Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, gyv. Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau teistas 5 kartus: 1. 1996-02-07 pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. bausmė sumažinta 1/3. Galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2. 1997-07-02 pagal LR BK 206 str., LR BK 295 str. 1 d., LR BK 42 str. laisvės atėmimu 2 metams. Remiantis LR BK 43 str. dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal Raseinių r. apylinkės teismo 1996-02-07 nuosprendį. Galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 3. 1997-09-12 pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Remiantis LR BK 42 str. 3 d. dalinai prijungti 1997-07-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. 4. 1998-10-14 pagal LR BK 271 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 42 str. šią bausmę subendrinus su bausme pagal Raseinių r. apylinkės teismo 1997-09-12 nuosprendį, galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. 5. 2003-07-07 pagal 178 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. ir V. B. 2008 m. spalio mėn. 3 d., apie 16 val., Raseinių rajone, Viduklės seniūnijoje, Viduklės miestelyje, Kęstučio gatvėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje tyčia sudavė R. G. mažiausiai tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo chuliganiškais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d

Be to D. T. ir V. B. 2008 m. spalio mėn. 3 d., apie 16 val., Raseinių rajone, Viduklės seniūnijoje, Viduklės miestelyje, Kęstučio gatvėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto metu tyčia suduodami R. G. mažiausiai tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko R. G. buvo padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairės pusės daugybiniai šonkaulių lūžimai, kas komplikavosi oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, poodyje, potrauminiu krūtinplėvės uždegimu, padarė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Apklaustas kaltinamuoju D. T. paaiškino, kad kaltu dėl padarytų nusikaltimų jis prisipažįsta visiškai. 2008 m. spalio mėnesį, datos tiksliai neatsimena, jis ir V. B. važiavo automobiliu. Prie B. namų jie sustojo ir automobilyje atsidarė alaus, išgėrė po stiklinę. Pamatė dviračiu važiuojantį R. G.. Jie pasivijo G., sustojo ir išlipo iš automobilio. Jis buvo girdėjęs po kaimą kalbas, kurias skleidė R. G., kad jis artimai bendrauja su V. B. mama. Dėl to norėjo su G. pasiaiškinti. Jis priėjęs prie G. stipriai rankomis pastūmė G., o šis pargriuvo ant žemės. Po to dar keletą kartų jam sudavė ir įspyrė. Į kurias vietas pataikė, neprisimena. Suskambo jo telefonas, ir jos nuėjo pakalbėti. Tada matė, kaip V. B. sudavė G. keletą kartų. Į kurias vietas sudavė, neprisimena. Po to jie susėdo į automobilį ir nuvažiavo, o G. paliko gulėti ant žemės. Po 10 min. grįžo atgal, bet G. jau nerado. Kad sužalojo G., nesuprato. Su 2000 litų civiliniu ieškiniu sutinka. Šiuo metu neturi pinigų civiliniam ieškiniui. Nusikaltimo padarymo metu nesijautė girtas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo paradymo metu nebuvo girtas, prašo neskirti griežtos bausmės.

Apklaustas kaltinamuoju V. B., paaiškino, kad kaltu dėl padarytų nusikaltimų jis prisipažįsta visiškai. 2008 m. spalio mėnesio pradžioje, jis ir D. T. dirbo Sujainių kaime, o po darbo grįžo į namus, į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo D. T.. Sustojo netoli jo namų ir nutarė išgerti alaus, turėjo 1,5 litro talpos alaus butelį. Buvo išgėrę po stiklinę alaus, kai pamatė dviračiu važiuojantį savo mamos draugą R. G.. Jis norėjo su G. pasikalbėti dėl jo konfliktų su mama, o T. taip pat kažką norėjo išsiaiškinti. Dėl to pasivijo G., sustojo šalia ir jis juos atpažinęs sustojo. Išlipęs iš automobilio D. T. pastūmė G. ir jis pargriuvo ant žemės. T. T. sudavė G. keletą kartų ir įspyrė. Į kurią vietą, neprisimena. Jis G. už mamą tai pat sudavė delnu per skruostą ir kumščiu sudavė į petį. Palikę G. gulėti ant žemės, patys įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Apie tai, kad G. sužalojo, nežinojo, nes praėjus keletui dienų, išvyko į Angliją. Į Lietuvą sugrįžo tik 2011 m balandžio mėnesį, kai iš mamos sužinojo, kad jam paskelbta paieška. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau šiuo metu neturi pinigų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nusikaltimo padarymo metu nesijautė girtas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo paaiškinimais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2008 m. spalio mėn. Po pietų, jis dviračiu važiavo gatve (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad krūmuose stovi raudonos spalvos jo sugyventinės R. B. sūnaus draugo D. automobilis. Automobilyje sėdėjo D. ir V. Jis pravažiavo pro šalį ir nuvažiavo. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį pasivijo minėtas automobilis.

Jis sustojo, o abu vaikinai išlipo iš automobilio. Jie prie jo pradėjo kabinėtis. Pirmasis jam kumščiu į kaklą sudavė D. T., ir jį pargriovė ant žemės. Po to jį spardė ir mušė abu. Po to abu vaikinai sėdo į automobilį ir nieko nesakę nuvažiavo. Visas šis įvykis truko gal 10 min. Vaikinams nuvažiavus, jis atsikėlė nuo žemės ir parėjo į namus. Mama naktį iškvietė greitosios medicinos pagalbos automobilį ir jį medikai atvežė į Raseinių ligoninę, jį operavo. Po operacijos ligoninėje išgulėjo 10 parų. Sužinojo, kad jam sulaužyti šonkauliai, krūtinės plėvėje susikaupė oras. Prašo priteisti 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš 2009-02-25 specialisto išvados Nr. G 423/08 (10) (b.l. 16-17) matyti, kad R. G. padaryta odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairės pusės daugybiniai šonkaulių lūžimai, kas komplikavosi oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, poodyje, potrauminiu krutinplėvės uždegimu. Sužalojimai padaryti mažiausia trimis smūgiais. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Nepagarba aplinkiniam ar aplinkai turi būti demonstruojama bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 spalio 8 d. nutartis kasacinėje chuliganizmo baudžiamojoje byloje ((BK 225 str.). B/b Nr. 2K-670/2002 // Teismų praktika. 2003.02.03, Nr. 18) - “Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų”.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia - kaltininkai supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

D. T. nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, tyčia suduodamas smūgius, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 138 str. 1 d.

V. B. nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, tyčia suduodamas smūgius, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto bendrininkų grupėje. Girtumas nelaikytinas sunkinančia aplinkybe, nes jis neįrodytas ir neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė kad nusikalto bendrininkų grupėje. Girtumas nelaikytinas sunkinančia aplinkybe, nes jis neįrodytas ir neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. D. T. padarė du nesunkius nusikaltimus, nebaustas administracine tvarka, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, vedęs, augina nepilnametį vaiką. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas priėjo prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant.

V. B. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, padarė du nesunkius nusikaltimus. Tačiau nusikaltimą padarė prieš daug vyresnį savo patėvį, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas priėjo prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant.

Pagal LR CK 6.250 str. Neturtinė žala tai yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusysis R. G. dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, patyrė fizinį skausmą, turėjo daug nepatogumų. Dėl to jam padaryta neturtinė žala. Jo pareikštas civilinis ieškinys 2000 lt. neturtinei žalai atlyginti įrodytas ir pilnai tenkintinas. Kaltinamieji su tokiu žalos dydžiu sutiko.

Iš kaltinamųjų respublikiniam biudžetui priteistinos proceso išlaidos (BPK 103 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 parom.

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 parom..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. T. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. palikti galioti kardomąją priemonę dokumentų paėmimą.

R. G. 2000,00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti, priteisti iš V. B. ir D. T. solidariai R. G. naudai 2000,00 (du tūkstančius ) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. T. ir V. B. po 3,70 lt. proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.