Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu vykdantis individualia veikla, teistas 7 kartus, paskutinius du kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metai laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant skiriant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (skaičiuojant su įskaityta 2 mėnesių bausmės dalimi), o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, visam atidėjimo laikotarpiui skiriant įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, be intensyvios priežiūros;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu, paskirta 2 metų laisvė atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nedelsiant atlikti 9 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val. be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, pradėti dirbti arba mokytis. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. vasario 20 d. (4 mėnesiai) ir laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį bei juo įskaitytus laikotarpius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, 2023 m. lapkričio 25 d., apie 12.53 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau -ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Nusikalstama veika padaryta turtinė žala (nes atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą), kurios dydis 2 368,21 Eur (1 t., b. l. 71-74). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ yra nurodęs, kad išmokėjo draudimo išmoką ir įgyvendins regreso teisę pagal CK 6.1015 straipsnį (1 t., b. l. 183). Teismo posėdžio metu kaltinamasis paklaustas, nurodė, kad dėl žalos atlyginimo su niekuo nekalbėjo ir tuo nesidomėjo, tačiau yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą (2 t., b. l. 3-4).

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Naują nusikalstamą veiką E. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 87-102, 180).

Kaip matyti, asmuo iš paskirtų bausmių atitinkamų išvadų nepadarė, kritiškai savo elgesio nevertina, nėra linkęs laikytis visuomenėje galiojančių teisės normų. Esant visoms anksčiau aptartoms ir nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju E. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi E. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Dėl BK 64 ir BK 75 straipsnių taikymo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi nuosprendžiu nustatyta, kad E. S. privalo nedelsiant atlikti 9 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val. be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), tęsti darbą, pradėti dirbti arba mokytis (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir E. S. paskirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad E. S. privalo nedelsiant atlikti 10 mėnesių iš paskirtos subendrintos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val. be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), tęsti darbą, pradėti dirbti arba mokytis (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. vasario 20 d. (4 mėnesiai) ir laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį bei juo įskaitytus laikotarpius. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 30 d.

2023 m. birželio 22 d. E. S. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus paskirtos bausmės dalį. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 21 d. ir 2023 m. birželio 23 d. patvarkymu pateiktas vykdymui Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui.

Liteko duomenimis, dėl priežiūros metu padarytų probacijos sąlygų pažeidimų, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, administracinio nusižengimo padarymo, probacijos skyrius 4 kartus kreipėsi į teismą su teikimais dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d., 2023 m. gruodžio 1 d., 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. balandžio 23 d. nutartimis teikimai nebuvo tenkinti.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Nagrinėjamu atveju E. S. galutinės subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo priimtas šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti bausmes BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. S. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos ir neatliktos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir E. S.. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Naujai paskirtos bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalyje), nurodytas šiame ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiuose.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiuose buvo dalinai atidėtas E. S. paskirtos bausmės vykdymas, todėl spręstina iš naujo, ar yra teisinis pagrindas taikyti nuteistajam šį baudžiamosios teisės institutą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju E. S. yra teisinis pagrindas dar kartą atidėti bausmės vykdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. E. S. teistumas nėra išnykęs. Paskutiniais nuosprendžiais teistas ir už sunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistajam anksčiau jau kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepadarė jokių teigiamų išvadų ir vėl nusikalto. Probacijos laikotarpiu nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu, probacijos tarnyba keturis kartus kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (1 t., b. l. 180, Liteko duomenys). Iš viso teistas 8 kartus, teistas už nusikaltimus nuosavybei, sveikatai, transporto eismo saugumui (1 t., b. l. 87-102). Pirmuosius nusikaltimus padarė dar būdamas nepilnametis. Tai rodo, kad nuteistasis linkęs ir toliau ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl jo paskutinė nusikalstama veika padaryta neatsitiktinai (Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu yra teistas už vairavimą esant neblaiviam, kai buvo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilės etilo alkoholio pagal tuo metu galiojusio BK 281 straipsnio 7 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai E. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. dar kartą atidedant jam bausmės vykdymą. Tokios išvados nepaneigia tai, kad nuteistasis dirba, globoja savo mamą (1 t., b. l. 186-197), laikėsi didžiąją dalį bausmės vykdymo atidėjimo turinį sudarančių pareigų. Sutiktina su kaltinamuoju, kad jis rūpinasi savo motina, neginčytina, kad jai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, tačiau nei turimas darbas ar artimųjų globa, nei probacijos tarnybos priežiūra nepadarė įtakos E. S., kad jis laikytųsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nuteistojo asmeniniai interesai savaime nėra viršesni už visuomenės interesą, kad nebūtų daromos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais teismai rodė E. S. pakankamai didelį pasitikėjimą, už anksčiau padarytų nusikalstamų veikų padarymą atidėdami paskirtų bausmių vykdymą, tačiau net ir ne vieną kartą išreikštas pasitikėjimas kaltinamuoju bei gresianti reali laisvės atėmimo bausmė nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. S. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad E. S. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,98 promilės), šiuo metu vykdantis individualią veiklą, teistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė kaltinamajam E. S. baudžiamojo poveikio priemonę skirti 2 metams 6 mėnesiams (2 t., b. l. 6).

Teismo vertinimu, kaltinamajam nustatytinas baudžiamosios priemonės taikymo terminas - 2 metų 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, atsižvelgus į anksčiau nuosprendyje nurodytą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą ir į tą aplinkybę, kad E. S. antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. ĮKNR ir Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu yra teistas už vairavimą esant neblaiviam, kai buvo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,06 promilės etilo alkoholio pagal tuo metu galiojusio BK 281 straipsnio 7 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą, bausmė atlikta).

Be kita ko, pažymėtina, kad būdamas neblaivus transporto priemonę E. S. vairavo be jokios itin svarios priežasties, t. y. būtino poreikio vairuoti teismas nenustatė, važiavo iš Žirmūnų mikrorajono iki (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kur buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio, t. y. atsitrenkimo į stulpą. Iš liudytojų parodymų matyti, kad automobilis lėkė dideliu greičiu, staigiai rikiavosi, kliudė kelkraštį, dėl ko automobilis sukosi ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą (1 t., b. l. 58-61). Iš įvykio vietos mėgino pasišalinti, ir tik dėl to, kad liudytojai jo nepaleido iš akių, buvo sulaikytas (1 t., b. l. 27-29, 30-31, 32 ir kt.). Nagrinėjamu atveju E. S. padarė itin šiurkštų ir pavojingą naudojimosi kelių transporto priemonių taisyklių pažeidimą, kuris, be kita ko, pasireiškė pavojingu tiek pačiam kaltinamajam, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui elgesiu, nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo sukelti pavojingi padariniai.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad E. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis, kurį vairavo E. S. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui – A. S. (1 t., b. l. 45). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas E. S. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Byloje nustatyta, jog E. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, kuris viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį jis vartojo tą pačią dieną. Pažymėtina, jog E. S. antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam.

Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje matyti, kad E. S. finansinė padėtis, nors ir nėra stabili, tačiau dirbantis, turintis atitinkamas pajamas, todėl manytina, kad galės sumokėti tokio dydžio pinigų sumą.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Audi A6“, 2005 m., vidutinė kaina (2024 m. sausio mėnesio duomenimis) su PVM – 4 260 Eur (1 t., b. l. 46). Ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. S. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 260 Eur.

Kaltinamajam E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 125-120) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomas voke ant pirmojo tomo paskutinio bylos vidinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. S. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir neatliktos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš E. S. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 260 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų).

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomą ant pirmojo tomo paskutinio bylos vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.