Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-254-899/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
1-254-899/2014
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00258-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
L. B.
Kaltinamasis
V. T.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-254-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00258-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2;
1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Rolandui Tamašauskui,nukentėjusiajai L. B.,civilinio atsakovo atstovui J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2013-08-02 apie 9.47 valandą Šiauliuose, Serbentų gatve, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 38 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Serbentų gatve, nuo Pramonės gatvės link Dubijos gatvės, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją jo važiavimo kryptimi kitam automobiliui sulėtinus greitį ir sustojus praleisti pėsčiųjų, važiuodamas antrąja eismo juosta nesulėtino greičio, nesustojo ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų ir dėl to kliudė pėsčiųjų perėjoje iš dešinės pusės ėjusius pėsčiuosius L. B. ir T. B., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. B. buvo padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda viršugalvyje, tai yra L. B. dėl kairio blauzdikaulio skeveldrinio lūžio ir kairio šeivikaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; o T. B. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, dešiniame petyje ir kairėje alkūnėje, tai yra T. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Ryte išvažiavo iš Serbentų gatvės pradžios ir važiavo Pramonės gatve pirma juosta, paskui mikroautobusą. Po to persirikiavo į antrą juostą. Mikroautobusas stabdė, o pats nespėjo sustabdyti, į gatvę išėjo pėstieji. Kita važiuojanti transporto priemonė buvo mikroautobusas „Transit“, kuri pačiam kliudė gerai pamatyti vaizdą. Pats nepagalvojo, kad į gatvę gali išeiti žmogus. Tik jo vairuojamas automobilis kliudė pėsčiuosius. Atstumas iki perėjos buvo likęs 25 metrai. Pats buvo išsiblaškęs, reikėjo nuvežti draugę į ligoninę, motina buvo po operacijos. Įvykio metu buvo blaivus. Kartu važiavo nėščia jo draugė. Leistinas greitis buvo 50 km/h, paties vairuojamo automobilio greitis buvo daugiausiai 60 km/h. Sutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Įvykus įvykiui, pats paskambino greitajai medicinos pagalbai, pribėgo prie moters, asmenys, išlipę iš mikroautobuso, pribėgo prie vaiko. Dabar atsargiau vairuoja, važiuodamas pasižiūri visą laiką. Žino, kad perėja yra skirta pėstiesiems, tačiau pėsčiasis taip pat yra eismo dalyvis, kuris turi žinoti taisykles. Praeityje nėra teistas, administracinių pažeidimų neturi. Individualios veiklos nenutraukė, bet žiemą darbo neturi. Prašymą dėl laidavimo palaiko ir nori būti atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą. Jei būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, būtų sunku, kadangi vaikas yra dviejų mėnesių, taip pat serga motina. Kitų vairuojančių asmenų šeimoje nėra. Sugyventinė vairuotojo pažymėjimo neturi. Pareikštus civilinius ieškinius žino. Nukentėjusiųjų atsiprašė, nuėjo į ligoninę. Nukentėjusieji iš pradžių sakė „nepergyvenkite, viskas bus gerai“, bet paskui padavė į teismą. Automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Draudimas įvykio metu dar galiojo mėnesį, tikslesnių datų nepamena. Įvykio metu buvo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tačiau policijoje pasakė, kad būtinai nueitų pataisyti numeriuose buvusią klaidą. Sutartį pratęsė tokiam laikotarpiui, kol galiojo automobilio techninis pasas. Draudimo bendrovėje buvo kartu su automobilio savininku. Tuomet draudimo bendrovėje apie eismo įvykį neminėjo, apie įvykį nepranešė.

Nukentėjusioji L. B. teisme parodė, kad įvykio nepamena, nes buvo praradusi sąmonę, ligoninėje gydėsi 12 dienų, vaikas gydėsi 6 dienas. Įvykio metu buvo patirtas fizinis skausmas, didelis dvasinis išgyvenimas, nepatogumai buityje, kadangi 3 mėnesius negalėjo vaikščioti. Pati dirba s.. Dabar vaikšto, bet jaučia skausmą, negali visiškai atsiklaupti, sunkiai atsitūpti. Ateityje laukia dar viena operacija, kadangi reikės išimti metalus, reikės prarasti darbingumą, gultis į ligoninę. Reabilitacija truko keturias savaites. Vaiko fiziniai skausmai aprimo, bet jam sunku psichologiškai. Po įvykio pats vienas vaikas nepereidavo per gatvę. Dabar praėjus pusmečiui vaikas jau įveikia baimę. Šiuo metu ji dirba, vaikšto, tačiau kitkam dar reikia laiko. Kaulas sugijo pilnai, bet ateityje reikės pašalinti iš jo vinis. Nėra užtikrinta dėl savo ateities, o tai kelia nerimą. Po įvykio greitai atsistojo ant kojų, todėl būtų galimybė sumažinti civilinio ieškinio sumas. Patirtą žalą įvertino susipažinusi su byla. Turtinė žala atlyginta 706 Lt už gydymą ir kurą, 500 Lt už negautas pajamas po gydymo. Neturtinė žala įvertinta 8 500 Lt, o vaikui 4 000 Lt. Nesumokėta turtinė žala liko dėl reabilitacijos - 231,20 Lt. Vaikui turtinės žalos atlyginimo neprašė. Visi dokumentai pateikti byloje. Prašo priteisti nesumokėtą likutį - 231,20 Lt, šią sumą prašo priteisti iš BTA draudimo. Neturtinės žalos prašo sau 12 000 Lt, 8 500 Lt sumokėjo draudimo kompanija, liko nesumokėta 3 500 Lt. Vaikui T. B. prašo 5 000 Lt, iš kurios 4 000 Lt suma jau sumokėta draudimo kompanijos. Sumas prašo priteisti iš draudimo kompanijos, kadangi draudimas iki 5 000 eurų privalo apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos yra atlygintos. Anksčiau prašė sau 17 000 Lt ir 12 000 Lt sumos vaikui, ši suma viršija draudimo sumą. Dabar liko tik 17 000 Lt, kurią prašo priteisti tik iš draudimo kompanijos, nes sumažino savo ieškinį. Kaltinamasis atsiprašė, jam atleido. Neprieštaraus, jei kaltinamasis bus perduotas pagal laidavimą.

Apklausta kaip laiduotoja V. T. teisme parodė, kad prašymą dėl laidavimo palaiko. V. T. yra jos brolis. Baigė magistrantūrą (duomenys neskelbtini) Kaune, todėl liko Kaune gyventi. Šiuo metu dirba V. D. universiteto (duomenys neskelbtini), dirba septintus metus. Šeimos nėra sukūrusi. Yra neteista, administracine tvarka nebausta. Į Šiaulius grįžta kartą per mėnesį. Motina gyvena Joniškio rajone. Su broliu bendrauja telefonu, internetu „Skype“, ypač gimus jo dukrai. Brolis jos klauso, kartu pasitaria, nes metais yra vyresnė. Išvykti iš Lietuvos neplanuoja, brolis - taip pat. Tarpusavio bendravimas nepriklauso nuo švenčių, bendrauja dažnai. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimą turi, bet nevairuoja. Žino, kad brolis kaltinamas netyčiniu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Po įvykio daug bendravo, brolis labai gailisi. Mano, kad brolio elgesį įtakoti gali.

Civilinio atsakovo atstovas J. K. teisme parodė, kad, kaip paaiškėjo dėl įsivėlusios klaidos, transporto priemonė buvo drausta BTA draudimo bendrovėje, todėl šiai įmonei kyla prievolė atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Nors ši byla buvo registruojama kaip biuro žala, tačiau ji buvo administruojama jo atstovaujamos įmonės specialistų, kurie rinko duomenis, bendravo su nukentėjusiaisiais, todėl gali paaiškinti kokia suma yra šiai dienai atlyginta. Nukentėjusiesiems yra išmokėta gydymo išlaidų suma 681,83 Lt, suma už kurą 24,70 Lt, negautos pajamos pagal pateiktus dokumentus 500,87 Lt. Atlyginta ir neturtinė žala, t. y. L. B. atlyginta 8 500 Lt, T. B. - 4 000 Lt. Nėra atlygintos sumos dėl reabilitacijos. Dokumentai yra pateikti draudimo bendrovei, tačiau priimti sprendimo negali, nes nėra gydytojo reabilitologo paskyrimo dėl šių procedūrų. Kaip žinoma, reabilitacijos procedūros yra nemokamos, tačiau pagal tam tikras aplinkybes jos gali būti mokamos, todėl, jei yra pagrindas atlyginti šią žalą, draudimas prisiima įpareigojimus atlyginti minėtą žalą. Jei bus patvirtinami dokumentai, visos išlaidos bus atlygintos. Jei dokumentai bus pateikti ne visa apimtimi, tai bus atlyginta suma pagal įstatymą, atlyginta suma už gydymą, skirtą gydytojo. Turtinė žala yra atlyginta visa apimtimi. Pagal įstatymus maksimali turtinė suma yra 5 000 eurų, tai sudaro 17 264 Lt. Maksimali išmoka mokama tais atvejais jei asmuo žuvo ar sužalotas sunkiai, ar yra sunkūs padariniai dėl sveikatos sužalojimų. Šiuo atveju įvertinus, kad mažas vaikas nukentėjo, buvo apskaičiuota būtent tokio dydžio draudimo išmoka 4 000 Lt suma. Nukentėjusiosios sužalojimai buvo įvertinti atsižvelgiant į padarinius ir pagal liekamuosius padarinius buvo priimtas sprendimas išmokėti 8 500 Lt sumą. Draudimo bendrovės priimtas sprendimas yra teisingas, pakankamas žalos atlyginimas ir išmokėta suma neprieštarauja įstatymui.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes V. T. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios L. B. teisme duotų parodymų, V. T. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, t. y.:

- liudytojo A. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-08-02 apie 9 val., tikslaus laiko nepamena, kartu su bendradarbiu V. D. važiavo darbo reikalais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Ford Transit“. Važiavo nuo Pramonės gatvės Serbentų gatve link Dubijos gatvės. Važiuodamas pirma eismo juosta pamatė ant šaligatvio, dešinėje, prie pėsčiųjų perėjos stovinčius berniuką ir moterį – tai buvo prie P. turgavietės. Norėdamas juos praleisti, pilnai sustabdė automobilį. Pastariesiems beeinant ir praėjus pro jo mašiną, iš galo išgirdo automobilio padangų stabdymo garsą – antrąja juosta iš galo važiavęs automobilis stabdydamas pravažiavo pro jį ir atsitrenkė į pėsčiuosius. Pats pribėgo prie partrenktų žmonių norėdamas jiems padėti. Matė, kad vyras, išlipęs iš minėtos mašinos, taip pat išlipęs kalbėjo telefonu (pamanė, kad skambino į pagalbos centrą). Su juo važiavo mergina, kuri taip pat išlipo iš mašinos. Pastarieji priėjo prie partrenktų žmonių ir, kaip suprato, norėjo jiems padėti. Po to atvyko medikai ir policija (82 b. l.);

- liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-08-02 apie 9.45 val. važiavo Šiauliuose mikroautobusu „Ford Transit“, kurį vairavo A. J.. Važiavo S. gatve pirma eismo juosta nuo Pramonės link Dubijos gatvės. T. P. turgumi iš dešinės pusės vairuotojas A. J. pastebėjo stovinčius du pėsčiuosius, moterį ir vaiką. A. J., važiuodamas pirma eismo juosta, sustojo prieš pėsčiųjų perėją su tikslu praleisti moterį ir vaiką. Pirma į pėsčiųjų perėją įžengė moteris, iš paskos atsilikęs per žingsnį įžengė ir vaikas. Įsitikinę, kad jie praleidžia pėsčiuosius, pradėjo eiti pėsčiųjų perėja, įeidami į antrą eismo juostą. Pirma ėjo moteris. Moteriai tik įžengus į antrą eismo juostą, išgirdo automobilio stabdymo garsą ir po to buvo smūgis, po kurio moteris pakilo į orą, užkrito ant stogo ir nuo stogo nukrito ant galvos. Vaikas, kuris ėjo per žingsnį atsilikęs nuo moters, buvo nublokštas į dešinį šoną link mikroautobuso. Pėsčiuosius pertrenkė automobilis „Renault Laguna“ su angliškais numeriais. Pats išlipo iš mikroautobuso ir nubėgo prie vaiko. Vaikas buvo su sąmone, skundėsi rankos ir kojos skausmais. Vairuotojas, pertrenkęs pėsčiuosius, buvo prie nukentėjusios moters, kuri buvo sąmoninga ir iš skausmo labai aimanavo. Automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas skambino į pagalbos centrą iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji pagalba (84-85 b. l.);

- liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-08-02 rytą su savo draugu V. T. važiavo automobiliu „Renault Laguna“. Važiavo pro P. turgų link miesto centro, draugas ją turėjo išlaipinti prie Šiaulių miesto savivaldybės pastato, o pats žadėjo važiuoti į ligoninę. Prieš sėdant į automobilį draugas alkoholio nevartojo. Kokiu greičiu važiavo draugas, pasakyti negali, tačiau mano, kad jis neskubėjo. Važiuojant antrąja eismo juosta pro P. turgų (automobilyje pati sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, daugiau keleivių mašinoje nebuvo), pirmoje pamatė stovintį didelį mėlynos spalvos automobilį (ar matytas automobilis važiavo – nepastebėjo), kuris stovėjo prieš pėsčiųjų perėją. Patys su draugu pro minėtą automobilį važiavo antrąja juosta, tačiau tuo metu iš už mikroautobuso išėjo žmonės ir draugas pradėjo stabdyti savo mašiną. Tačiau viskas įvyko labai greitai ir mašinos sustabdyti nespėjo, todėl automobilis atsitrenkė į pėsčiuosius, kurie ėjo per pėsčiųjų perėją. Kartu su draugu išlipo iš automobilio ir norėdami suteikti pertrenktiems asmenims pagalbą priėjo prie pėsčiųjų. Kas iškvietė policiją ir medikus, iš susijaudinimo nepamena, galėjo iškviesti ir draugas arba šalia buvę žmonės (83 b. l.);

- 2013-08-02 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)namu. Protokole nurodyta, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, švietė saulė, tiesus kelio ruožas, įrengta pėsčiųjų perėja su saugumo salele. Kelio ruožas su dvipusiu eismu, po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Įvykio vietoje yra kelio ženklai Nr. 534, 533, 407, pėsčiųjų perėja „zebras“. Automobilis REANAULT LAGUNA užfiksuotas antroje eismo juostoje už pėsčiųjų perėjos, taip pat užfiksuotos stabdymo žymės, kraujo dėmė (7-18 b. l.);

- 2013-08-02 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio RENAULT LAGUNA, priklausančio A. M., išoriniai sugadinimo požymiai: apgadintas stogas, įskilęs priekinis dešinės pusės žibinto stiklas, nulaužtas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, įskilęs priekinis stiklas, apibraižytas variklio dangtis ir priekinės dešinės pusės durys (19-20 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-08-26 specialisto išvada Nr. G 1225/13(04), kurioje nurodyta, kad L. B. padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda viršugalvyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio blauzdikaulio skeveldrinio lūžio ir kairio šeivikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (50-51 b. l.);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-08-26 specialisto išvada Nr. G 1226/13(04), kurioje nurodyta, kad T. B. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, dešiniame petyje ir kairėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. T. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (64 b. l.);

- 2013-08-02 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 64 bei alkotesterio parodymai, kuriuose nurodyta, kad po eismo įvykio V. T. buvo blaivus (86, 90 b. l.).

LR BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonės apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados ir kt. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad V. T. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2013-08-02 apie 9.47 valandą, Šiauliuose, Serbentų gatve, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 38 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Serbentų gatve, nuo Pramonės gatvės link Dubijos gatvės, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją jo važiavimo kryptimi kitam automobiliui sulėtinus greitį ir sustojus praleisti pėsčiųjų, važiuodamas antrąja eismo juosta nesulėtino greičio, nesustojo ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų ir dėl to kliudė pėsčiųjų perėjoje iš dešinės pusės ėjusius pėsčiuosius L. B. ir T. B., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. B. buvo padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda viršugalvyje, tai yra L. B. dėl kairio blauzdikaulio skeveldrinio lūžio ir kairio šeivikaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; o T. B. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, dešiniame petyje ir kairėje alkūnėje, tai yra T. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalota nukentėjusioji L. B., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei nukentėjusysis T. B., kuriam buvo sveikata sutrikdyta nežymiai. Nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymai atsirado dėl V. T. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. T. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad važiuodamas negalės laiku sustabdyti vairuojamos transporto priemonės atsiradus tam tikrai kliūčiai, t. y. pėstiesiems išėjus į pėsčiųjų perėją, kliudys pėsčiuosius, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. V. T. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis V. T. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu ir paprašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).

Kaltinamasis V. T. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusiajai kaltinamasis atlygino 300 Lt dydžio proceso išlaidas, patirtas už suteiktas atstovavimo (advokato) paslaugas ikiteisminio tyrimo metu (76, 179 b. l.). Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamasis V. T. padarė vairuodamas automobilį „RENAULT LAGUNA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE. Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiesiems pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda draudimo bendrovei. Civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE 2014-03-04 prašyme užfiksuota, kad draudimo įmonė išmokėjo/ išmokės draudimines išmokas: T. B. 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; L. B. 24,70 Lt – kompensavimas transporto išlaidų vykstant į gydymo įstaigas; 79,42 Lt – kompensavimas išlaidų perkant pažastinius ramentus; 371,20 Lt – kompensavimas išlaidų už sveikatos sutrikimą atitinkančių medikamentų įsigijimą; 231,20 Lt – kompensavimas išlaidų patirtų dėl reabilitacijos; 500,87 Lt – negautų pajamų kompensavimas ir 8 500 Lt – neturtinės žalos atlyginimas. V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) . Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. V. T. neteistas (111 b. l.), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės byloje nėra, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (107-109 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad V. T. atžvilgiu pareiškimų, skundų nėra gauta; į policijos profilaktines apskaitas nėra įrašytas; turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (191 b. l.), užsiimantis individualia veikla, turintis mažametį vaiką. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje V. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – V. T., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka nebausta, turinti pastovų darbą, palaikanti gana artimus santykius su broliu, tuo pačiu kaip kaltinamojo sesuo, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam) prašymas perduoti V. T. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamasis V. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas V. T. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga V. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis V. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau administracine tvarka baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, V. T. yra dirbantis, vienintelis šeimoje turintis teisę vairuoti transporto priemonę, šiuo metu turi mažametį vaiką bei padeda prižiūrint sergančią motiną. Todėl teismas sprendžia, jog nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise V. T.. Atsižvelgiant, kad V. T., kaip dirbantis asmuo, turi nuolatinių pajamų, tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (96-97 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė L. B. iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje priteisti 980,20 Lt turtinės žalos ir 10 350 Lt neturtinės žalos; iš kaltinamojo V. T. - 6 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; T. B. iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje priteisti 6 900 Lt neturtinės žalos; iš kaltinamojo V. T. 5 100 Lt neturtinės žalos bei L. B. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (67-68 b. l.). 2013-11-29 nutarimu L. B. buvo pripažinta civiliniu ieškovu minėtoms sumoms (77 b. l.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė „RENAULT LAGUNA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo drausta valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje (31, 190 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B., atsižvelgdama į tai, kad draudimo įmonė dalį žalos atlygino, patikslino savo civilinį ieškinį, prašydama atlyginti nesumokėtą turtinę žalą dėl reabilitacijos - 231,20 Lt, taip pat prašė priteisti sau neturtinės žalos 12 000 Lt, iš kurių 8 500 Lt sumokėjo draudimo kompanija, tad liko nesumokėta 3 500 Lt. Vaikui T. B. prašė 5 000 Lt, iš kurių 4 000 Lt suma jau sumokėta draudimo kompanijos, tad iš draudimo bendrovės prašė priteisti likusią 1 000 Lt sumą. Taip pat teismo posėdžio metu pažymėjo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra atlygintos.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji L. B. pagrįstai reikalauja sumažintos neturtinės žalos atlyginimo iš minėtos draudimo bendrovės, o ne iš kaltinamojo, nes jos reikalaujama patikslinta atlyginti suma iš draudimo bendrovės neviršija 5 000 eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos dydžio atlyginimo, nukentėjusiajai pagal jos prašymus išmokėjo atitinkamas pinigines sumas, t. y. T. B. - 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; L. B. 24,70 Lt – kompensavimas transporto išlaidų vykstant į gydymo įstaigas, 8 500 Lt – neturtinės žalos atlyginimas, 681,83 Lt - gydymo išlaidos (169-170 b. l.). Teisme civilinio atsakovo atstovas J. K. paaiškino, kad, kaip paaiškėjo dėl įsivėlusios klaidos, transporto priemonė buvo drausta BTA draudimo bendrovėje, todėl šiai įmonei kyla prievolė atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą; nors ši byla buvo registruojama kaip biuro žala, tačiau ji buvo administruojama jo atstovaujamos įmonės specialistų, kurie rinko duomenis, bendravo su nukentėjusiaisiais, todėl gali paaiškinti kokia suma yra šiai dienai atlyginta. Iš minėto atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad „BTA Insurance Company“ SE priėmusi sprendimą papildomai jau įsipareigojo nukentėjusiajai išmokėti 231,20 Lt – išlaidas, patirtas dėl reabilitacijos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad draudimo įmonė šiai dienai nėra atlyginusi 231,20 Lt išlaidų, patirtų dėl reabilitacijos (byloje yra dokumentas, patvirtinantis, kad atitinkamos reabilitacinės procedūros buvo paskirtos gydytojo), L. B. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas ir priteistina likusi 231,20 Lt dydžio neatlyginta suma.

Kaip matyti, draudimo įmonė viso jau yra išmokėjusi 12 500 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2012 m. birželio 11 d. esančios 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. B. sveikata, dėl ko ji daugiau nei 10 dienų buvo nedarbinga, dėl įvykio jai buvo kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda viršugalvyje; dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma ir operuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Nukentėjusioji L. B. civiliniame ieškinyje paaiškino, kad ji dėl patirtų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgąsčiu, didžiulio fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, apsunkintu judėjimu (tris mėnesius po įvykio negalėjo minti operuotos kojos), sumažėjusiomis galimybėmis dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą. Dėl įvykio ligoninėje gydėsi 10 dienų. Teisme L. B. paaiškino, kad vaikšto, bet jaučia skausmą, negali visiškai atsiklaupti, sunkiai atsitūpti; ateityje laukia dar viena operacija, nes reikės išimti metalus, reikės prarasti darbingumą, gultis į ligoninę. Dėl sūnaus patirtos neturtinės žalos pažymėjo, kad sūnus patyrė išgąstį, jautė didžiulį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus, buvo apsunkintas judėjimas. Šiuo metu vaiko fiziniai skausmai aprimo, bet jam sunku psichologiškai - po įvykio pats vienas nepereidavo per gatvę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį (L. B. padarytas kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, kairio šeivikaulio lūžis, tiek nukentėjusiajai, tiek jos sūnui padarytas galvos smegenų sukrėtimas ir t. t.); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, netikėtai); į tai, kad nukentėjusioji ir jos sūnus patyrė nepatogumus (gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, L. B. jautė ir dabar tejaučia skausmą); į sužalojimų pasekmes, t. y. nukentėjusiajai L. B. dėl V. T. padaryto nusikaltimo nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata (ji darbinga), jos sūnui T. B. taip pat neliko liekamųjų sveikatos sužalojimo reiškinių; į tai, kad V. T. įvykio metu buvo blaivus; nuo pat įvykio pradžios nukentėjusiosios ir jos vaiko nepaliko likimo valiai (iš karto iškvietė medikus, lankė L. B. ligoninėje); į tai, kad kaltinamojo pajamos yra kintančios (žiemą mažiau darbo); į pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metais, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus L. B. iki 10 000 Lt (t. y. L. B. patirta neturtinė žala). Dėl vaiko patirtos neturtinės žalos pažymėtina, kad teismo manymu, atsižvelgiant į T. B. patirtus sužalojimus (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), gydymosi trukmę ligoninėje; į tai, kad jis yra gana jauno amžiaus, draudimo įmonės išmokėta 4 000 Lt suma yra pakankama suma, kuri kompensuotų vaiko patirtą neturtinę žalą dėl minėto įvykio.

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė savanoriškai atlygino nukentėjusiajai dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 8 500 Lt, iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje priteistina nukentėjusiajai L. B. likusi nesumokėta 1 500 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusioji L. B. taip pat prašė priteisti 300 Lt advokato išlaidų už atstovavimą ikiteisminiame tyrime. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantis dokumentas (76 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. B. patvirtino, kad 300 Lt suma advokato išlaidoms padengti yra atlyginta, ką patvirtina byloje esantis 2014-01-23 L. B. raštas (179 b. l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pradėtas procesas dėl nukentėjusiosios pareikšto prašymo priteisti 300 Lt advokato išlaidoms padengti nutraukiamas.

Daiktinis įrodymas – automobilis „RENAULT LAGUNA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis A. M., kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkei saugoti iki proceso pabaigos (33-34 b. l.), paliktinas neribotam A. M. disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą V. T. atžvilgiu nutraukti.

V. T. perduoti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 MGL dydžio (1 170 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią V. T. privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. T., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiosios L. B. pareikštą civilinį ieškinį „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl patirtos 231,20 Lt turtinės žalos dėl reabilitacijos tenkinti ir iš „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje priteisti likusią nesumokėtą 231,20 Lt (dviejų šimtų trisdešimt vieno lito 20 ct) sumą turtinei žalai L. B. naudai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. B. pareikštą civilinį ieškinį „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) sumai ir iš BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje priteisti likusią nesumokėtą 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) sumą neturtinei žalai L. B. naudai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. B. pareikštą civilinį ieškinį „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dalyje dėl jos sūnaus T. B. likusios 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Procesą, pradėtą pagal nukentėjusiosios L. B. pareikštą prašymą dėl 300 Lt (trijų šimtų litų) advokato išlaidoms padengti, nutraukti.

Daiktinį įrodymą – automobilį „RENAULT LAGUNA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M., kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkei saugoti iki proceso pabaigos, palikti neribotam A. M. disponavimui

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas