Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-03-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-99-651/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
AN2-99-651/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01247-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
A. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-99-651/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01247-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 1.5.3; 16.9.6; 21.11.8; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2017 m. gruodžio 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2017 m. balandžio 15 d. 18.29 val. iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį, nors Kelių eismo taisyklės (toliau KET) tai daryti draudžia iki tol, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutarimu A. Z. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskyrė 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą. Vadovaudamasis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, teismas paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog byloje neginčijamai įrodyta, kad A. Z. padarė eismo įvykį ir iki tol, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas, vartojo alkoholį. Apylinkės teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, nusprendė, kad yra pagrindas paskirti minimalią nuobaudą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalie sankcijoje, bei taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-46-563/2018 panaikinti ir A. Z. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Nesutinka, kad yra visi ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Pasak apelianto, nėra įrodyta subjektyvioji šio nusižengimo pusė. Teigia, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę – būtina nustatyti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, ignoruodamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, KET numatytas taisykles, vartojo alkoholį iki patikrinimo. Esminis atsakomybės pagal ANK požymis yra kaltininko suvokimas iki alkoholio vartojimo, kad kaltininkas sukėlė eismo įvykį, tačiau nepaisydamas to, vartojo alkoholį iki jo patikrinimo. Tvirtina, kad apylinkės teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, neatidžiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, galinčius atsakyti, ar A. Z. iš tikrųjų galėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį ir ar suvokdamas padaryto nusižengimo pavojingumą, toliau norėjo elgtis neteisėtai, t. y. norėjo tyčia vartoti alkoholį iki patikrinimo. Teismas ignoravo teismo eksperto išvadas Nr. MV2018-02, kurios akivaizdžiai patvirtina A. Z. nurodytas aplinkybes, kad jis dėl susidariusių aplinkybių negalėjo pajusti kontakto tarp transporto priemonių ir suprasti, kad automobiliui „Volkswagen Polo“ padarė žalą. Apylinkės teismas, anot apelianto, dėl minėtų eksperto išvadų pasisakė lakoniškai ir šios ekspertizės duomenys buvo paminėti tik konstatuojant objektyviuosius nusižengimo požymius. Teismas nevertino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto D. J. nurodytos aplinkybės, kad tarp automobilių „TOYOTA Land Cruiser“ ir „Volkswagen Polo“ buvo įvykę ne smogiamojo, bet tik „slystamojo pobūdžio“ kontaktas. Mano, kad būtent kontakto pobūdis yra reikšmingas tuo, kad A. Z. objektyviai nepajautė jo tarp transporto priemonių. Nurodoma, kad nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentai kelia abejonių dėl konkrečių A. Z. inkriminuojamo nusižengimo požymių nustatymo. Iš teismo motyvų nėra aišku, kokiais konkrečiai įrodymais buvo nustatinėjama administracinio nusižengimo sudėtis. Nors konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, byloje surinkta medžiaga, liudytojų P. U. ir V. L. parodymai patvirtina, kad nusižengimas buvo padarytas, tačiau nėra atskleistas parodymų turinys, t. y. nenurodyta, kas būtent atskleidžia nusižengimo padarymą. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad pažeidėjo gynybinė pozicija prieštarauja vien tik liudytojo P. U. teisme duotiems parodymams. Jokie kiti duomenys nepatvirtina, kad A. Z. įvykio metu iš tiesų galėjo elgtis tyčia. Nėra aišku, kodėl teismas patikėjo liudytojo P. U. pateikta įvykio versija, nors jos nepatvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys. Apelianto teigimu, abejonių liudytojo P. U. parodymai kelia dėl to, jog jis nors ir nurodė, kad A. Z. kalbino automobilyje esantį šuniuką, tačiau V. L. šios aplinkybės nepatvirtino. Be to, neaišku, kodėl P. U., informavęs A. Z. apie jo padarytą eismo įvykį, pats išėjo į parduotuvę.Kadangi byloje nebuvo pašalinti esminiai A. Z. ir P. U. parodymų prieštaravimai, teismas formaliai konstatavo, jog A. Z. padarė pažeidimą, todėl tvirtina, kad teismas nesivadovavo ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostata bei teismų praktikos išaiškinimais. Teismas, remdamasis vien liudytojo P. U. parodymais, neturėjo pagrindo pripažinti, kad apeliantas vartojo alkoholį iki patikrinimo žinodamas apie padarytą pažeidimą. Pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Deja, anot apelianto, Klaipėdos apylinkės teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo išsamumą, bylos aplinkybių analizės visapusiškumo ir A. Z. nekaltumo prezumpcijos principu grindžiamą teisinę padėtį, pažeidė procesines teisės normas. Apeliantas atkreipia dėmesį į Eksperto išvados Nr. MV 2018-02 duomenis, kurie susiję, su automobiliams „TOYOTA Land cruiser“ ir „Volkswagen Polo“ padarytais apgadinimais, jų susidarymu. Ekspertas padarė išvadą, kad dalis nustatytų apgadinimų neturi tarpusavyje jokio ryšio. Akcentavo, kad nemaža dalis ant automobilio likusių pėdsakų nesutampa pagal išmatuotą aukštį. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurie apgadinimai yra apskritai neidentifikuojami, todėl ir nėra susieti tarpusavyje. Taigi, pasak apelianto, ekspertas išvadoje aiškiai parodė, kad automobilio „Volkswagen Polo“ dešinio šono apgadinimai negalėjo susidaryti 2017 m. balandžio 15 d. eismo įvykio metu. Šios objektyvios aplinkybės teismo nebuvo nagrinėjamos. Mano, kad išsamesnis objektyvių duomenų įvertinimas buvo būtinas.Jeigu apeliacinės instancijos teismas kitaip vertins apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimo, prašo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams yra proporcinga padarytam nusižengimui. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas –ir buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-11-18061-17 nutrauktas, tačiau pagal A. Z. prašymą vairuotojo pažymėjimas nebuvo atiduotas nurodant, kad jis su bylos medžiaga perduotas administracinio nusižengimo teiseną atliekantiems pareigūnams. Faktiškai nuo 2017 m. balandžio 15 d. A. Z. nesinaudoja specialia teise, todėl nutarimo priėmimo dieną A. Z. faktiškai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 10 mėnesių. Skaičiuojant šios administracinio poveikio priemonės pradžią nuo 2018 m. sausio 29 d., jos taikymo terminas bus dvigubai ilgesnis nei teismo paskirtas terminas. Mano, kad teismas turėtų vertinti galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir atitinkamai neskirti arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. prašo atmesti A. Z. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimą. Nurodo, kad nors A. Z. su pažeidimu nesutinka, tvirtina nepajutęs kontakto su kitu automobiliu, tačiau tai, kad nusižengimas buvo padarytas, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų P. U., V. L. parodymai, eksperto išvada, be to, pats A. Z. pripažino po įvykio vartojęs alkoholį. Tvirtina, kad A. Z. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymiai. Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėjas iš esmės nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu ir prašo panaikinti nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Nurodo, kad byloje nėra įrodyta subjektyvioji šio nusižengimo pusė, be to, kyla abejonių ir dėl objektyviųjų šio nusižengimo požymių buvimo. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Atmetus jo reikalavimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – arba sutrumpinti jos taikymo terminą.

Dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neginčijamai įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad A. Z. iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį, nors KET tai daryti draudžia iki tol, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad A. Z. 2017 m. balandžio 15 d., apie 18.29 val., vairuodamas automobilį „TOYOTA Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga kliudė šalia stovėjusį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino (b. l. 8). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios, anot apelianto, verčia abejoti, kad eismo įvykis apskritai buvo padarytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas jas atmeta kaip visiškai nepagrįstas.Eismo įvykio padarymą patvirtina 2017 m. balandžio 15 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad ant automobilio „TOYOTA Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio buferio kairio kampo matėsi apibraižymai po eismo įvykio (b. l. 10); Eksperto išvados MV 2018-02 1 punkte pateikta išvada Nr. 1: „automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio sparno ir priekinio bamperio dešinio šono apgadinimų susidarymo mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.1 p. Šio automobilio pažeidimai susidarė dėl liestinių kontaktų su objektais, kurių metu deformuojantys poveikiai veikė automobilį VW kryptimi daugiau iš priekio ir nedideliu kampu iš dešinės, apie 45-69 cm aukštyje. Automobilio VW priekinio dešinio sparno pažeidimai galėjo susidaryti, kai šį automobilį kliudė užpakaliniu kairiu kampu atbuline eiga judėjęs automobilis TOYOTA. Automobilio „TOYOTA Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio kairio šono apgadinimo susidarymo mechanizmas, detalizuotas tiriamosios dalies 2.2. p. Dėl galimo sąlyčio su automobiliu VW, ant automobilio TOYOTA užpakalinio bamperio apdailos kairio šono susidarė tik pėdsakai - purvo nubraukimai, o šios apdailos didesni pažeidimai (įdrėskimai) buvo iki 2017-04-15 eismo įvykio“ (b. l. 75–88); fotonuotraukos (b. l. 40–43, 57–58). Be to, pats A. Z., nors ir apeliaciniame skunde remdamasis Eksperto išvada MV 2018-02 išreiškia abejones dėl objektyvios pusės požymių buvimo, tačiau kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad pats A. Z. vis dėlto sutinka sukėlęs eismo įvykį. A. Z. prašyme, pateiktame draudimo bendrovei ADB „G“, nurodė, kad jis padarė eismo įvykį ir apgadino transporto priemonę, todėl nori kuo operatyviau atlyginti savo veiksmais padarytą žalą (b. l. 75). Pažeidėjas taip pat sutiko su jam 2017 m. balandžio 15 d. surašytu administraciniu nusižengimo protokolu, kuriuo jam administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti baudą už tai, kad vairavo transporto priemonę, nepasirinko saugaus šoninio atstumo, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir dėl to buvo apgadinta kita transporto priemonė. Administracinį nurodymą A. Z. įvykdė (b. l 76–78, 27–28). Tokie duomenys neginčijamai patvirtina, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog neva eksperto išvadoje aiškiai pasakyta, kad automobilio „Volkswagen Polo“ dešinio šono apgadinimai negalėjo susidaryti 2017 m. balandžio 15 d. eismo įvykio metu, nurodytina, kad šis teiginys yra išimtas iš konteksto. Vertinant visą 2018-01-11 Eksperto išvados MV 2018-02 išvadų 1 punktą aiškiai matyti, kad dalis nustatytų automobilio „Volkswagen Polo“ sugadinimų, konkrečiai dešinio sparno pažeidimai, susidarė būtent dėl to, kad jį kliudė užpakaliniu kairiu kampu atbuline eiga judėjęs automobilis „TOYOTA Land cruiser“. Tai, kad išvadoje nurodyta, jog automobilio „Volkswagen Polo“ priekinio buferio apdailos dešinio šono pažeidimai (tokie, kokie užfiksuoti) negalėjo susidaryti 2017-04-15 eismo įvykio metu, nepaneigia, kad eismo įvykis buvo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas vertina įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus. Nagrinėjamu atveju jų visuma neginčijamai patvirtina, kad eismo įvykis buvo ir jį sukėlė A. Z.. Ginčo, kad A. Z. po to vartojo alkoholį ir kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 proc. etilo alkoholio, nėra (b. l.15). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. kad pažeidėjas suvokė padaręs eismo įvykį ir dėl to negalįs vartoti alkoholinių gėrimų iki jo patikrinimo, tačiau nepaisant to, jis vartojo alkoholinius gėrimus iki patikrinimo. Iš byloje esančių įrodymų viseto nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidėjas galėjo nesitikėti ar nemanyti, jog bus tikrinamas alkotesteriu.Apeliantas, tvirtindamas, jog nesuvokė padaręs eismo įvykį ir dėl to nežinojo, kad negali vartoti alkoholio iki patikrinimo, remiasi 2018-01-11 Eksperto išvada MV 2018-02 bei savo išdėstytomis aplinkybėmis, kurios, anot apelianto, sutampa su pateiktomis išvadomis. Pažymi, kad jo nurodytai versijai prieštarauja tik liudytojo P. U. parodymai, dėl kurių patikimumo teismas iš viso nepasisakė.Eksperto išvados MV 2018-02 4 punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio „TOYOTA Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, šio automobilio galimai buvusio sąlyčio su automobiliu „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu galėjo identifikuoti, kad įvyko jo vairuojamo automobilio kontaktas su šiuo stovėjusiu automobiliu (b. l. 75–88). Tačiau ši išvada niekaip nepaneigia paties A. Z. suvokimo padarius eismo įvykį fakto. Tai, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, jog A. Z. galėjo identifikuoti, kad įvyko jo vairuojamo automobilio kontaktas su stovėjusiu automobiliu, niekaip nepaneigia kitais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad A. Z. realiai suvokė sukėlęs eismo įvykį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą abejoti eksperto V. M. išvada, kuri, beje, atlikta paties pažeidėjo iniciatyva, apie asmens suvokimą turėjus kontaktą su kita transporto priemone vertinant šią aplinkybę techniniu požiūriu. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas D. J., kuriam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo pavesta atlikti ekspertizę ir atsakyti į pavestus klausimus, išvadoje aiškiai nurodė, kad fakto, jog automobilio „TOYOTA Land cruiser“ vairuotojas A. Z. galėjo pajusti ir suvokti, kad jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu „Volkswagen Polo“, konstatavimas, A. Z. subjektyvių savybių konstatavimas bei galimybės suvokti eismo įvykio faktą nustatymas nėra eismo įvykius tiriančio eksperto kompetencija. Taip pat nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra atitinkamą kvalifikaciją turinčių bei kompetentingų specialistų, kurie galėtų įvertinti A. Z. galimybes suvokti tam tikrus procesus bei aplinkybes (b. l. 71–72). Taigi remiantis techniniu požiūriu daryti išvadą apie asmens suvokimą nėra pagrindo. Byloje, įrodinėjant subjektyviąją nusižengimo pusę, svarbu vertinti paties pažeidėjo veiksmus, liudytojų nurodytas aplinkybes. Liudytojas P. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. balandžio 15 d. statydamas automobilį prekybos centro „B“ aikštelėje pamatė statomą automobilį „TOYOTA Land Cruiser“, kuris kliudė šalia stovėjusį automobilio keleivio pusės priekinį sparną ir jį įlenkė. Iš automobilio „TOYOTA Land Cruiser“ išlipęs vyriškis pažiūrėjo į nukentėjusį automobilį, pasidžiaugė automobilio viduje esančiu šuniuku. Iš vairuotojo reakcijos P. U. suprato, kad jis suvokė kliudęs kitą automobilį. Paklausus vairuotojo, ar jis palauks nukentėjusio automobilio savininko, vyriškis patikino, kad palauks. P. U. iš vyriškio išvaizdos, judesių, koordinacijos pasirodė, kad vyriškis yra neblaivus. P. U. nuėjo, o kai grįžo, jau buvo grįžusi nukentėjusio automobilio savininkė. Kaip suprato, ji dar nematė, jog jos mašina apgadinta. Kol kartu su moterimi apžiūrinėjo automobilio sugadintą sparną, grįžo automobilį „TOYOTA Land Cruiser” vairavęs vyras. Vyras moteriai pats pripažino, kad sugadino šios automobilį ir pasiūlė už sugadinimą sumokėti 100 Eur. Moteris šiam vyrui pareiškė, jog jis yra girtas, nes nuo jo sklinda alkoholio kvapas, tada ji paskambino į policiją. P. U. patvirtino, kad su A. Z. nėra pažįstamas nei dabar, nei anksčiau ir priežasčių apkalbėti jį neturi. Liudytoja V. L. parodė, jog jai išėjus iš prekybos centro „B“ prie jos priėjo P. U. ir pasakė, kad jos automobilis apgadintas, bei papasakojo, kas ir kaip apgadino jos automobilį. P. U. jai pasakė, jog automobilio „TOYOTA Land Cruiser“ vairuotojas yra galbūt išgėręs, kad reikėtų kviesti policiją, tada ji pati priėmė sprendimą kviesti policiją. Kol laukė policijos, A. Z. pripažino padaręs eismo įvykį, atsiprašė ir siūlė atlyginti žalą. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai P. U. iki automobilio „TOYOTA Land Cruiser“ vairuotojo atėjimo papasakojo, kad matė, kaip minėtas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, užkabino jos automobilio sparną, tačiau toliau važiavo ir vos nekliudė ir P. U. automobilio, tuomet jis išpuolė iš savo automobilio ir „TOYOTA Land Cruiser“ vairuotojui sakė, kad jis vieną mašiną jau apgadino ar nori dar vieną apgadinti. Be to, nurodė, kad automobilio „TOYOTA Land Cruiser“ vairuotojui grįžus prie automobilio ir jam pasakius, kad sugadino jos automobilį, jis sureagavo ramiai ir pirma nuėjo į savo automobilį atsigerti vandens, o po to tik priėjo prie V. L. automobilio apžiūrėti sugadinimus. Liudytojų parodymai, kurie yra išsamūs, nuoseklūs nuo pat pradžių ir vienas kitam neprieštaraujantys, visiškai paneigia pažeidėjo iškeltą versiją, jog jis nepajuto atsitrenkęs į kitą automobilį, todėl ir negalėjo suvokti, kad alkoholio vartoti negali. Taigi, priešingai nei tvirtina pažeidėjas, faktą, kad A. Z. suvokė padaręs eismo įvykį, patvirtina ne tik liudytojo P. U. parodymai, bet ir liudytojos V. L. parodymai, kurie su P. U. duotais parodymais atskleidžia loginę įvykių seką. Netikėti jų parodymais nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nors, apelianto manymu, P. U. parodymai nėra visiškai patikimi, nes neaišku, dėl kokių priežasčių jis, informavęs Z. Z. apie jo padarytą eismo įvykį, pats išėjo į parduotuvę, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti šio liudytojo nurodytų aplinkybių patikimumu ir teisingumu. Liudytojas P. U. nurodė aiškią ir įtikinamą priežastį, dėl ko pranešęs A. Z. apie jo padarytą eismo įvykį, pats išėjo į parduotuvę, t. y. jis suprato, kad A. Z. lauks apgadinto automobilio savininko ir aiškinsis eismo įvykio aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių abejoti liudytojo P. U. parodymų teisingumu nėra pagrindo. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei A. Z. būtų nepajutęs kontakto su stovėjusiu automobiliu, nebūtų galima paneigti jo tyčios, nes apie jo sukeltą eismo įvykį liudytojas P. U. jam pranešė iš karto. Taigi byloje neginčijamai įrodyta, kad A. Z. ne tik kad pajuto ir suvokė atsitrenkęs į kitą automobilį, bet ir aiškiai tai žinojo, tačiau nepaisant to, jis vartojo alkoholį iki jo patikrinimo. Apelianto nurodytos aplinkybės tokios kaip kad kontaktas buvo nestiprus, liestinis, kad buvo vežamas blogai įtvirtintas krovinys, kad automobiliai „TOYOTA Land Cruiser“ ir „Volkswagen Polo“ nebuvo smarkiai pasvirę ant šono, paties pažeidėjo emocinė būsena nepaneigia jo tyčios padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Apelianto nurodyti motyvai dėl nusižengimo subjektyviosios pusės nebuvimo vertintini tik kaip gynybinė pažeidėjo pozicija.Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų ir nebuvo pažeistas nekaltumo prezumcijos principas. Nors skundu nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teigiama, kad teismas nevisapusiškai įvertino visus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir ANK 569 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išklausė pažeidėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrė rašytinius dokumentus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas pažeidėjo kaltės klausimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos išanalizavo, pasisakė dėl liudytojų parodymų pagrįstumo ir patikimumo, vertino ir Ekspertizės išvadą MV2018-02, nutarime išdėstė visus surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir savo išvadas pagrindė įrodymų visumos analize. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu.Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų vertinimo ar pažeidėjui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad A. Z. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. Z. padarė ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, vadovaudamasis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, pažeidėjui paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą. Apeliantas mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir arba neskirti administracinio poveikio priemonės, arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą.ANK 422 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais.Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Esminis argumentas, dėl ko apeliantas prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – arba sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą, yra tai, kad jam pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir vairuotojo teisėmis jis nesinaudoja nuo 2017 m. balandžio 15 d. Kaip matyti, iš ANK 34 straipsnio 5 dalies dispozicijos, tam, kad asmeniui būtų galima paskirti švelnesnę nuobaudą, šiuo atveju netaikyti administracinio poveikio priemonės arba jos taikymo terminą sutrumpinti, būtina nustatyti nemaža aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti asmeniui švelnesnę nuobaudą nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytoji. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi tik viena aplinkybe, t. y. jam nuo 2017-04-15 buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – ir iki šiol jis nesinaudoja vairuotojo pažymėjimu. Apelianto manymu, nesutrumpinus jam paskirtos administracinio poveikio taikymo termino, jam nepagrįstai būtų padvigubintas šios priemonės taikymo terminas. Su tuo sutikti nėra pagrindo, nes tapatinti kardomąją priemonę su administracinio poveikio priemone negalima. Nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2017 m. birželio 26 d. nutarimu A. Z. taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Nutarta paimti vairuotojo pažymėjimą Nr. 00862072. Iš 2017-06-26 pažymos apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą įtariamajam matyti, kad dokumentas paimtas 2017-04-15 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18061-17 medžiaga, b. l. 138–139, 141). A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017-11-03 nutarimui įsiteisėjus, panaikintos. 2017-11-08 A. Z. pateikė prašymą grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017-11-10 raštu nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas kartu su bylos medžiaga perduoti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai ir ten gali kreiptis dėl vairuotojo teisių grąžinimo. Taigi bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad A. Z. buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – ir kad iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Kardomosios priemonės paskyrimas negali būti tapatinamas su administracinio poveikio priemone, nes iš esmės skiriasi jų taikymo tikslai. Kardomosios priemonės tikslas yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.). Administracinio poveikio priemonė taikoma siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22, 27 str.). Todėl nesutiktina su apeliantu, kad paskirtos kardomosios priemonės taikymas gali turėti įtakos administracinio poveikio priemonės taikymui, t. y. kad neatsižvelgus į taikytą kardomąją priemonę, padvigubės administracinio poveikio priemonės taikymo terminas.Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad kardomosios priemonės – dokumento paėmimas – gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, šiuo atveju administracinio poveikio priemonės netaikymo ar jos taikymo termino sutrumpinimo, tačiau iš ANK 34 straipsnio 5 dalies dispozicijos aiškiai matyti, kad vienos aplinkybės nepakanka. Turi būti kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliantas jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, išskyrus taikytą kardomąją priemonę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 24–28; ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 89–91), tokių aplinkybių taip pat neįžvelgia. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė