Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. A., atstovaujamo advokato Igorio Manzurovo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I.

D. A. nubaustas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 21 val. 29 min., Vilniuje, Salininkų – Kelmijos sodų 33 – oje gatvėje sulaikytas vairuojantis automobilį neblaivus (2,41±5 proc. promilių girtumas).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

III.

D. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

D. A. administracine tvarka nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kaip matyti, miesto apylinkės teismas paskyrė nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, t. y. minimalią įstatyme numatytą nuobaudą. Taigi, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl paskirtosios nuobaudos švelninimo.

Kita vertus, švelnesnė nuobauda D. A. galėtų būti skiriama tik remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl paskirtosios administracinės nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti mažinama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių D. A. už padarytąjį teisės pažeidimą turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teismo parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (darbo pobūdis, teigiama charakteristika, rūpinimasis neįgaliu, senyvo amžiaus tėvu ar kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (b. l. 8-9) paneigia apelianto teiginius dėl pirmo jo gyvenime padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus eismo įvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.

D. A. padarytasis pažeidimas, kada jam nustatytas girtumas, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Taip pat spręstina, jog toks pažeidimas darytas sąmoningai, nes nustatytas net 2,41 promilės girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės, neleidžia teigti, kad D. A. padarytasis pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atmestinas apelianto argumentas dėl vienodos praktikos formavimo ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo administracinėje byloje Nr. N9-460/2006. Pažymėtina, kad minėtoje byloje apskritai nebuvo taikomas ATPK 30¹ straipsnis, padarytas pažeidimas ir bylos aplinkybės – skirtingi, be to, tuo metu galiojusi ATPK 126 straipsnio 1 dalies redakcija numatė alternatyvias nuobaudų rūšis.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jo bylą išnagrinėjo ne tas teismas, tačiau toks jo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis ATPK 281 straipsnio 2 dalimi, administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnyje, bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje esantis išrašas iš Gyventojų registro tarnybos (b. l. 24) patvirtina, jog asmens paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbiami), Vilniuje, įrodymų, jog asmuo gyvena (duomenys neskelbiami) – nepateikta, daro išvadą, kad byla pagrįstai nagrinėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, tinkamai motyvuotas. Miesto apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas paskiriant pažeidėjui nuobaudą. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimą D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.