- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-648-715/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00065-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ 5229,84 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 31 d. Vokietijoje dėl I. I., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos (1, 2 priedai). Pažymėjo, jog eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje narėje (šiuo atveju – Belgijoje) reziduojantis asmuo; eismo įvykis įvyko ES valstybėje narėje (šiuo atveju – Vokietijoje), kuri nėra nukentėjusiojo asmens buveinės vieta; eismo įvykio kaltininko transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra kitoje ES valstybėje narėje (šiuo atveju - Lietuvoje), nei ta, kurioje yra nukentėjusio asmens buveinės vieta, aukščiau minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimui yra taikytinos 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EC dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (kodifikuota redakcija) (toliau – Direktyva), nuostatos, įgyvendintos TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ priedo 1 straipsnio 11 dalis). Pažymėjo, kad Belgijos garantinis fondas, vadovaudamasis aukščiau minėtų Direktyvos bei Sutarties nuostatomis pareiškė ieškovui, kaip Žalų atlyginimo institucijos ir Garantinio fondo funkcijas Lietuvoje atliekančiam subjektui 5229,84 EUR reikalavimą. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Sutarties 8.6 punktu, apmokėjo Belgijos garantinio fondo pateiktame ir rašytiniais įrodymais, akivaizdžiai patvirtinančiais nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį, pagrįstame reikalavime nurodytą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (ES valstybėje narėje), ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovą) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis). Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Dublike nurodė, jog atsakovas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2020-07-31 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2020-07-31 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau jis buvo pasyvus ir nerūpestingas bei nesikreipė į Vokietijos ar Belgijos atsakingas institucijas. Pažymėjo, kad atsakovo prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Nurodo, kad Biuras pateikė visus atsakovo civilinės atsakovo civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami eismo įvykio valstybėje - Vokietijoje. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis, dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei vienas draudikas nebuvo sudaręs eismo įvykio metu galiojusios draudimo sutarties. 2020 m. liepos 31 d. eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vikreda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Garantinis fondas atlyginimo išmokėjo ieškiniu reikalaujamą sumą eismo įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės valdytojui. Be kita ko, Ieškovas prie bylos nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų prie Ieškinio pridėtuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl draudimo išmokos neišmokėjimo, o tik pateikė deklaratyvaus pobūdžio informaciją, kad BTA neva tai atsisakė atlyginti žalą. Pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodytų dalių keitimas turėtų būti vertinamas itin kritiškai, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad Atsakovo darbuotojas su vilkiku įsirėmė į autobusiuko priekines kairės pusės dureles, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių ekspertizėje nurodyta, kad taip pat yra keistina kairės pusės sienelė. Tačiau iš pridėtų nuotraukų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad sienelė buvo apgadinta būtent Atsakovo vairuotojo sukelto eismo įvykio metu, nėra tikrai žinoma ar dalis apgadinimų nebuvo padaryta ankščiau, dar iki kilusio eismo įvykio. Teigia, kad nustatytas padarytos žalos dydis galimai yra neteisingas. Iš pateiktų Ieškovo nuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ekspertizės akte nurodyti tariamai būtini darbai ir dalių keitimas iš tikrųjų turėjo būti atlikti ir pakeisti. Pažymėjo, kad žalos administravimo metu, turėjo būti atlikta nepriklausoma ekspertizė, kurios metu turėjo būti nustatyta ar Garantiniam fondui pateiktoje ekspertizėje yra nustatytas tikrasis žalos dydis ar sąmoningai buvo nepagrįstai paskaičiuota ženkliai didesnė atlygintina žala. Nurodo, jog Biuras reikšdamas regresinį reikalavimą, nepateikia jokių duomenų ar dokumentų apie faktinį transporto priemonės apgadinimų sutvarkymą, taip pat nėra aišku ar draudimo išmokos dydis atitinka realiai padarytus nuostolius. Taip pat teigia, jog atlyginant žalą negali būti atliekama jokių pagerinimo darbų, žalos atlyginimas negali būti pasipelnymo šaltiniu. Apgadintą transporto priemonę reikia atstatyti tik iki autoįvykio buvusią būklę ir tokia apimtimi, kuria ji buvo apgadinta, o ne galimai dvigubai daugiau. Ieškovo reiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka yra nepagrįstas, byloje nėra nustatytas tikrasis žalos dydis, todėl darytina pagrįsta išvada, jog galimai yra pažeidžiamas teisingumo principas, t. y., siekiama nepagrįstai praturtėti Atsakovo sąskaita. Pažymėjo, jog Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad puspriekabės tentas buvo faktiškai pakeistas nauju, taip pat Byloje nebuvo nustatyta, ar puspriekabės tento apgadinimai nebuvo kilę dar prieš eismo įvykį. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad Garantinis fondas būtų realiai atlyginęs nuostolius nukentėjusiajam asmeniui.
Triplike nurodė, kad ieškovas tik deklaratyviais teiginiais grindžia savo poziciją, kad atsakovas pasyviai dalyvavo žalos administravime, neteikė savalaikių paaiškinimų dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl jo prieštaravimai negali būti vertintini regresinio ieškinio nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad atsakovas gavęs ieškovo kartu su dubliku pateiktą prašymą dėl informacijos pateikimo, savalaikiai užpildė ir pateikė paaiškinimus (tą patvirtina ir Ieškovo pateiktas pranešimas, prie kurio yra pridėtas ir Atsakovo el. laiškas, kuriame, nurodyta, jog yra teikiama visa informacija, susijusi su eismo įvykiu), tačiau pačiame žalos administravime Atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti ir ginčyti žalos dydį ar jos nustatymo būdą, todėl akivaizdu, kad Atsakovo prieštaravimai turi būti vertinami regresinio reikalavimo metu. Atsakovas užpildytą pranešimą apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes išsiuntė iškart, kai tik gavo Ieškovo pranešimą. Teigia, kad atsakovas negalėjo reikšti jokių pastebėjimų ar prieštaravimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi žalos administravimo Belgijos garantiniame fonde dalyvauja tik Ieškovas ir Atsakovas nėra įtraukiamas į žalos administravimo procesą. Atsakovo dalyvavimas žalos administravimo procese apsiriboja tik paaiškinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu. Nurodo, kad iki pretenzijos pateikimo Atsakovui nėra žinoma apie nustatytą žalos dydį, todėl jis neturi jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo, siūlyti užsakyti nepriklausomų ekspertų paslaugas dėl žalos dydžio nustatymo, nes žalos dydis jam tampa žinomas tik po to, kai Ieškovas pateikia pretenziją Atsakovui, t. y. tik po tai, kai Ieškovas vadovaudamasis Europos parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/103/EC dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatomis, kurios yra įgyvendinamos D. K. su pretenzijos pateikimu tampa žinomas tik žalos dydis, bet ne visi su žalos administravimo dokumentai, kurių tarpe ir ekspertizės aktas su visa darbų detalizacija ir kainomis, todėl akivaizdu, kad priešingai nei teigia Ieškovas, Atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti žalos administravimo procese. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti žalos administravimo procese, todėl Atsakovo pateikti prieštaravimai turi būti vertinami regresinio ieškinio byloje. Akivaizdu, kad Atsakovo nedalyvavimas žalos administravimo proceso metu Belgijos garantiniame fonde, užkirto kelią reikšti prieštaravimus dėl tikrųjų žalos dydžių, teikti vertinimą dėl ekspertizėje nurodytų remonto darbų ir darbų apmokėjimo kainos. Nevertinant Atsakovo prieštaravimų regresinio ieškinio nagrinėjimo metu, būtų pažeista Atsakovo teisė į teisminę gynybą. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovo nuomone, Teismas privalo tirti eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti ir vertinti įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimus iš naujo, žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Akivaizdu, jog šiuo metu nėra įmanoma Atsakovui atlikti nepriklausomo eksperto vertinimo, kadangi yra likusios tik apgadintos transporto priemonės nuotraukos, kurios nėra kokybiškos, todėl nėra galimybės nustatyti tikrųjų apgadinimų mąsto, todėl Ieškovo pateikti dokumentai neva tai įrodantys realiai patirtos žalos dydį, turi būti vertinami kritiškai. Ieškovo reikalaujamas nuostolių atlyginimas yra didesnis, nei Atsakovo realiai padaryta žala, todėl Atsakovas pagrįstai mano, jog Ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti ieškinio pagrįstumą ir žalos dydį, remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kad ekspertizės aktas yra sudarytas eksperto, todėl nėra pagrindo kvestionuoti nustatyto žalos dydžio, tačiau akivaizdu, jog byloje nėra nustatytas tikrasis žalos dydis, ekspertizės akte nurodytų darbų atlikimas ir detalių keitimas yra ginčytinas, kadangi iš nurodytų atliktinų remonto darbų ir keistinų dalių kiekio bei į bylą pateiktų nuotraukų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog visi automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl Atsakovo vairuotojo kaltės ir todėl turi būti atlyginama nevertinant to fakto, kad dalis apgadinimų yra įvykę dar iki šio eismo įvykio. Be to, akivaizdu, jog žalos administravimo etape, nebuvo vertintos tos aplinkybės dėl būtinumo keisti visas ekspertizėje nurodytas detales. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, jog yra tinkamai įvykdęs pareigą pagrįsti savo reikalavimą ir neva tai pateikęs visus dokumentus įrodančius kilusią žalą, tačiau Byloje nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų Ieškovo ieškinyje ir dublike nurodytus argumentus dėl žalos dydžio pagrįstumo, o remiamasi tik deklaratyviais teiginiais dėl ekspertizės, kurioje neva tai nustatytas tikrasis žalos dydis, kuris yra nekvestionuotinas. Ieškovo pareiga pagrįsti savo reikalavimą pilna apimtimi nėra įvykdyta, žalos dydis nėra įrodytas, todėl negali būti vadovaujamasi išskirtinai tik Ieškovo pateiktais duomenimis, o turi būti nustatyta ar ekspertizės akte nurodyti darbai buvo būtini, ar buvo būtina visas detales keisti naujomis ar galima jas buvo remontuoti ir tokiu būdu sumažinti nuostolių dydį. Tačiau to nepadarius ir Atsakovui neturint objektyvių galimybių dalyvauti žalos administravimo procese nustatant tikrąjį žalos dydį, galimai buvo nustatytas ženkliai didesnis atlygintos žalos dydis nei iš tikrųjų buvo padaryta žalos, todėl mano, kad Byloje nėra nustatytas ir įrodytas tikrasis žalos. Ieškovas galimai atlygino daugiau nuostolių nei realiai buvo jų patirta, visiškai nevertino žalos dydžio ir jo pagrįstumo.
Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovo ir atsakovo atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kelno policijos valdybos 2 (Pietvakarių) policijos inspekcija 2020 m. liepos 31 d. 21.00 val. užfiksavo eismo įvykį, kurio metu dėl I. I., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – krovininį automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, t. y., I. I. statydamas savo transporto priemonę kliudė pastatytą automobilį, dėl ko buvo padaryta materialinė žala. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja eismo įvykio dieną buvo atsakovė UAB „Vikreda“, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir kreipėsi raštu į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.
Atsakovė byloje iš esmės kelia abejones, ar iš tiesų atsakovei priklausanti transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir apgadino turtą bei ginčija reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nurodydama, kad reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.
Bylos duomenimis, atsakovė ieškovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
Ieškovas į bylą pateikė Kelno policijos valdybos 2 (Pietvakarių) policijos inspekcija 2020 m. liepos 31 d. 21.00 val. surašytą pranešimą apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota įvykio data ir laikas – 2020 m. liepos 31 d. eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) gatvė, Vokietijoje, eismo įvykio dalyviai – I. I., eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytojas – UAB „Vikreda“. Prie pranešimo taip pat pridėtos foto nuotraukos, padarytos eismo įvykio dieną, kuriose matyti eismo įvykio metu padaryti apgadinimai.
Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog pagrindiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės vairuotojo I. I. 2020 m. liepos 31 d. 21.00 val. padaryto eismo įvykio faktą yra išduoti oficialių Vokietijos institucijų, o būtent Kelno policijos inspekcijos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, tokie dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
Šioje situacijoje, teismui susipažinus su byloje esančių įrodymų visuma, nekyla abejonių, kad 2020 m. liepos 31 d. Vokietijoje, dėl I. I., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis ir dėlto buvo padaryta materialinė žala. Pažymėtina, jog šioje byloje atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė šios transporto priemonės priklausomybę atsakovei bei nurodė minėtą transporto priemonę vairavusio asmens duomenis.
Dėl atsakovės argumento, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, todėl pateikti prieštaravimai dėl žalos dydžio turi būti vertinami regreso byloje, nurodytina, kad šiuo atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės argumentai dėl žalos dydžio neturi būti vertinami šioje byloje. Pažymėtina, jog iš ieškovo 2020 m. lapkričio 24 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2020 m. liepos 31 d. eismo įvykio žalos administravimą, tačiau duomenų byloje, kad atsakovė būtų nesutikusi ar neigusi faktą, kad I. I., vairavęs Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė Vokietijoje minėtą eismo įvykį, byloje nėra pateikta, todėl atsakovės keliamos abejonės dėl to, kas padarė eismo įvykį ir kokia transporto priemone, atmestinos, kaip visiškai nepagrįstos. Atsakovė tvirtina, kad jos dalyvavimas administravimo procese apsiriboja tik paaiškinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu ir iki pretenzijos pateikimo atsakovui nėra žinoma apie nustatytą žalos dydį, todėl jis neturiu jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo. Tačiau nustatyta, kad minėtame ieškovo atsakovei siųstame pranešime buvo nurodyta, jog atsakovė UAB „Vikreda“ nurodytų įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą. Atsakovė taip pat šiuo pranešimu buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ir nurodė, kad jei nėra atsakinga už sukeltą žalą, informuoti Vokietijos nacionalinį draudikų biurą (pateikė jo visus kontaktinius duomenis) ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Taip pat pažymėta, kad priešingu atveju, jų elgesys bus vertinamas kaip pasyvus ir galintis turėti neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu patiektiems prieštaravimams vertinti. Atsakovė šios savo pareigos neįvykdė, apie minėtą žalą per 3 dienas nuo įvykio padarymo ieškovės neinformavo ir žalos administravimo procese nedalyvavo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į Vokietijos nacionalinį automobilių draudikų biurą ir prašė pateikti detalesnę informaciją apie įvykio metu jos darbuotojo padarytą žalą. Minėta, kad atsakovei buvo žinoma apie žalos administravimo procesą ir ji turėjo galimybę dalyvauti administravimo procese, tačiau šia savo galimybe atsakovė iš esmės nepasinaudojo. Gavusi informaciją iš ieškovo, nesusisiekė su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru ir nesiekė gauti jokios informacijos apie vykstantį žalos administravimo procesą, t. y. nesidomėjo, kas ir kokį žalos dydį nustatė, t. y. nesidomėjo žalos administravimo eiga. Tai rodo, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinoti apie žalos administravimo procesą iš Vokietijos institucijų. Tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu.
Atsakovė ginčydama ieškinio pagrįstumą, taip pat ginčija padarytos žalos dydį, nurodydama, kad ieškovo reikalaujama nuostolių suma yra nepagrįsta, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.
Šiuo atveju žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovės, atsirado Vokietijoje, todėl žalos administravimą atliko Belgijos garantinis fondas. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad Belgijos garantinis fondas ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės transporto priemone 2020 m. liepos 31 d. padarytą 5229,84 Eur materialinę žalą. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose detalizuoti atlikti darbai, medžiagų kainos ir kitos patirtos išlaidos šalinant padarytos žalos padarinius, susidariusios dėl atsakovės vairuotojo I. I. kaltės padaryto eismo įvykio. Laikytina, kad apskaičiuotas žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog žalos atlyginimą nukentėjusiajam – Vokietijai, administravo Belgijos Garantinis fondas, kuris žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Būtent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).
Pastebėtina, jog administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Belgijos garantinis fondas šiuo atveju taikė 682,15Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Belgijos garantiniam fondui sumokėjo reikalaujamą 682,15 Eur žalos administravimo mokestį.
Atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad šiuo atveju Belgijos garantinis fondas turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių negu atsakovė galimai sukėlė ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sąskaita, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl I. I., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovei priklausiusią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, todėl ieškovas privalėjo Belgijos garantiniam fondui atlyginti patirtus nuostolius, kurie ištyrus byloje esančių įrodymų visumą laikytini visiškai pagrįstais. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 118,00 Eur žyminis mokestis ir 355,07 Eur už vertimus iš vokiečių ir anglų kalbos, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, todėl šios išlaidos – 473,07 Eur (118,00 Eur + 355,07 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:
- 5229,84 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 84 ct) nuostolius;
- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5229,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 473,07 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 7 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.