- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-07-14
- Bylos Nr.
- 2-347
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.), Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- B. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1547-28/2005 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui B. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Prašė atidalinti tokiu būdu: jai priteisiant šešių arų žemės sklypą su statiniais, esantį Pažagiškių g. 21, Vilniuje, bei žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pastatais, esančius Lūkesčių g. 4, Vilniuje, o atsakovui - šešių arų žemės sklypą su statiniais, esančius Lietaus g. 18, Vilniuje, bei 407 707 Lt kompensaciją (b. l. 2). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra padaryti įrašą viešame registre, apie tai, kad atsakovui draudžiama perleisti nuosavybės teisės į atsakovo turimą 1/2 dalį anksčiau nurodyto turto. Ieškovė teigė, kad atsakovas gali perleisti savo dalį siekiamoje atidalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2005 m. kovo 23 d. nutartimi šį prašymą patenkino (b. l. 31).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė papildomą ieškinį, kuriuo prašė papildomai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jai priteisti atsakovui priklausančias 35/100 dalis trijų kambarių buto, esančio V. Šopeno g. 1-42/ Sodų g. 17-42, Vilniuje, o atsakovui priteisti jai priklausančią 1/2 dalį 0,0628 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo su pastatais, esančių SB ,,Statybininkas“ 24, Juodasis kelias, bei 2 143 Lt kompensaciją. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašą viešame registre, kuriuo būtų uždrausta atsakovui perleisti jam priklausantį ginčo turtą (b. l. 60).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi minėtą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus minėtųjų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (b. l. 79). Taip pat teigė, kad nėra galimybės konstatuoti, jog nurodytas turtas yra dalus, nes ieškovė neįrodė, kad yra paruošti privalomi atidalijimo iš bendro buto ir žemės sklypo planai, kurie pagrįstų atidalijimo galimybę. Be to, teismo nuomone, nagrinėjant ginčą dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės, teismas neturi pagrindo padalinti turtą tarp šalių, nes jis nėra bendra jungtinė nuosavybė. Ieškinyje nurodyto turto pasidalijimo natūra klausimai gali būti sprendžiami tik abiejų šalių susitarimu ir teismo patvirtinami. Teismas taip pat nurodė, jog nėra pagrindo areštuoti atsakovui priklausančią turto dalį dar ir dėl to, kad dėl minėto buto naudojimosi tvarkos šalys yra sudariusios bendraturčių susitarimą, o į minimą žemės sklypą atsakovo nuosavybės teisės nėra įregistruotos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. R. prašo šią teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir jos prašymą patenkinti (b. l. 86). Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Nepagrįsta teismo išvada dėl turto nedalumo. Be to, ieškiniu nėra prašoma atidalinti minėtojo turto natūra pagal tenkančią nuosavybės dalį kiekviename objekte, o laikomasi principo, jog vienam bendraturčiui priteisus visą objektą, kitam yra mokama kompensacija (CK 4.80 str. 2 d.). Dėl šio išvada, kad turtas yra dalus, niekaip nepagrįstų ieškinio. Be to, ieškovė neprašo turto areštuoti, o tik padaryti įrašą dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę. Nepagrįsta teismo išvada apie bendrąją jungtinę nuosavybę ir galimybę atidalijimo klausimą spręsti tik šalių sutarimu. Ginčo turtas yra valdomas ieškovės ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir pagal CK 4.80 straipsnio antrąją dalį, jei nesusitariama dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.Teismo nurodytos aplinkybės, kad yra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi butu tvarkos, bei faktas, kad atsakovas ne visą savo turtą įregistravo viešajame registre, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti šias priemones, nes yra žinoma, jog atsakovas palikimą priėmė ir bet kada gali įregistruoti savo nuosavybę į ginčo turtą. Prašymas padaryti minėtą įrašą viešame registre yra pagrįstas, nes atsakovas gali perleisti tą turto dalį, į kurią pretenduoja ieškovė, tretiesiems asmenims. Tokiu būdu, teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą, jo įvykdymas gali tapti neįmanomu arba labai pasunkėti. Be to ieškovas dalį savo turto jau perdavė, sudarydamas apsimestinį dovanojimo sandorį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti bei nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jis ruoštųsi perleisti jam priklausančią ginčo turto dalį, o teiginiai apie apsimestinius sandorius yra nepagrįsti (b. l. 83).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė papildė ieškinį prašymu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jai priteisti atsakovui priklausančias 35/100 dalis trijų kambarių buto, o atsakovui priteisti jai priklausančią 1/2 dalį žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo su pastatais bei 2 143 Lt kompensaciją. Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ji ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra padaryti įrašą viešame registre, kuriuo būtų uždrausta atsakovui perleisti jam priklausantį minėtą ginčo turtą (b. l. 60). Teismas šį prašymą atmetė nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus minėtųjų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo išvada nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog patenkinus ieškinio reikalavimus, tai yra atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba labai pasunkėtų, jeigu atsakovo nuosavybės teisė į dalinamą turtą būtų perleista tretiesiems asmenims. Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas taikyti minėtąsias priemones yra pagrįstas (CPK 185 str., 144 str. 1 d.).
Teismas, atmesdamas minėtąjį prašymą, motyvavo tuo, jog nėra galimybės spręsti dėl turto dalumo, nėra paruošta atidalijimo iš bendro buto ir žemės sklypo planų, nėra pagrindo padalinti turtą tarp šalių, nes jis nėra bendra jungtinė nuosavybė. Taigi akivaizdu, jog teismas sprendė klausimus, susijusius su ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Tuo tarpu, kaip jau minėta, CPK normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nereikalauja, kad sprendžiant šį klausimą iki ginčo išsprendimo iš esmės, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Turi būti vertinamas ne ieškinio pagrįstumas (šiuo atveju, turto dalumo klausimai, bendraturčių susitarimas dėl buto naudojimosi tvarkos ir pan.), o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovei teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl teisėjų kolegija dėl minėtų argumentų šioje nutartyje nepasisako.
Teismas taip pat nurodė, jog nėra pagrindo areštuoti atsakovui priklausančią turto dalį dar ir dėl to, kad į minimą žemės sklypą atsakovo nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši aplinkybė negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes iš Vilniaus 3-iojo notarų biuro notarės R. Rasimavičienės 2002 m. kovo 8 d. išduotos pažymos Nr.143 matyti, jog turtą po tėvo J. R. mirties paveldėjo jo vaikai: ieškovė bei atsakovas (b. l. 5).
Dėl paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis naikinama, nes teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus bei klydo aiškindamas bei taikydamas teisės normas ir dėl šio neteisingai išnagrinėjo šį klausimą (CPK 185, 263 str.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, o apeliantė pateikė visus duomenis, reikalingus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.). Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti argumentai, kad byloje nėra duomenų apie jo ketinimus perleisti jam priklausančią ginčo turto dalį, neduoda pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsakovui neužkirstas kelias bylos nagrinėjimo eigoje, esant reikalui, kreiptis į teismą su prašymu CPK 146 straipsnio pagrindu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti.
Patenkinti ieškovės E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1547-53/2005 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui B. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovui B. R. perleisti nuosavybės teises į tokį turtą:
35/100 (trisdešimt penkios šimtosios) dalis buto su rūsiu, unikalus Nr.1094-0072-4012:0025, pastatas, kuriame yra butas 1094-0072-4056, 5A4p, paskirtis gyvenamoji (butų), bendras plotas 97,38 kv. m, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. V. Šopeno g. 1- 42 / Sodų g. 17 – 42.1/2 (viena antroji) dalį žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0075-2153, kadastrinis adresas 0101/0075:2153 Vilniaus m. k. v., paskirtis žemės ūkio (sodų), plotas 0,0628 ha, taip pat šio sklypo priklausius, tai yra: 1/2 (viena antroji) dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. 1398-9017-9014, paskirtis kita (sodų), bendras plotas 139,22 kv. m, 1/2 (viena antroji) dalį pastato – šiltnamio, unikalus Nr. 4400-0117-9228, paskirtis pagalbinio ūkio, 1/2 (viena antroji) dalį kitų inžinerinių statinių (kiemo įrenginių) – takelio, unikalus Nr.4400-0117-9340, paskirtis kiti statiniai; esantiems Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Juodasis kelias/ Vilniaus m. sav. SB ,,Statybininkas“ 24 skl.