienį nuveža dukras į mokyklą arba į L. M. namus (jei dukroms atostogos)

6.3.3. neporiniais metais: L. M. atveža dukras į V. M. namus gruodžio 28 d. 17.00 val., dukros su tėčiu sutinka Naujuosius, su tėčiu praleidžia likusią žiemos atostogų dalį ir joms pasibaigus V. M. dukras nuveža į mokyklą; mokslo metų pradžios šventė (rugsėjo 1-oji) L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus išvakarėse 17.00 val. rugsėjo 1 d. dukros G. ir Vaiva dalyvauja mokslo pradžios šventėje, V. M. rugsėjo 2 d. arba artimiausią darbo dieną nuveža dukras į mokyklą; Tarptautinė vaikų diena (birželio 1 d.) išvakarėse 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. artimiausią darbo dieną po šventės nuveža dukras į mokyklą; Užgavėnės (vasario arba kovo mėn.) išvakarėse 17.00 val. L. M. atveža dukras G. ir V. į V. M. namus, V. M. trečiadienį nuveža dukras į mokyklą.

6.3.4. vasaros atostogas nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. dukros praleidžia su tėčiu V. M. (poriniais metais); vasaros atostogas nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 18 d. dukros praleidžia su tėčiu V. M. (neporiniais metais).

6.3.5. pavasario atostogas dukros G. ir V. praleidžia su tėčiu neporiniais metais; žiemos atostogas dukros G. ir V. su tėčiu praleidžia poriniais metais.

Atsakovas savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais:

- Liudytojas I. O. duodamas parodymus parodė, kad yra pažįstamas su V. 12-13 metų kaip bendradarbiai. Lankydavosi jo namuose. V. asmenybę apibūdintų, kaip nepiktybinę, mylinčią vaikus. Asmeniškai, kad būtų konfliktai jų šeimoje, jog tą matytų tai to nebuvo. Jeigu būtų kas žiauraus, tai jo nebūtų čia šiandien. Su V. daugiau bendravau, mes parodas kartu rengė. V. ateidavo vienas, mieste susitikdavau juos abu, kad būtų aršus, nuožmus ar skriaudikas to nėra. V. dėl to kas vyksta labai pergyvena. Buvo kalba, kad L. išėjo iš namų, gal charakterių nesutapimai, o ne, kad būtų kažkokie skandalai. Žino, kad buvo ieškota sąlyčio taškų ir buvo grįžimas, mano, su abiejų pusių pagalba.

Su ieškove jam teko bendrauti, nieko nepastebėjo neigiamo iš jos. Labai puikus ryšys yra tarp dukrų ir tėčio. Jie kartu dalyvavo miesto dailininkų parodoje „Laiptų galerijoje“ ir G. kartu dalyvavo su savo piešinukais. Kai dukros sirgdavo V. rūpindavosi jomis. Buvo didelis prisirišimas vyresnės dukros prie tėčio, dažnai vežiodavo ją į konkursus, jis rodydavo iniciatyvą. Mergaitėms svarbus tiek tėtis, tiek mama, jį labai myli mergaitės, to nepaneigsi.

- L. N. E. duodamas parodymus parodė, kad su V. yra draugai 10 metų, susipažino viename renginyje. Labiau pažinojo V., su jo žmona per jį susipažino, tačiau nepamena aplinkybių. Yra mieste susitikę, G. buvo mažutė. Paskui renginiuose, namuose yra buvęs pas jį 5-6 kartus. Pirmais kartais, kai buvo L. nebuvo namuose, prieš 5 metus yra buvęs. Su V. bendravo, jie su L. buvo apsipykę, jos nebuvo namuose, žino, kad buvo išsiskyrimas tuo metu prieš kokį 10 metų. V. sakė, nežinau, kaip čia bus, abejonė buvo stipri. Jis buvo labai pasimetęs ir pats nežinojo, mano smalsumas buvo natūralus, bet nekamantinėjo žmogaus. Prieš metus, kai buvo V. gimtadienis, jautėsi konfliktas tarp jų ir įtampa. Momentais konfliktas buvo iš vieno, momentais iš kito. Tą kartą L. nuo bendravimo šalinosi, V. nuoskaudą parodė. Tai buvo prieš metus laiko. V. bendrauja su vaikais, labai prisirišęs prie jų, rūpinasi labai. Jis pakankamai geras ir griežtas tėvas. Per rūpinimąsi tas griežtumas.

Butą, kur V. su L. gyveno galėtų apibūdinti prieštaringai. V. savo kambariu rūpinosi, kiek galėjo, darė remontą. Jis gyveno su dėde. Kur jie gyveno toje dalyje, jis susiremontavo tą kambarį, grindis išklojo, pas jį pedantiška tvarka. Virtuvė, vonia reikalauja remonto, kiek V. sakė, arba laiko trūkumas susitvarkyti. Dėl smurto, kai tai išgirdo, labai nustebo. Tiesa yra, kad jis maistą ruošia. Ar V. tinkamai pasirūpina mergaitėmis negali garantuoti, bet stengiasi iš visos širdies, jis labai atsakingas, kartais pernelyg daug aukojasi, savęs nesaugo.

- Liudytojas A. M. parodė, kad yra ieškovo dėdė. Nuo 1998 m. gruodžio mėnesio gyveno su jais, iki pat šiol. Pas jį V. su šeima įsikūrė ir ten gyvena. Mano, kad sutuoktiniams trūko sutarimo, sunku pasakyti kodėl. Neteko jam su jais pasikalbėti, o patarinėti nenorėjo. L. jau buvo išėjusi, kažkas nesiklijuoja, charakteriai matyt netinka. Pasmūgiavimo nebuvo, nepastebėjo, neteko girdėti pykčių. Nebuvo kumščio parodyta, nieko nematė ir nepastebėjo. V. su L. sutarimo trūko. Spaudimo iš tėvų nebuvo, kad jais daugiau rūpintųsi V.. L. kaip šeimininkė, kad būtų tvarkinga, tai tvarkos trūkdavo virtuvėje pasitvarkyti, pavalgius indus išplauti, kambaryje rūbai išmėtyti, neskalbdavo, numesta, bendrai viskas suversta. Jam dėmesio, kaip senam žmogui ji neparodė. Nepastebėjo, pas ką pinigai buvo laikomi, nežino, kaip jie tvarkydavo šeimos biudžetą. Ji eidama į parduotuvę, paklausdavo gal ko reikia parnešti, bet jis daugiausia pats parsinešdavo. Jautė, kad kažkas ne į gerą pusę, su broliu apie tai nekalbėjo.

V. galėtų apibūdinti, kaip ramų, tylų žmogų, šeimą myli, vaikus myli. Kaip su žmona yra, čia jo reikalas, ar myli, ar ne. Neteko matyti, kad jis ant rankų nešiotų L.. V. darbingumo užtenka, gebėjimų yra, pavyzdingas, kad smurtautų prieš žmoną neteko matyti. Kažkas girdėti, kad kalba už sienos, o ką kalba nesuprasdavo. Mergaitėmis jis labai rūpindavosi, rūpestingas, jei apsirgdavo, sloguodavo, pas gydytoją vežiodavo, labai mylėjo. Moka padaryti valgyti, gamino ir jį vaišindavo. Pas tėtį dažniau ateina jaunesnioji, atsiveža ją penktadienį, šeštadienį, sekmadienį prabūna. Jai patinka čia, namais vadina, o ten kur gyvena yra butas. Sesės tarpusavyje bendrauja maloniai, sutaria. Interesai dabar skiriasi, vyresnei 12 metų, jaunėlei 5 metai. Jų žaidimai nesutampa.

- Liudytojas J. M. duodamas parodymus parodė, kad yra atsakovo tėvas. Nežino, ko jiems galėjo trūkti, jie nesikišo į jų gyvenimą. L. niekuo nesiskundė. Išėjo, gal nepatiko su juo gyventi. Kai dar L. mokėsi, prieš vestuves atėjo pas juos į namus, draugavo, nakvojo, už metų gal buvo vestuvės, jie priėmė juos gyventi, maistu aprūpino, nereikėjo jai grindų pas juos plauti. Nenorėjo įžeisti. Nesikišo, ji irgi niekuo nesiskundė jiems. Galvojo, kad gal ji pareis kada buvo išėjusi, gal viskas normalizuosis. Ji kartą jau grįžo, gal charakteris, sušvelnėjo, nežino dėl ko ji vėl išėjo. Nesakė, kad ją skriaudžia, su L. tėvais nebendravo, jie toliau gyvena, ne Šiauliuose, nenorėjo kištis, kaip norite taip ir gyvenkite. V. labai rūpestingas šeimos tėvas, jeigu jam dar grindis plauti ar valgyti padaryti, tai čia kiekvienas vyras gali pasakyti, o jeigu jai nepatiko toks griežtumas, ji nori laisvės, tai jis nežino. Parodė, kad jo sūnus be žalingų įpročių. Galvoja, kad nesutiko jų charakteriai. Nežino, ar L. turės noro bendrauti su jais. Jie norėjo, kad gyventų su sūnumi. Vasarą, pavasarį prasideda daržovės, jie juos aprūpindavo. Atveždavo su dviračiu arba dukra su mašina važiuodama atiduodavo. Jam neteko girdėti, kad sūnus sakytų blogą žodį ant L. ar keiksmą.

Jaučia, kad po L. išėjimo yra šaltesnis mergaičių bendravimas su jais. V. rūpestingas, teigė, kad sūnus sugebės pasirūpinti abiem mergaitėmis, jeigu jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Jis moka siūti, kruopštukas yra, užuolaidas pasiūtų ir suknią. Sugeba maistą pagaminti, viską sugeba.

Liudytoja Z. M. parodė teismui, kad yra atsakovo motina.

Su marčia bendravimas toks, kad ji nieko nesako, kadangi ji taip auklėta. Pagrindinis auklėjimas buvo neapkalbėti, nesikišti, nedaryti blogo. V. nemėgtų, kad jo klausinėtų ar blogai, nieko nežino, mano, kad viskas gerai. Klausė vyro brolio, kai L. išėjo, sako jis nežino kodėl. Jie tokie, kad nesikiša. Jau prieš vestuves jie pas juos apie metus gyveno, ji darė jiems valgyti, V. ją myli, ji su tuo sutinka, čia jo žmona. Ji marčiai pretenzijų neturėjo. Niekada neprašė L. valyti dulkių ir tvarkyti. Ji nežino ir nematė smurto ir nenori tikėti, L. niekada nebandė su ja pasikalbėti. Su L. motina nebandė kalbėtis, ji save laikė aukščiau, mokytoja. Žino, kad V. norėtų gyventi ir atleistų už visą purvą. Dabar ji jau nežino, gal charakteriai nesutapo, gal ji turi draugą, raštelyje buvo parašyta, kad ji išeina, gyvenk.

Jos ryšys su anūkėmis yra labai stiprus, jie žaidžia, nori bendrauti, padeda lėkštutes ant stalo, jos abi jai labai brangios. Jai nežinoma, kad V. smurtautų prieš L. ir ji tuo netiki. Jai nėra L. sakiusi, kad ji nelaiminga. Ji sakiusi L., kad jis labai tuos vaikus myli ir tave myli. Jai yra tekę būti bute, kur gyvena V. su L. Baldai buvo šiuolaikiški, jis pats užsako, pats susimontuoja, kad pigiau būtų. Toks taupumo bruožas yra pas jį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu parodymus davę atsakovo pakviesti liudytojai M. R., V. Š. ir P. B. parodė, kad atsakovas yra rūpestingas tėvas, mokantis bendrauti ir paslaugus žmogus.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo savo reikalavimus ir atsikirtimus, bei prašė teismo atsakovo priešieškinį ir pareiškimą dėl jo pakeitimo tenkinti visiškai, o ieškovės reikalavimus pagal procesinius dokumentus atmesti.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesų pirmumą, į ieškovės paaiškinimus, Skyrius mano, jog tikslinga nustatyti G. M. ir V. M. gyvenamąją vietą kartu su motina L. M.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 1 000 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms G. M. ir V. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu įstaigos atstovas pakartojo išvados motyvus ir nurodė, kad nors jau praėjo daugiau kaip metai po išvados pateikimo, tačiau niekas nepasikeitė. Mano, kad ieškovės reikalavimus dėl vaikams reikalingo išlaikymo būtina tenkinti visiškai, kadangi yra pateikti rašytiniai įrodymai.

Bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino atsakovo prašymą ir paskyrė byloje teismo psichologinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi sutuoktinių dukros. Iš pateikto ekspertizės akto seka, kad V. M. išreiškė norą gyventi su motina, o nepilnamečių vaikų išskyrimas būtų nepageidautinas.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė L. M. ir atsakovas V. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Biržų raj. CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas T. 1, 25 b.l.). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M. (gimimo liudijimų kopijos T. 1, 10-11 b.l.). Ieškovė prašė jų atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nes neturi vilčių ir noro kartu gyventi. Prašydamos nutraukti santuoką šalys laikosi įvairių pozicijų dėl santuokos nutraukimo pagrindų, nepilnamečiams vaikams išlaikymui priteistinų sumų dydžių, dalinamo turto apimties ir padalinimo proporcijų bei jo statuso, todėl visais santuokos nutraukimo atveju išspręstinais klausimais teismas pasisakys žemiau atskirai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė santuoką prašė nutraukti dėl atsakovo V. M. kaltės, tuo tarpu atsakovas santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo ginčija, o ieškovė atsikirsdama dėl atsakovo priešieškinyje nurodyto reikalavimo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodė, jog tam nėra jokio teisinio pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų apie jos tariamą kaltę, pasireiškusią atsakovo tariamu žeminimu, nesirūpinimu vaikais ir pan.

Pagal LR CK 3.60 str. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje yra rašytinių įrodymų, iš kurių galima preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, o šalių kviestų liudytojų parodymai prieštaringi: liudytojos E. P., R. U., D. R. ir B. M. nurodė, kad atsakovas prieš ieškovę vartojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Tuo tarpu atsakovo pakviesti liudytojai I. O., N. E., A. M., J. M. ir Z. M. teigė, kad jiems nėra žinoma, jog atsakovas būtų naudojęs smurtą prieš žmoną. Tačiau iš byloje esančios teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamosios dalies, kur paaiškinimus davė sutuoktinių nepilnametė dukra V. M., ekspertė nurodė, kad nors vaikas myli abu tėvus, tačiau matė, jog ,,tėtis skriausdavo mamą, <> jis ją mušė, jai buvo mėlynių“, be to tėtis kartais mamą vadindavo ,,šiukšle“ (T. 2, 111 b.l.). Tuo pat metu iš teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamosios dalies kur paaiškinimus irgi davė sutuoktinių nepilnametė dukra G. M. ekspertė nurodė, kad ,,tėtis skriaudė mamą žodžiais, ją mušė“ (T. 2, 114 b.l.). Taip pat ieškovė pateikė teismui ir rašytinius įrodymus apie jos atžvilgiu atsakovo vartotą smurtą (T. 1, 13 b.l.). Šio oficialaus įrodymo atsakovas kitais leistinais įrodymais byloje nepaneigė (CPK 197 str. 2d.). Taip pat teismas baudžiamojoje byloje atmetė ir atsakovo kaltinimus ieškovei dėl jo šmeižimo (T. 2, 181-188 b.l.). Nors atsakovas irgi teigė, kad ieškovė jo atžvilgiu taip pat vartojo psichologinį smurtą, tačiau šios aplinkybės leistinais įrodymais byloje jis neįrodė. Dėl to atsižvelgiant į oficialių įrodymų galią, kuomet pats atsakovas vartojo smurtą ieškovės atžvilgiu, teismas laiko, kad šios aplinkybės turi lemiamos įtakos atsakovo kaltei. Teismas vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra labiau linkęs tuo patikėti, dėl to daro išvada, kad ne ieškovė, o atsakovas yra kaltas dėl jo ir L. M. santuokos iširimo, nes savo sutuoktinės atžvilgiu jis pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas, bei sutuoktinės atžvilgiu vartojo ir fizinį smurtą (T.1, 13 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis LR CK 3.61 str. 2 d. V. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, registruota Biržų raj. CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutrauktina dėl atsakovo V. M. kaltės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė L. M. ieškinyje teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų G. M. ir V. M. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama šį prašymą tuo pagrindu, jog motiną ir vaikus sieja artimas ryšys. Atsakovas pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo irgi sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje paaiškinimus davusios sutuoktinių nepilnametės dukros taip pat pareiškė, kad nori gyventi su motina (T. 2, 110-115 b.l.). Teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas irgi pareiškė, kad tokį vaikų apsisprendimą gerbia ir jam neprieštarauja. Tokiu būdu, sutuoktiniams sutarus ir nepilnamečiams vaikams G. M. ir V. M. pageidaujant, remiantis LR CK 3. 164 str., 3. 169 str., jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove L. M.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas šalių ginčą pirmiausia, privalo atsižvelgti į šalių vaikų amžių, jų emocinį ir psichologinį ryšį su tėvu. Dėl to teismo nuomone vaikai ir anksčiau nuolat būdami su tėvu, be problemų gali būti su juo ir ilgesnį laiką. Šalių dukros teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje duodamos paaiškinimus taip pat pareiškė savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu (T. 2, 110-115 b.l.). Be to dėl vaikų ir atsakovo nuoseklios bendravimo patirties nustatyta, kad tarp jų yra pakankamai artimas emocinis ryšis, kas teismui kol kas irgi nekelia abejonių. Vaikai gerai pažįsta tėvą, todėl jis jiems nekelia nesaugumo jausmo. Pažymėtina, kad nemaža dalimi vaikų neigiamą nusiteikimą tėvo atžvilgiu gali įtakoti ir pats tėvas, savo netinkamu elgesiu ar pasisakymais dėl jų motinos. Tačiau pabrėžtina, kad vaikai jau gali išreikšti savo norą bendrauti ar matytis su atsakovu tėvu V. M., todėl kiekvienu atveju esant netinkamam tėvo elgesiui, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją ir medžiagą, teismas gali pakartotinai išspręsti klausimą dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos. Tuo pačiu pažymėtina, kad vaikai negali būti verčiami bendrauti su tėvu prieš savo valią ar jų motinai (ieškovei) kategoriškai priešinantis bendravimui su tėvu, tam nesant pagrindo, nes tai gali juos traumuoti. Teismas kol kas konstatuoja, kad šiuo metu egzistuoja L. M. neigiamas požiūris į V. M., tačiau dėl to negali būti apsunkintas atskiras vaikų bendravimas su tėvu. Kitą vertus, situacija, kuomet atsakovas netinkamai bendrautų su vaikais, kiekvieną kartą būtų patvirtinimas vaikams, kad jis – grėsmės šaltinis. Todėl siekiant, užtikrinti racionalų atsakovo ir vaikų bendravimą, kuris būtų naudingas tiek vaikams, tiek tėvui, pastarasis privalo elgtis tinkamai, atsižvelgiant į etikos ar moralės normas, bei vaikų interesus. Be to tai suponuoja pareigą ieškovei L. M. pripažinti atsakovo kaip tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, papildomai nesudarant kliūčių jų bendravimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga, auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos laikino bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad atsakovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti jų paaugles dukras. Iš byloje ištirtų įrodymų, atsakovo paaiškinimų, skyriaus atstovo nuomonės, galima daryti išvadą, kad atsakovas ne visada stengiasi suprasti ir įvertinti vaikų psichologinę savijautą ir siekia priverstino bendravimo su vaikais. Todėl teismas pažymi, kad toks atsakovo bendravimo su vaikais būdas gali prieštarauti jų interesams.

Byloje nustatyta, kad tarp vaikų tėvų yra asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaikų teisę bendrauti su atsakovu. Tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, kad vaikai gali ir vieni bendrauti su tėvu V. M., todėl, jog jį pažįsta, nėra akivaizdžiai įtakojami motinos, su kuria juos irgi sieja stiprus emocinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo veiksmais irgi negali pažeisti vaikų teisės būti auklėjamiems savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem. Todėl esant, bet kokiai situacijai, atsakovo ir jo vaikų bendravimas negali būti komplikuotas, o abu tėvai turi dėti pastangas sukurti emociškai teigiamą vaikų bendravimo su vienu iš tėvų aplinką, gerinti jų ir vaikų bendravimą, bei tarpusavio santykius ir užtikrinti sąlygas vaikams būti auklėjamiems savo abiejų tėvų.

Kita vertus, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka taip pat neatitiktų vaikų interesų, neatsižvelgiant į kai kurias aplinkybes. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad vaikai gerai pažįsta atsakovą, jo tėvus, tarp tėvo ir vaikų, bei senelių iš tėvo pusės yra nusistovėjęs emocinis ryšys ir jiems būnant su tėvu jų priežiūra yra tinkama. Vaikai gyveno su tėvu toje pačioje gyvenamojoje vietoje Šiauliuose. Kiekvienu atveju vaikai visada praleis daugiau laiko su motina, o ne su tėvu, esant nuolatinei motinos priežiūrai. Tačiau vaikų atvežimas į tėvo gyvenamąją vietą nėra būtinas, dėl to, kad tėvas turi lengvųjų automobilių ir gali pats susitaręs su dukromis išvykti iš ieškovės gyvenamosios vietos. Todėl teismas mano, kad bendravimo laikotarpiui tikslinga nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal jo pasiūlymą, tačiau į jį atsižvelgiant iš dalies, o tuo pačiu ir į ieškovės pageidavimus.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų atsakovo prašymas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies. Sprendžiant tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimą, teismas, vadovaudamasis vaikų interesais, ieškovės nuomone, Institucijos atstovo nuomone, turi teisę savo iniciatyva nustatyti vaikų ir tėvo tinkamą bendravimo tvarką (CPK 376 str. 4 d., CK 3.175 str.).

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti ar sumažinti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai atsakovo pateikta teismui bendravimo su vaikais tvarka teismo iniciatyva tikslintina (T.2, 189-195 b.l.). Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina byloje 2013-04-19 priimta nutartis dėl laikinosios atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo (T. 2, 11-12 b.l.).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio.

Pagal LR CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ir ieškovė ieškinyje, ir atsakovas priešieškinyje nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikėtų apytiksliai ieškovės manymu 1 000 Lt, o atsakovas teigė, kad užtenka ir 600 Lt. Remdamasi tėvų lygių teisių ir pareigų vaikams principu (LR CK 3.156 str.) ieškovė vėliausiame procesiniame dokumente prašė teismo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui, atitinkamai G. išlaikymui po 500 Lt, o V. po 450 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas sutikęs su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, teismo paprašė pripažinti, kad iš jo priteistino išlaikymo dydis vaikams yra po 300 Lt abiems dukroms. Toks atsakovo prašymas netenkintinas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (T.1, 14-17, 45, 48-51, 124-127, 152, 179-181 b.l., T.2, 64, 87, 178-180 ). Nors tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygi, tačiau tėvų finansinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti vienodos arba nevienodos. Sutinkamai su LR CK 3.192 str. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš bylos medžiagos (T.1, 14, 45 136-139, 141-144 b.l., T. 2, 45-63 , 161 b.l.) nustatyta, kad šalių pajamos per mėnesį yra pakankamos, o tuo tarpu atsakovas savo vardu turi ir registruotinų kilnojamųjų, bei nekilnojamųjų daiktų (T.1, 145-148, 207-208 b.l.), todėl tėvas turintis gerą materialinę padėtį privalo teikti didesnį išlaikymą vaikams, nei nurodė procesiniame dokumente (T.1, 53-55b.l., T.2, 189-195 b.l.). Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas jau nuo 2012-07-12 teismo yra įpareigotas teikti laikinąjį išlaikymą vaikams mokėdamas jiems po 400 Lt dydžio išmokas kiekvieną mėnesį (T.1, 27-28 b.l., T., 173 b.l.). Be to teismui nutraukus santuoką ieškovė bus laisva pasirinkti kaip atsakovas privalo vykdyti savo pareigą teikdamas išlaikymą abiems vaikams, ar iš jo gaunamo darbo užmokesčio, ar iš jam priklausančio asmeninio turto. Pastebėtina, kad tiek teismo nutartimi, tiek šiuo teismo sprendimu atsakovas yra įpareigojamas teikti išlaikymą vaikams konkrečiai nustatyta pinigų suma, kuri turi atitikti vaikų poreikius ir būti realiai išieškoma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes iš atsakovo V. M. dukters G. M. išlaikymui priteistina 450 Lt dydžio mėnesinė periodinė išmoka, o dukters V. M. išlaikymui iš tėvo priteistina po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-07-12) iki vaikų pilnametystės. Taip pat ieškovė skirtina nepilnamečių G. M. ir V. M. išlaikymui priteistų iš atsakovo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams sutuoktinių vaikams priteisimo iš atsakovo (CPK 150 str. 3d.) (T.1, 26-27 b.l.). Teismo sprendimu priteistų išmokų dydžio apskaičiavimą nepilnamečiams vaikams nuo 2012-07-12 atlieka pats skolininkas, jo darbovietė arba antstolis.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistos periodinės mėnesinės išmokos yra indeksuojamos pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad šios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimą.

Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnametėms dukroms reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukrų išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaikų motinos artimiesiems. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį nurodytą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi.

Žemesnės instancijos teismas

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.

Pažymėtina, kad ieškovei ar ribotai veiksniam vaikui nuo 14 metų, išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra.

Dėl sutuoktinių pavardžių ir pareigų vienas kitam nutraukus santuoką.

Sutuoktinių prašymai dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl tenkintini. Ieškovė taip pat neprašo iš kito sutuoktinio išlaikymo, todėl šio klausimo teismas nenagrinėja.

Dėl sutuoktinių turto balanso.

Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t.y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį Svajonės Sodų 4- oji g. 47, Šiauliai, bei tris transporto priemones. Ieškovė dėl šio turto priklausomybės atsakovui pretenzijų nereiškė. Tačiau atsakovas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad į dalintino turto balansą įtrauktinos pinginės lėšos esančios draudimo bendrovėje ,,Aviva Lietuva“, kurios yra sukauptos ieškovės vardu sudarytoje gyvybės draudimo sutartyje. Ieškovė savo atsikirtimuose atskirai nurodė, kad šios lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe, kadangi yra sukauptos iš asmeninių lėšų, nevedant su atsakovu bendro ūkio arba iš lėšų gautų iš jos motinos. Abu sutuoktiniai pripažino, kad neturi jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria dėl dalies turto statuso ir jo padalijimo tarp sutuoktinių, teismas atskirai pasisako tiek dėl turto statuso, tiek ir dėl jo padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo.

Dėl ieškovės vardu sudarytos gyvybės draudimo sutarties ir joje sukauptų piniginių lėšų padalijimo.

Byloje nustatyta, kad santuokos metu ieškovė 2002-12-20 su draudiku ,,Aviva Lietuva“ sudarė universalią gyvybės draudimo sutartį ir joje yra kaupiamos piniginės lėšos pagal draudėjo sumokėtas įmokas (T.3,14-22 b.l.). Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė, kad jis ir sutuoktinė nuo 2004-05-01 iki 2006-04-30 gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė ir nesirūpino vienas kitų. Be to ieškovė ir atsakovas nuo 2012-06-05 vėl pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog jos motina jai pastoviai pervesdavo pinigines lėšas įmokoms pagal minėtą draudimo sutartį (T.3, 47-118 b.l.). Teismas laiko, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog minėtoje draudimo sutartyje sukauptos piniginės lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe. Tokia išvada seka, įvertinus ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir atsižvelgiant jos patvirtinimui pateiktus įrodymus. Pagal CK 3.89 str. 1d. 7p. asmeninė sutuoktinė nuosavybė yra turtas įgytas už asmenines lėšas. Pirma, atsakovas iš pradžių savo reikalavimuose nesirėmė ta aplinkybe, jog ieškovės draudimo sutartyje sukauptos lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Antra, jis nepateikė teismui leistinų įrodymų paneigiančių šį ieškovės reikalavimą (CK 3. 89 str. 2d.). Trečia, įstatymas nepateikia prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl pripažintina, kad ieškovė ginčo atveju įrodė, jog tai jos asmeninės piniginės lėšos. Ketvirta, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jam priklausančias pinigines lėšas jis būtų naudojęs ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet vien tik bendriems šeimos poreikiams.

Dėl to teismui nutraukiant šalių santuoką, atmestinas atsakovo reikalavimas ieškovės sukauptas pinigines lėšas pagal Universalią draudimo sutartį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jas padalinti.

Dėl kito sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo nutraukiant jų santuoką.

Iš byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu nupirko nešiojamą planšetinį kompiuterį, kurio vertė – 400,00 Lt, du dviračius: vieną vyrišką, kurio vertė 400,00 Lt ir kitą moterišką, kurio vertė 150,00 Lt, iš viso turto už 950,00 Lt. Šį turtą ieškovė pageidauja padalinti tarp sutuoktinių, tačiau nukrypstant nuo lygių dalių principo, pripažįstant atsakovui teisę į 1/3 dalį šio turto, o ieškovei į 2/3 dalis. Šį turtą padalinant natūrą ir atsakovui priteisiant kompiuterį, bei vyrišką dviratį iš viso sumoje už 800 Lt, o ieškovei priteisiant moterišką dviratį už 150,00 Lt. Tokiu būdu padalinus šalims kilnojamuosius daiktus, jai priteistina iš atsakovo 484,00 Lt piniginė kompensacija. Kaip jau minėta, ieškovė prašė teismo dalinant šiuos kilnojamuosius daiktus nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3. 123 str.). Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus, vadinasi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Todėl, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktine, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Teismas analizuodamas šį ieškovės prašymą dėl nelygių dalių nustatymo atsižvelgia į įvairias aplinkybes: dalintino turto (daiktų) rūšį, atsakovo indėlį įsigyjant minėtus daiktus, šalių gaunamas pajamas, jų tarpusavio santykius iki santuokos nutraukimo, vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo dydį, bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant šį aukščiau paminėtą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių, bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas ar nedalindamas turto pagal CK 3.123 straipsnį. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad tik vienas iš sutuoktinių kėlė klausimą dėl minėtų daiktų padalijimo. Antra, šių kilnojamųjų daiktų įsigijimui buvo panaudotos ieškovės piniginės lėšos, o atsakovas šios aplinkybės leistinais įrodymais nepaneigė, be to dalis daiktų ieškovės iniciatyva įsigyta išsimokėtinai. Trečia, abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui tėvas yra įpareigojamas mokėti išmokas, kurios jiems reikalingos pragyvenimui. Šios išmokos turės būti indeksuojamos. Tačiau šios išmokos tėra realios ir neviršijančios būtiniausių vaikų poreikių, kaip to iš dalies siekė ieškovė. Ketvirta, sutuoktinių santykiai ir atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, reikalauja atskirai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus dalinat turtą tarp sutuoktinių. Penkta, šalys yra pakankamai jaunos, sveikos ir išlaikymo atskirai vieną iš kitos nereikalauja. Dėl to šios ir kitos aukščiau paminėtos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant minėtą turtą tarp sutuoktinių.

Kadangi teismas tenkina ieškovės prašymą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant aukščiau paminėtus kilnojamuosius daiktus, tuo pačiu teismas pripažįsta, jog šis turtas atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes priteistinas pagal ieškovė pateiktą pasiūlymą. Dalintino turto vertė irgi nustatoma pagal ieškovės pateiktą įvertinimą (T. 3, 122-133 b.l.).

Dėl kitų ieškovės reikalavimų atsakovui nustatant dalintino turto balansą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas T. 1, 145-147 b.l.) butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad atsakovas dėl to patyrė išlaidų apmokėdamas iš paslaugų tiekėjų gautas sąskaitas (T.3, 25-46, 143-153, 156-157 b.l.). Pažymėtina, kad ieškovė šiame bute negyveno. Nors sutuoktinė procesiniame dokumente teigė, kad atsižvelgiant į laikotarpį nuo 2008-10-03 iki 2012-06-05, šio buto išlaikymui sumokėtų išlaidų dydžiu mažintina atsakovo dalis bendrame turte, tačiau toks jos prašymas netenkintinas. Pirmiausia, šios išlaidos iki 2012-06-05 buvo skirtos apmokėti mokesčius pagal komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas už bute gyvenantiems asmenims tiekiamą vandenį, elektrą ir pan. Antra, komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitos turi apmokėti patalpos savininkas ar nuomininkas, tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovui mokant už minėtame bute suteiktas komunalines paslaugas, jų šeimos biudžetas patyrė didelių nuostolių, kas tuo pačiu būtų teisinis pagrindas dalį šių išlaidų priteisti ieškovei iš atsakovo. Trečia, tačiau šį faktinė aplinkybė turi įtakos teismui dalinant tarp sutuoktinių turtą ir nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Todėl atmestinas ieškovės ieškinio reikalavimas sumažinti atsakovo turto dalį bendrame turte, kadangi tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus (T. 1, 21,74-75 b.l., T. 2, 65 b.l.) ir prašė priteisti jos naudai 1 542,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (už teisinę pagalbą byloje, antstolio paslaugas ir žyminį mokestį). Atsakovas taip pat pateikė teismui įrodymus ir prašė teismo priteisti jam iš ieškovės 3 630,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (už teisinę pagalbą byloje) (T. 4, 15-16 b.l.). Pastebėtina, kad atsakovas teikdamas teismui procesinius dokumentus žyminio mokesčio nemokėjo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, o kartu ir prašymą dėl jos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio. Teismas šio klausimo išsprendimą atidėjo iki galutinio sprendimo priėmimo byloje. Teismui priimant byloje galutinį sprendimą pripažintina, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis laikytina, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už byloje pateiktus procesinius dokumentus (CPK 83 str. 3d.). Pagal LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys (priešinis ieškinys) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovui) proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Tačiau teismui išsprendus byloje šalių pareikštus turtinius reikalavimus pagal jų dydį ir kiekį, pirmiausia, pripažintina, kad tenkintinas iš dalies tik vienas neturtinis atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl laikytina, jog tokiu atveju iš jo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Pirmiausia, ieškovei iš atsakovo priteistina: 1 542,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Papildomai iš atsakovo priteistinos ir vaiko nuvykimo į Vilnių transporto išlaidos (50,10 Lt), susijusios su ekspertizės atlikimu, kurias patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (T.2, 176 b.l.). Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo pritestinos šios bylinėjimosi išlaidos: 142,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 306,00 Lt žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui priteistas išmokas, 24,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimus, iš viso: 472,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Be to iš atsakovo priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, tai yra 94,37 Lt (CPK 92 str. 1d.).

Teismas bylos nagrinėjimo metu procesiniais dokumentais buvo įpareigojęs atsakovą sumokėti ir likusią išlaidų dalį už ekspertizės atlikimą. Atsakovas šio teismo reikalavimo iki galutinio sprendimo priėmimo byloje neįvykdė ir nepervedė lėšų į ekspertizės įstaigą. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas byloje išsiaiškinti vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos, atsižvelgė, net tik į atsakovo ir vaikų, bet ir į ieškovės interesus. Todėl, siekiant operatyviau išspręsti ekspertizės įstaigos pateiktos sąskaitos apmokėjimą, pirmiausia, ieškovė įpareigotina šią sumą (610,40 Lt) sumokėti į įstaigos sąskaitą. Antra, šios jos patirtos išlaidos jai priteistinos iš atsakovo. Šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, kadangi sąskaita apmokėjimui pateikta dar 2014-02-24 (CPK 283 str. 1d. 4p.). Ieškovė šią sumą įpareigotina sumokėti per 5 dienas. Ieškovei neįvykdžius šio reikalavimo, išduotinas vykdomasis raštas nurodytai sumai, kuris pateiktinas jos darbovietei dėl priverstinio skolos išieškojimo. Naikintinos šiuo klausimu byloje priimtos teismo nutartys ir išsiųstinas atsakovo darbovietei pranešimas dėl teismo išduotų vykdomųjų raštų grąžinimo į bylą (T.2, 157, 162, 173 b.l., T.3, 9 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.123 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., 6.983, 6.985 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) ir atsakovo priešieškinį (patikslintą priešieškinį) tenkinti iš dalies.

2. Santuoką, sudarytą tarp V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Biržų raj. CM skyriuje, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. M. kaltės.

3. Išduodant ištuokos liudijimus palikti šalims pavardes – M. ir M.

4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove L. M.

5. Priteisti iš atsakovo V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomos nuo 2012-07-12 iki jos pilnametystės.

6. Priteisti iš atsakovo V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomos nuo 2012-07-12 iki jos pilnametystės.

7. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:

7.1. Priteisti atsakovui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei 400,00 Lt (keturių šimtų litų) vertės nešiojamą planšetinį kompiuterį ir 400,00 Lt (keturių šimtų litų) vertės vyrišką dviratį, iš viso turto už 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų), pripažįstant jam 1/3 dalį, o ieškovei 2/3 dalis nuosavybės į nurodytus daiktus.

7.2. Priteisti ieškovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) vertės moterišką dviratį, pripažįstant jai 2/3 dalis nuosavybės į minėtą daiktą, o atsakovui 1/3 dalį.

7.3. Priteisti ieškovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 484,00 Lt (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų) piniginę kompensaciją už jam atitenkančia didesnę turto dalį.

7.4. Pripažinti ieškovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į pinigines lėšas jos sukauptas pagal 2002-12-20 Universalią gyvybės draudimo sutartį UAB ,,Aviva Lietuva“.

7.5. Nustatyti, kad atsakovui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso lengvieji automobiliai: automobilis Fiat Punto v/n (duomenys neskelbtini) Chrysler Voyager v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) kurios yra įregistruotos jo vardu.

8. Nustatyti, kad atsakovas V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos matysis ir bendraus su nepilnametėmis dukromis G. M. gim. (duomenys neskelbtini)ir V. M. gim. (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, pradedant nuo savaitės dienos penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. iki jų pilnametystės, susitikdamas su dukromis jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir palydėdamas dukras atgal į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas taip pat kiekvienais metais visą mėnesį vasaros atostogų, prieš dvi savaites suderinęs laiką su ieškove, praleis su nepilnametėmis dukromis iki jų pilnametystės ir bendraus visomis ryšio priemonėmis iki jų pilnametystės.

9. V. M. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamą sveikatos priežiūrą, neišvykti su vaikų (ais) iš jų gyvenamosios vietos tuo atveju, jeigu jie serga, turi temperatūros.

10. V. M. gali išvykti su vaiku (ais) iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas (ai).

11. V. M. įpareigojamas, nepaimti vaikų iš motinos Motinos dieną ir motinos gimimo dieną - sausio 10 d., jeigu šiomis dienomis ieškovas turės tokią teisę, tačiau prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui (ams) patogiu laiku.

12. L. M. leidžia vaikui (ams) susitikti su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, jeigu to nori vaikas (ai).

13. V. M. leidžia vaikui (ams) eiti į draugų gimtadienius tuo metu, kai jie yra pas jį.

14. Priteisti ieškovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 202,50 Lt (du tūkstančius du šimtus du litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

15. Priteisti iš ieškovės L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 610,40 Lt (šešių šimtų dešimties litų 40 ct) sumą, skirtą Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM apmokėjimui už papildomai pateiktą 2014-02-24 sąskaitą – faktūrą, serija TP Nr. 140209, įpareigojant ją pinigus įmokėti į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sprendimo dalis vykdytina skubiai.

16. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2012-07-13 nutartį dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. M. jo nepilnamečių vaikų G. M. ir V. M. išlaikymui ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo V. M. laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

17. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-19 nutartį dėl įpareigojimo atsakovui sumokėti 610,40 Lt (šešis šimtus dešimt litų) už ekspertizės atlikimą ir išsiųsti pranešimus UAB ,,Nirlita“ dėl teismo išduotų vykdomųjų raštų grąžinimo. Šį sprendimo dalis vykdytina skubiai.

18. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 472,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 94,37 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos paštą, iš viso: 566,10 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 10 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys