Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-07-20 · Civilinė byla Nr. e2-1359-653/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-20
Bylos Nr.
e2-1359-653/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“
Atsakovas
Europos socialinio fondo agentūrai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1359-653/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01693-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Laurynui Lukošiūnui, taip pat A. V., D. V., atsakovo atstovui adv. Justas Sankaičiui, trečiojo asmens atstovui adv. Artūrui Jaskelevičiui,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ ieškinį atsakovei Europos socialinio fondo agentūrai dėl vienašališko sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, kurioje trečiaisiais asmenimis nepareikšiančiais savarankiškų reikalavimų įtraukti SIA „Taimins“, SIA „Zvani Ltd“, SIA „Zenetes Zivju Kombinats“, UAB „Baltijos delikatesai“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB „Grūstė“ ieškiniu prašė:

1) pripažinti atsakovės Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) 2018-09-16 vienašališką sprendimą nutraukti su ieškove UAB „Grūstė“ 2017-11-13 sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) dalį, susijusią su skumbrės aliejuje konservų tiekimu, neteisėtu ir negaliojančiu;

2) priteisti iš atsakovės ESFA ieškovės naudai 368 435,93 Eur skolą;

3) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017-11-13 sudarė Sutartį, kuria ieškovė, be kita ko, įsipareigojo ESFA nustatytu grafiku ESFA partneriams teikti penkių rūšių maisto produktus. Ieškovė pagal ESFA pateiktą grafiką ir pristatomų produktų kiekių lentelę 2018 m. birželio mėn. pristatė 543 165 skumbrės aliejuje konservų dėžučių (21 skirtingos partijos) į ESFA partnerių sandėlius, 2018-06-28 pateikė ESFA maisto produktų pristatymą patvirtinančius dokumentus, tačiau ESFA el. paštu įpareigojo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslintus dokumentus, kuriuos ieškovė vėliau pateikė. ESFA 2018-07-03 informavo ieškovę, kad buvo gauti nusiskundimai ir paskleista žinia apie dalinamus kokybės reikalavimų neatitinkančius skumbrės aliejuje konservus, taip pat jog konservai, ištyrus dviejų partijų mėginius, neatitinka kokybės reikalavimų. Raštu ESFA pažymėjo ketinanti nutraukti Sutartį dalyse, susijusiose su skumbrės aliejuje konservais. Atsižvelgusi į gautą informaciją, ieškovė pateikė ESFA pristatytų partijų mėginius nepriklausomai akredituotai laboratorijai tyrimams, kuri konstatavo, jog skumbrės aliejuje konservai atitinka visus keliamus kokybės reikalavimus. Apie gautas išvadas ieškovė informavo ESFA ir prašė susitikti deryboms. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba jokių neatitikimų ar kokybės trūkumų nenustatė.

3. ESFA 2018-08-16 pateikė 9 iš 21 ieškovės pristatytų partijų tyrimų, atliktų UAB „Labtarna“, protokolus ir pažymėjo, kad ieškovės pristatytos partijos Nr. (duomenys neskelbtini) produkcija yra netinkama žmonių mitybai. ESFA, atsižvelgusi į tai, nuo 2018-09-15 24.00 val. nutraukė Sutartį 10, 27, 44, 61, 78, 95, 112, 129, 146 ir 163 dalyse ir atsisakė apmokėti už pristatytą produkciją. 2018-08-24 ESFA pateikė 11 ir 21 partijų histamino tyrimų rezultatus ir nurodė, kad vienos iš partijų histamino rezultatai yra nepatenkinami.

4. Ieškovo vertinimu, atsakovės elgesys pažeidžia šalių bendradarbiavimo pareigą. Atsakovė nepagrįstai reikalauja papildomų itin brangių tyrimų protokolų, kurių neprašo nei iš vieno kito savo tiekėjo. Pabrėžia, kad pagal Sutartį ieškovė kartu su pristatytais skumbrės aliejuje konservais turėtų pristatyti tik maistingumo tyrimo protokolus, bet ne visų įmanomų maisto produktų tyrimų protokolus. Pristatytų skumbrės konservų maistingumo tyrimo protokolai atsakovei yra pateikti. Mano, jog ESFA netinkamai aiškina Sutarties 6.1 p. sąlygą. Viešojo pirkimo dokumentuose nurodžius, kad tiekėjai kaskart pristatydami maisto produktus, dar turės atlikti visus įmanomus tyrimus, pasiūlymų kainos būtų neabejotinai išaugusios, todėl jau po pirkimo Sutarties pasirašymo ESFA nepagrįstai reikalauja vykdyti sąlygas, kurių neįtraukė nei į pirkimo dokumentus, nei į Sutartį.

5. Atsakovės užsakyti juslinės analizės tyrimai atlikti neakredituotoje laboratorijoje, todėl atsakovės atliktais tyrimais nėra pagrindo vadovautis. Lietuvoje vienintelė tokiems tyrimams akredituota laboratorija yra NMVRVI, kuris, ieškovei kreipusis, ir atliko tyrimus bei nenustatė jokių konservų kokybės trūkumų. Atsakovės turimų tyrimų rezultatus galimai nulėmė netinkamas pakuočių sandėliavimas ir/ar gabenimas, netinkamas mėginių paėmimas, laikymas ar pristatymas į laboratoriją. Ieškovei saugiai pristačius skumbrės aliejuje konservus ESFA partneriams, už dėl vėlesnio netinkamo tokių konservų sandėliavimo ar gabenimo atsiradusias pasekmes ieškovei atsakomybė negali kilti. Atsakovė privalėjo ieškovę informuoti apie planuojamus atlikti tyrimus ir sudaryti galimybes dalyvauti atrenkant tyrimams teikiamus mėginius, įsitikinti, kad atrenkami mėginiai buvo ir yra tinkamai sandėliuojami, tinkamai gabenami ir pakuotės nepažeistos pristatomos į laboratorijas. Transportuojant mėginius maršrutiniais autobusais temperatūra siuntų/krovinių (autobuso bagažinėje) nėra tinkama, be to, dėl automobilio judėjimo mėginiai galėjo būti pažeisti. Be to, ne visi mėginiai į laboratoriją tyrimams buvo pristatyti iškart po jų gavimo ESFA buveinėje.

6. Nurodo, jog atsakovė privalo atsiskaityti už pristatytus skumbrės aliejuje produktus. Atsakovė didžiąją dalį šių maisto produktų išdalino paramos gavėjams, kurie, tikėtina, šiuos maisto produktus jau suvartojo ir niekas nesiskundė (negautas nei vienas įvardintas skundas, kurį galima būtų patikrinti).

7. Ieškovas kreipėsi į Kauno Technologijos Universiteto Maisto tyrimų centro vadovę dr. G. G., kuri persiuntė atsakovei siųstą atsakymą, jog sandėliuojant žuvų konservus gali susidaryti histaminas. Prevencinės priemonės būtų laikymas kuo žemesnėse temperatūrose.

8. Nei Tauragės, nei Marijampolės dalinimo punktuose nėra patalpų temperatūros matavimo ir/ar patalpų temperatūros kontrolės prietaisų. Valstybinė maisto ir veterinarinės tarnyba netikrino ir nematavo nei Tauragės, nei Marijampolės dalinimo punktų patalpų (nei dalinimo, nei sandėliavimo patalpų) temperatūros; Tauragės dalinimo punkto patikrinimo akte pažymėta, jog maisto produktai išdalinami per 5 dienas, taigi nebuvo tikrintas ir vertintas ilgalaikis tokių produktų sandėliavimas ir esamų sąlygų tinkamumas; Marijampolės dalinimo punkto patikrinimas atliktas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo konservų pristatymo, tuo tarpu ankstesnis patikrinimas atliktas prieš trejus metus, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis produktai buvo sandėliuojami dar iki patikrinimo. Pagal viešą informaciją, oro temperatūra Marijampolėje 2018 m. birželio-rugpjūčio mėn. siekė 29–32 laipsnius, o Tauragėje – 28–33 laipsnius.

9. Atsakovė pakartotinius tyrimus, kurių rezultatai įforminti 2018-09-14 protokole, užsakė jau priėmęs 2018-08-16 sprendimą Sutarties dalį nutraukti (jos atsisakyti). Abejones mėginių atrankos ir gabenimo tinkamumu sustiprina aplinkybė, jog atsakovė atsisakė ieškovę informuoti apie užsakomus tyrimus, nesudarė ieškovei galimybės dalyvauti mėginių paėmime ir pristatyme, ir net neteikė tikrų duomenų apie konservų pakuočių likučius, jų laikymo vietas ir sąlygas.

10. Atsakovė, nustačiusi neatitikimus dviejose partijose, kurių pristatyti konservai (22 766 vnt.) sudaro vos 4,2 proc. visų pristatytų konservų, net neketina tartis ar siūlyti ieškovei dėl galimo šių dviejų partijų pakeitimo ir visiškai nepagrįstai atsisako apmokėti už visą 100 proc. pristatytų pakuočių. Teigia, jog atsakovė nepagrįstai ir netinkamai aiškina Sutarties 7.5 p. Mano, kad toje pačioje sąlygoje ir net tame pačiame sakinyje dviejų skirtingų sąvokų „nutraukia“ ir „atsisako“ vartojimas turi prasmę ir jos abi turi skirtingą paskirtį. Nors atsakovė nurodo, kad tiek „nutraukia“, tiek „atsisako“ turi būti vertinama kaip „nutraukia“, tačiau visiškai nėra aišku, kuo remdamasi ESFA taip teigia. Dviejų skirtingų sąvokų vartojimas toje pačioje sąlygoje protingo asmens neabejotinai būtų vertinamas kaip reiškiantis du skirtingus dalykus, t. y. skirtingus veiksmus ir pasekmes. Ieškovei Sutartį sudarius prisijungimo būdu, aptariama sąlyga turi būti aiškinama ją priėmusios šalies – ieškovės naudai.

11. Iki šiol nėra aišku, ir atsakovė nėra nurodžiusi, kokių konkrečių tyrimų ji reikalauja iš tiekėjų.

Šalies argumentai

12. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

13. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad buvo paskirta projekto vykdytoju, atsakingu už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų įgyvendinimą. Atsakovas projektą įgyvendina kartu su partneriais: savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Ieškovei pristačius netinkamos kokybės skumbrės aliejuje konservus, nebuvo užtikrinti skurstančiųjų interesai ir galimai buvo sutrikdyta jų sveikata suvartojus netinkamos kokybės produktus, taip pat nukentėjo šalių ir pačio projekto reputacija.

14. Nurodo, kad ieškovas 2018 m. birželio 4–18 d. pristatė konservus į Agentūros partnerių sandėlius. Pagal atsakovei pateiktus dokumentus, ieškovė Agentūrai nurodė, jog 2018 m. birželio mėn. maisto produktų dalinimui pristatomi tik 2 partijų skumbrės aliejuje konservai. Pristačius konservus paaiškėjo, kad ieškovė klaidino Agentūrą, nes faktiškai į Agentūros partnerių sandėlius buvo pristatyti 21 skirtingos partijos konservai. Pastebėjo, kad priėmimo-perdavimo aktų ir krovinio važtaraščių taisymai atlikti tik po to, kai apie šį neatitikimą 2018-06-28 ieškovė buvo informuota. 2018-06-19 sulaukta vartotojų skundų dėl netinkamos kokybės produktų. Agentūra 2018-06-20 sustabdė produktų dalinimą bei siekdama užtikrinti, kad paramos gavėjams nebūtų išdalinti kokybės reikalavimų neatitinkantys maisto produktai, kreipėsi į nepriklausomą maisto produktų tyrimo laboratoriją, prašydama įvertinti nurodytų partijų konservų atitiktį kokybės reikalavimams. 2018-06-26 tyrimų protokole užfiksuota, kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje jaučiamas pašalinis kvapas, o tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje jaučiamas specifinis kvapas ir spalva nebūdinga produktui, pakitusi. 2018-06-27 tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje jaučiamas specifinis, kartus skonis, nepriimtinas vartotojui, o tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje jaučiamas stiprus specifinis, kartus skonis, cheminės kilmės, nepriimtinas vartotojui. Susipažinus su tyrimų protokolais 2018-06-27 nuspręsta ištirti ir likusias ieškovės pristatytas žuvies konservų partijas, taip pat sustabdytas šių konservų dalinimas visų partijų atžvilgiu. Agentūra 2018-06-28 el. paštu informavo ieškovę, kad pristatytų skumbrės aliejuje konservų partijų numeriai nesutampa su nurodytais krovinio važtaraščiuose ir, vadovaujantis Sutarties 6.2 ir 6.4 p., pareikalavo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti patikslintus perdavimo-priėmimo aktus ir krovinio važtaraščius, taip pat tyrimų protokolus dėl visų pristatytų skirtingų konservų partijų. Atsakovė 2018 m. birželio 29 d. – liepos 25 d. pristatė papildomų partijų mėginius UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“. Tokiu būdu buvo nustatyti juslinių rodiklių neatitikimai dar keliose partijose: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2018-07-03 informavo ieškovę apie vartotojų skundų pagrindu atliktus pateiktų konservų tyrimus nepriklausomoje laboratorijoje, taip pat apie ketinimą nutraukti Sutartį bei nurodė, jog už pristatytus žuvies konservus nebus apmokama.

Šalies argumentai

15. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog sąskaitos pateiktos 2018-06-19, kadangi jos buvo pateiktos 2018-07-04. Ieškovės iniciatyva 2018-07-05 įvyko susitikimas, kurio metu buvo išklausyti ieškovės argumentai ir paprašyta raštu pateikti tiekėjo siūlymus dėl susidariusios padėties sprendimo. Ieškovė 2018-07-09 pateikė savo iniciatyva atliktų juslinių tyrimų rezultatus bei papildomai pridėjo išvadas dėl mikrobiologinių tyrimų, kurie apima ir žuvies konservams apskritai neaktualius tyrimus. Šiuo raštu ieškovė taip pat įsipareigojo patikslinti dėl atsiradusius perdavimo priėmimo aktų ir krovinio važtaraščių netikslumus.

16. Atsakovė nutarė papildomai atlikti histamino kiekio tyrimus, ir, gavusi tyrimo rezultatus, sužinojo, jog pateiktame mėginyje nustatytas 411 mg/kg histamino kiekis. Apie tai 2018-08-16 informavo ieškovę. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ir FNTT) 2018-07-16 informavo Agentūrą apie ieškovės atžvilgiu atliekamą analizę, susijusią su Sutarties vykdymu, ir paprašė pateikti dokumentus.

17. 2018-08-02 ieškovės iniciatyva įvyko antrasis susitikimas su ieškovės atstovais, kurio metu taip pat nebuvo priimta jokių sprendimų dėl susidariusios padėties. Ieškovė 2018-08-10 informavo, jog nesutinka dėl Sutarties nutraukimo, pareikalavo apmokėti už pateiktas prekes ir pridėjo papildomus produktų cheminių tyrimų protokolus, kuriuose nėra pateikiama jokios informacijos dėl produktų kokybės. Agentūra 2018-08-16 nurodė ieškovei, jog būtent dėl to, kad partijos mikrobiologinė kokybė yra nepatenkinama, šį neatitikimą laikė esminiu Sutarties pažeidimu, dėl ko yra pagrindas nutraukti Sutartį. Papildomai atlikus tyrimus dėl histamino kiekio, 2018-08-23 tyrimų protokole buvo užfiksuota, jog partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje yra 345 mg/kg histamino. Tai, kad ieškovės partijos kokybė yra nepatenkinama, patvirtina ir 2018-08-31 el. paštu Instituto pateiktas paaiškinimas dėl tyrimo rezultatų, kuriame nurodoma, jog M vertė pagal Reglamento 1 priedo 1.26 punktą viršyta mėginyje Nr. 10 (partija Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi ji laikytina nesaugia. Pastebėjo, kad ieškovė apie šio tyrimo rezultatus buvo informuota nedelsiant, t. y. 2018-08-23. Ieškovė 2018-08-28 pateikė naujus juslinių tyrimų protokolus bei paprašė atsakovės nurodyti konservų laikymo ir gabenimo sąlygas.

18. Agentūra, siekdama pašalinti bet kokias abejones, 2018-09-05 papildomiems histamimo tyrimams pristatė po 9 partijų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mėginius. Ji taip pat 2018-09-13 pateikė ieškovės prašomą informaciją apie konservų laikymo sąlygas bei dokumentus.

19. 2018-09-14 gauta papildoma Instituto išvada patvirtino, kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra netinkamos žmonių mitybai, tirti mėginiai neatitinka Reglamento reikalavimų.

20. Kadangi ieškovės pateikta produkcija, kurios didžioji dalis išdalinta paramos gavėjams, yra netinkamos žmonių mitybai, suponuoja pareigą nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo pagal Sutarties 7.5.2 p. nuostatas. Ieškovės abejones dėl galimai netinkamų produktų sandėliavimo sąlygų paneigia aplinkybės, kad žuvies konservai, kurių mėginiuose nustatytas viršytas histamino kiekis, buvo laikomi išimtinai tik sandėliuose ir dalinimo punktuose, turinčiuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotus maisto tvarkymo subjektų pažymėjimus. Ieškovės tiekiamų konservuotų žirnelių atžvilgiu nebuvo sulaukta jokių vartotojų nusiskundimų, nors jų sandėliavimo ir transportavimo sąlygos buvo analogiškos žuvies konservams. Pastebėjo, kad konservuotų žirnelių atžvilgiu gamintojas taip pat nurodo, kad produktas turi būti laikomas ne aukštesnėje kaip 25 laipsnių temperatūroje. Ieškovės siūlymas „rasti kompromisą“ ir nukrypti nuo Sutarties nuostatų reikalavimų pažeistų pagrindinius viešųjų pirkimų principus ir nepagrįstai ieškovei sudarytų kitokias (palankesne) sąlygas nei galėjo tikėtis bet kuris pirkimo dalyvis pirkimo pradžioje.

21. Teigia, jog yra būtinybė stabdyti apmokėjimą už tiekėjos pristatytus žuvies konservus, t. y. ieškovė iki šiol nėra pateikusi visų tyrimų protokolų, kurie privalo būti pateikiami pagal Sutarties 6.2 p. ir 1 priedo nuostatas. Be to, FNTT vykdo analizę dėl ieškovės veiksmų vykdant Sutartį ir agentūrai teiktų dokumentų tikrumo. Atsakovei kyla abejonių dėl jai teiktų protokolų tikrumo bei teisėtumo. Agentūrai taip pat kyla abejonių, ar ieškovė savo sandėliuose galėjo turėti visų Agentūrai pateiktų partijų likučius. Sprendimas nutraukti Sutartį buvo priimtas kompetentingos tyrimų institucijoms nustačius, jog žuvies konservai yra netinkami žmonių mitybai.

22. Pažymėjo, kad tiek centriniai sandėliai, tiek maisto dalinimo punktas turi maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus produktų sandėliavimui ir laikymui. Produktų pervežimas buvo vykdomas tvarkingomis transporto priemonėmis, užtikrinant, kad nebūtų pažeidžiamas pakuočių vientisumas, būtų išvengta pakuočių deformacijų, dūžių, išsiliejimo, taip pat efektyviai atskiriant žuvies konservus nuo kitų gabenamų produktų ar daiktų, t. y. laikantis privalomų higienos reikalavimų. Abu dalinimo punktai, iš kurių buvo paimti mėginiai, kuriuose nustatytas viršytas histamino kiekis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), konservų laikymo metu buvo tikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, tačiau jokių sandėliavimo sąlygų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, jog produktai į sandėlius buvo pervežami itin nedideliu atstumu – 1,6 km ir 2,2 km, o vien tai, jog mėginiai laboratorijoms buvo siunčiami pasinaudojant autobusų siuntomis, neįrodo ieškovės teiginių dėl netinkamo gabenimo. Laboratorijos mėginius priėmė ir nenurodė jokių pastabų dėl pristatytų mėginių pakuočių. Įvertinus tai, kad tyrimo laboratorijų išvadose yra identifikuotos mėginių partijos, nėra jokio objektyvaus pagrindo reikalauti, jog ieškovė dalyvautų mėginio paėmimo ir pristatymo laboratorijai procese.

23. Dėl ieškovės atliktų tyrimų patikimumo nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovė savo sandėliuose galėjo turėti visų Agentūrai pateiktų partijų likučius. Kadangi nėra galimybių įsitikinti, jog ieškovė tyrimo laboratorijoms pateikė būtent tų pačių partijų, kaip ir pristatė atsakovei, produktus, tiekėjos, kaip suinteresuoto ir šališko asmens, pateiktos tyrimų laboratorijų išvados laikytinos nepatikimomis, t. y. nepaneigiančiomis Agentūros atliktų tyrimų rezultatų.

24. Teigia, jog pakankamas šalių bendradarbiavimo lygis buvo užtikrintas bendradarbiaujant raštu. Be to, šalys buvo susitikusios net du kartus. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teršalų tyrimų protokolų Agentūra iš ieškovės ir kitų tiekėjų niekada nereikalavo, kadangi Sutarties nuostatos dėl pareigos pateikti kokybę įrodančius tyrimų protokolus, į pirkimo dokumentus buvo įtrauktos tik vykdant šį maisto produktų tiekimo pirkimą. Kitų pirkimo dalių atžvilgiu prašomi pateikti kitokie dokumentai taip pat neįrodo ieškovės teiginių. Ieškovė taip pat netinkamai aiškina Sutarties 6.1 p. nuostatas, kadangi iš tiekėjo reikalaujama pateikti protokolus, patvirtinančius kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties 1 priede, o ieškovės cituojama nuostatos dalis yra skirta paaiškinti, kokie dokumentai bus laikomi pakankamais vertinant atitiktį ženklinimo reikalavimams. Tai, kad ieškovės cituojamas sakinys yra skirtas išimtinai ženklinimo reikalavimams, visiškai akivaizdu susipažinus su visos apimties aktualiu sakiniu.

25. Vien tai, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ nėra akredituota atlikti juslinius maisto produktų tyrimus, nepaneigia jos nustatytų neatitikimų. Minėtos laboratorijos tyrimų protokolai vertintini kaip kompetentingo nepriklausomo subjekto pateikti reikšmingi įrodymai, patvirtinantys žuvies konservų netinkamą kokybę. Galiausiai, netinkamą ieškovės pateiktų žuvies konservų kokybę tiesiogiai įrodo vartotojų pateikti skundai.

26. Agentūrai teiktame 2018-08-28 rašte pati ieškovė siūlė Agentūrai dar kartą abiejų šalių iniciatyva atlikti nepriklausomo subjekto maisto produktų laboratorinius tyrimus. Tiekėjas siūlė tyrimus pavesti atlikti abiejų šalių pasirinktam ekspertui iš maisto produktų ekspertizes atliekančių ekspertų sąraše nurodytų Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų. Pažymėjo, kad ieškovės siūlytų ekspertų atliekami tyrimai taip pat nėra akredituoti. Be to, pati ieškovė Agentūrai teikė UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018-07-12 atliktų juslinių tyrimų ir histamino tyrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pačios ieškovės veiksmai rodo, kad ieškovė šią laboratoriją laikė tinkama įvertinti produktų juslinius rodiklius.

27. Vien tai, jog tam tikromis dienomis maksimali temperatūra lauke viršijo 25 laipsnius, niekaip neįrodo, kad uždarose patalpose, kuriose dalinimo punktuose laikyti žuvies konservai, temperatūra taip pat viršijo gamintojo nustatytą 25 laipsnių ribą. Be to, pagal paties ieškovo pateiktus duomenis, matyti, jog laikotarpiu nuo produktų pristatymo į dalinimo punktus iki skundų gavimo, maksimali paros temperatūra Tauragėje 25 laipsnius nežymiai viršijo tik 2018 m. birželio 16 ir 17 d. Akcentuoja, kad šiomis dienomis produktai dar net nebuvo dalinami.

28. Nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog nėra aišku, kokius dokumentus, pagrindžiančius produktų kokybę, ji privalėjo pateikti pagal visus Sutarties 1 priede nurodytus produktų kokybę reglamentuojančius teisės aktus.

Atsiliepimas

29. Trečiasis asmuo SIA Taimins pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame palaikė ieškovo poziciją. Nurodė, kad produkcija jos perdavimo metu buvo kokybiška. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad konservai jų perdavimo metu nebuvo kokybiški, kad vėliau kokybės trūkumai atsirado ne dėl netinkamo sandėliavimo ar gabenimo.

30. Trečiasis asmuo UAB Baltijos delikatesai“ palaikė ieškovo poziciją. Nurodė, kad tyrimo laboratorijos išvados dėl tiriamo objekto (Skumbrės aliejuje, konservai 240 g. Partijos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimo data 2021 05 28, 1 vnt.), nurodant, kad „Žuvies gabalėlių pjūvio paviršius padengtas žuvies nuoviromis“ nieko nereiškia. Nėra jokio pagrindimo dėl tokio nustatyto rezultato, t. y. kokia norma yra leistina ir (ar) ta norma yra pažeista, protokole tai nenurodyta ir nepagrįsta jokiais argumentais. Kuo remiantis Tyrimo laboratorija atlieka juslinius tyrimus, kokiu standartu, kokiu teisės aktu ar taisyklėmis, protokole nėra nieko nurodyta, kaip ir nėra nurodyta, kad tirta produkcija yra nesaugi ir netinkama vartoti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra priėmusi sprendimo uždrausti tiekti rinkai produktą, t.y. trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ gaminamus žuvies konservus. Įmonės pagaminta produkcija yra saugi ir tinkama vartojimui, nėra nustatyta priešingai. Remiantis Įmonės standartu (Žr. priedo Nr. 3 8 puslapį, 4.7 punktas – 1 lentelė) yra leidžiamas nežymus drumstumas nuo pakibusiu baltymų dalelių, o taip pat spalvos pakitimas dedant aromatizuotą aliejų ir tai yra leistina (norma). Žuvies konservų sterilizavimo metu vyksta baltymų denatūracija ir hidrolizė, todėl ant žuvies paviršiaus visuomet susidaro baltymų dribsniai. Jų kiekis priklauso nuo žuvies rūšies, nuo žuvies išdarinėjimo prieš sudedant į dėžutes ir kitų gamybos ypatumų.

31. Tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kad jame pateiktos išvados (rezultatai) yra neigiamos (-i). Atsakovė tokias išvadas daro pati, tačiau jos kompetencijai tokie klausimai nepriskirti, ji negali daryti tokių konstatavimų ir galimų interpretacijų savo naudai. Tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta kuo vadovaujantis atliktas tyrimas ir ar jis atliktas tinkamai, laikantis visų tokiems tyrimams nustatytų reikalavimų (taisyklių), kaip pvz. reikalavimų, nustatytų Lietuvos standarte LST 1937 “Žuvų ir vėžiagyvių juslinio įvertinimo laboratorijose vadovas“. Tyrimo protokole pateikti rezultatai neaptarti, nėra jokio palyginimo, t. y. kokia norma (leistina) ir kas neatitinka (nukrypimai), kaip ir nėra nurodyta, jog nustatytos neigiamos išvados. Be to, kaip jau buvo paminėta aukščiau, mėginio paėmimo akto nėra, mėginio paėmimo metu kompetetingų valstybės institucijų atstovai nedalyvavo, gamintojo atstovai – nedalyvavo, kur ir kaip buvo saugotas mėginys – duomenys nepateikti.

32. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

33. Ieškovė papildomai paaiškino, kad 93 proc. produkcijos buvo suvartota, tačiau už ją nebuvo atsiskaityta.

34. Atsakovas papildomai paaiškino, kad tyrimų protokolai nėra nuginčyti. 93 proc. produkcijos išdalinta, o ne suvartota. Tyrimo išvadose konstatuota apie produkcijai nebūdingus požymius, kuriuos atsakovas vertino kaip liudijančius apie netinkamumą mitybai. Pagal sutarties sąlygas bent vienos partijos neatitikimas sudaro pagrindą sutartį nutraukti. Vėliau atlikti Instituto tyrimai patvirtino neakredituotos įstaigos rezultatus. Mėginių paėmimui nebuvo būtina kviesti ieškovą. Ieškovas nepateikė teršalų ir mikrobiologinių tyrimų protokolų.

35. Trečiasis asmuo UAB Baltijos delikatesai“ teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.

36. Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. Z. (atsakovo darbuotoja, kuri šaltkrepšyje gabeno produkcijos mėginius tyrimams atlikti).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

37. Byloje nustatyta, kad atlikus viešojo pirkimo procedūras 2017-11-13 šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovas pirko maisto produktus, tame tarpe skumbrės aliejuje konservus, skirtus labiausiai skurstantiems asmenimis, įgyvendinant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis finansuojamus projektus. Minėti konservai atsakovui buvo pristatyti 2018 m. birželio 4-18 d. 2018 m. birželio 19 d. atsakovas sulaukė vartotojų skundų dėl netinkamos produktų kokybės, dėl ko atsakovas sustabdė atitinkamų produktų dalinimą ir kreipėsi į UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ dėl šių partijų konservų kokybės įvertinimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ laboratorija nėra akredituota būtent juslinės analizės tyrimams atlikti. 2018 m. rugpjūčio mėn. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas taip pat atsakovo užsakymu atliko produktų kokybės tyrimus. Savo ruožtu ieškovas teikė atsakovui UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau tekste – Institutas) produktų kokybės tyrimus, siekdamas įrodyti, jog produkcijos kokybė yra tinkama. 2018 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas informavo atsakovą, kad vadovaujantis Sutarties 7.5.2 p. dėl esminio sutarties pažeidimo jis nutraukia Sutartį 10, 27, 44, 61, 78, 95, 112, 129, 146 ir 163 dalyse (skumbrės aliejuje konservai) nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 24 val. 00 min., nustačius, kad žuvies konservai yra netinkami žmonių mitybai. Be to, atsakovas atsisakė sumokėti už visą produkciją (nors didesnė dalis produkcijos buvo išdalinta gavėjams) vadovaujantis sutarties 4.4 p. bei 4.3 p., nes, atsakovo teigimu, maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, bei ieškovas nepateikė Sutartyje reikalaujamų kokybę patvirtinančių dokumentų (teršalų tyrimo protokolų ieškovas nepateikė, mikrobiologinių tyrimų protokolai ginčo nagrinėjimo metu panaikinti). 2018 m. rugpjūčio 23 d., t.y. po pranešimo apie sutarties nutraukimą, Institutas pateikė tyrimo protokolus, kuriuose konstatuotas histamino kiekio konservuose viršijimas.

38. Dėl šių bylai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl abiejų šalių pateiktų produktų kokybės tyrimo protokolų vertinimo ir su tuo susijusios aplinkybės dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, taip pat dėl sutarties 7.5 punkto aiškinimo, dėl šalių bendradarbiavimo vykdant sutartį bei dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už visą jam perduotą produkciją.

Dėl sutarties 7.5 p. aiškinimo

39. Sutarties 7.5.2 p., numato, kad jei institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad Maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir išdalintas Maisto produktas yra netinkamas žmonių mitybai, Agentūra tokį Sutarties nuostatų pažeidimą laiko esminiu, pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia Sutartį arba, kai Sutartis yra sudaroma su tuo pačiu Tiekėju dėl kelių Pirkimo dalių, atsisako tos/tų Pirkimo dalies/dalių Maisto produkto/produktų tiekimo, kurioje/kuriose Tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

40. Aiškinant sutarties sąlygą, svarbu atsižvelgti į tai, kad šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį. Viešojo pirkimo sutarties esminių sąlygų pažeidimas yra ypač reikšmingas, nes toks pažeidimas sukelia imperatyvias LR Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas pasekmes: pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Taigi, esminis viešojo pirkimo sutarties pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti sutartį.

41. Aiškinant sutarties 7.5.2 p. taip pat atsižvelgtina į sutarties 10.2.3 p. numatytą sutarties nutraukimo atvejį, kai kita šalis nevykdo arba netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

42. Šiuo atveju viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta dėl skirtingų produktų pirkimo; pirkimas buvo suskaidytas į 170 pirkimo dalių ir pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad kiekvienai pirkimo daliai bus sudaroma atskira pirkimo sutartis, išskyrus atvejus, kai tas pats tiekėjas keliose Pirkimo dalyse bus pripažintas laimėtoju. Susidarius tokiai situacijai, kuomet ieškovas buvo pripažintas laimėtoju keliose pirkimo dalyse, su ieškovu buvo sudaryta viena pirkimo sutartis.

43. Įvertinus sutarties specifiką, gramatinis sąvokų „nutraukimas“ ar „atsisakymas“ aiškinimas nėra teisiškai reikšmingas – akivaizdu, kad, nustačius esminį sutarties pažeidimą tam tikroje pirkimo dalyje, dėl kurios galėjo būti sudaryta atskira viešojo pirkimo sutartis (šiuo atveju – dėl skumbrės aliejuje konservų pardavimo), sutartis visoje atitinkamoje pirkimo dalyje turėjo būti nutraukta.

Dėl produktų kokybės vertinimo ir šalių bendradarbiavimo

44. Teismo vertinimu abi šalys netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, sprendžiant klausimą dėl produkcijos kokybės vertinimo (siekdamas maksimaliai objektyviai nustatyti atsakovui perduotos produkcijos kokybę atsakovas galėjo paimti produkcijos mėginius ir juos pristatyti tyrimo laboratorijai pakviečiant šiame procese dalyvauti ieškovą, o atsakovas, siekdamas įrodyti atsakovui perduotos produkcijos kokybę, galėjo paimti mėginius būtent iš tos produkcijos, kuri buvo perduota atsakovui). Nei viena iš šalių geranoriškai bendradarbiaujant spręsti produkcijos kokybės vertinimo klausimus nepageidavo, todėl, sprendžiant ginčą teismine tvarka, teismas vertina įrodymus pagal bendrąsias įrodinėjimo civiliniame procese taisykles - pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).

45. Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad histamino kiekis konservuose gali padidėti dėl saugojimo/sandėliavimo temperatūroje viršijančioje + 30 C (tą patvirtina ir KTU Maisto tyrimų centro paaiškinimas – dubliko priedas Nr. 4), taip pat nėra ginčo, kad ant ieškovo pristatytų konservų pakuočių buvo nurodyta, kad jų laikymo temperatūra yra iki +25 C.

46. Vertinant UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimų protokolus, ieškovas, kaip teismų praktika, remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo civilinėje byloje Nr. eI3-1344-1066/2020 priimtu 2020-02-26 teismo sprendimu, kuriame teismas vertino Instituto tyrimo išvadą atsižvelgiant ar buvo laikomasi standarto LST ISO 1613:2000 dėl mėginių paėmimo. Minėtoje administracinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 44R3-57 dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo; ginčas buvo nagrinėjamas dėl ginčijamo teisės akto teisėtumo, t.y. minėtoje byloje išnagrinėtas ginčo dalykas iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo ieškovo nurodyta byla vadovautis kaip teismų praktika.

47. Ieškovas pagrįstai teigia, kad jo minėtoje byloje buvo konstatuota, kad Mėginių ėmimo, vykdant valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, laboratoriniams tyrimams reikalavimus nustato Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883. Nurodymų 5 punkte nustatyta, kad, vykdant ūkio subjektuose valstybinę maisto ir valstybinę veterinarinę kontrolę, produktų mėginiai imami vadovaujantis atitinkamais mėginių paėmimą reglamentuojančiais teisės aktais. Žuvies ir jų produktų mėginių, skirtų jusliniams, fizikiniams ir cheminiams rodikliams nustatyti, paėmimas reglamentuojamas LST ISO 1613:2000 Standarto 5.4.2 punktas. Tačiau šioje byloje ginčas nėra susijęs su laboratorinių tyrimų atlikimu valstybinės veterinarinės kontrolei užtikrinti. Ieškovas taip pat pripažino, kad atsakovas kompetencijos priimti viešojo administravimo sprendimus dėl produktų kokybės neturi. Šiuo atveju tyrimo rezultatai buvo skirti įvertinti ieškovo prievolės, kylančios iš civilinių sutartinių teisinių santykių, įvykdymo tinkamumą. Be to, ginčas tarp šalių kilo dėl konservų, o ne dėl žuvies produktų kokybės, todėl nėra pagrindo išvadai, jog mėginių paėmimui konservų kokybei patikrinti taikytinas LST ISO 1613:2000 standartas.

48. Dėl minėtų motyvų darytina išvada, kad vien minėtuose teisės aktuose reglamentuotas mėginių paėmimo tvarkos nesilaikymas sudaro pagrindo pripažinti atsakovo užsakytų tyrimų rezultatus nepagrįstais, todėl ieškovo išdėstyti nesutikimo su tyrimo rezultatais argumentai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

49. Ieškovas teigia, kad pagal sutarties 6.1 p., vertinant maisto produktų kokybę ir ją kontroliuojant, teikiami tyrimų protokolai turi būti išduoti akredituotos laboratorijos. Tačiau ši sutarties sąlyga yra skirta partnerių atstovui (t.y. ieškovui), kurie su pristatoma maisto produktų siunta turėjo pateikti tyrimo protokolą, patvirtinantį, kad pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimu. Tuo tarpu sutarties 7.5 p., reglamentuoja atsakovo prievolę nutraukti sutartį, jei institucijos ar kitos kompetentingos įstaigos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų. Dėl išdėstyto, nėra pagrindo spręsti, jog laboratorijos akreditacijos neturėjimas sudaro pagrindą nesivadovauti šios įstaigos tyrimo protokolais, jei ji buvo kompetentinga šiuos tyrimus atlikti.

50. UAB „Eurofins Larbtrana Lietuva“ yra akredituota atlikti laboratorinius tyrimus pagal LST EN ISO/ISC 17025:2005 standartą. Taigi, nors šios laboratorijos atlikti maisto produktų išvaizdos, kvapo ir skonio tyrimai negali būti prilyginti oficialiems rašytiniams įrodymams, nėra pagrindo išvadai, jog ši įmonė buvo nekompetentinga atlikti laboratorinius tyrimus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2018-07-12 raštu taip pat teikė atsakovui jo 2018-06-29 užsakytus UAB „Eurofins Larbtrana Lietuva“ juslinių tyrimų ir histmino tyrimo protokolą, siekdamas patvirtinti tiekiamų produktų kokybę, todėl tokiais veiksmais ieškovas iš esmės pripažino, jog ši laboratorija yra kompetentinga atlikti šiuos tyrimus.

51. Dėl Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto kompetencijos ir akreditacijos ginčo tarp šalių nėra (šiuo atveju ieškovas nesutinka, kad Institutui buvo tinkamai pateikti ir tinkamai pas atsakovą saugomi žuvies konservų mėginiai).

52. Kaip buvo nustatyta aukščiu, atsakovas, reaguodamas į vartotojų skundus, užsakė tyrimus UAB „Eurofins Larbtrana Lietuva“. Tuo pasiekoje 2018 m. birželio 26 d. tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje jaučiamas pašalinis kvapas, o tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje jaučiamas specifinis kvapas ir spalva nebūdinga produktui, pakitusi. 2018 m. birželio 27 d. tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje jaučiamas specifinis, kartus skonis, nepriimtinas vartotojui, o tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje jaučiamas stiprus specifinis, kartus skonis, cheminės kilmės, nepriimtinas vartotojui. 2018 m. liepos 19 d. tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje žuvies gabalėliai yra tamsiame, neskaidriame, produktui nebūdingame skystyje, taip pat jaučiamas rūgštokas prieskonis. 2018 m. liepos 12 d. tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog mėginyje iš perduotos atsakovui partijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 411 mg/kg histamino kiekis. 2018 m. rugpjūčio mėn. Instituto atliktų tyrimų metu nustatyta, kad partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje yra itin didelis histamino kiekis – 411 mg/kg, 2018 m. rugpjūčio 23 d. Instituto tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog partijos Nr. (duomenys neskelbtini) mėginyje yra 345 mg/kg histamino. 2018 m. rugsėjo 14 d. tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas histamino kiekio neleistinas viršijimas (mėginiai iš partijų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

53. Atsakovas nėra žuvies konservų gamintojas ar pardavėjas, byloje nėra duomenų, kad jis galėjo turėti kitų (ne iš atsakovo įsigytų) žuvies konservų, tyrimus atsakovas užsakė reaguojant į maisto produktų gavėjų skundus, taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo teisinį suinteresuotumą gauti neigiamus tyrimų rezultatus. Dėl šių motyvų nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas pristatė tyrimų įstaigoms būtent tuos konservus, kuriuos jam pristatė atsakovas.

54. Vien tai, kad Instituto tyrimų rezultatai buvo nustatyti 2018 m. rugsėjo 14 d. (po sprendimo nutraukti sutartį, bet iki sutarties nutraukimo datos) nesudaro pagrindo pripažinti, jog 2018-08-16 atsakovo sprendimas nutraukti sutartį dėl žuvies konservų pirkimo dėl to, kad maisto produktai yra netinkamos kokybės, yra nepagrįstas – šiuo atveju bei atsižvelgus į atliktus tyrimų rezultatus iki sutarties nutraukimo momento (2018-09-15), 2018 m. rugsėjo 14 d. protokolai tik patvirtino atsakovo sprendimo pagrįstumą.

55. Byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai kokia temperatūra buvo palaikoma saugojant ir transportuojant prekes. Ieškovas neginčija, kad centrinis sandėlis ir maisto dalinimo punktai turi maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus produktų sandėliavimui ir laikymui. Duomenų, patvirtinančių sandėliavimo ir maisto produktų laikymo reikalavimų pažeidimus, nėra. Byloje nėra duomenų, kad tyrimo laboratorijoms buvo pristatytos prekės su pažeistomis pakuotėmis. Liudytoja G. Z., kuri asmeniškai vežė Instituto tyrimams šaltkrepšyje produktus 2018 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje davė parodymus, jog, pristačius konservus, iš Instituto negavo jokių pastabų dėl mėginių tinkamumo. Konservai buvo vežami šaltkrepšyje, kuris buvo laikomas keleivio vietoje, kur yra kondicionierius, taip pat gabenimo metu konservai buvo laikomi šaldytuve. Bylos duomenimis vartotojų skundai buvo gauti iki produktų transportavimo į tyrimo įstaigas. Vartotojų skundai buvo pareikšti nedelsiant po produktų pristatymo atsakovui (2018 m. birželio 4-18 d. produktai buvo pristatyti atsakovui, o 2018 m. birželio 19 d. buvo sulaukta vartotojų skundų). Maisto produktai – konservai – savo esme nėra ypač jautrus temperatūros svyravimui produktas. Teismas neturi duomenų, objektyviai patvirtinančių per kokį konkrečiai laikotarpį konservuose susidarytų padidintas histamino kiekis juos laikant temperatūroje virš +25 C. Įvertinus atsakovo paaiškinimus apie konservų transportavimo eigą ir trukmę (tripliko 30 p.), teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės apie dienos metu oro temperatūrą 2018 m. vasarą neturėjo esminės reikšmės konservų kokybei (histamino kiekiui konservuose).

56. Dėl išdėstytų aplinkybių bei vadovaujantis CPK 185 str. teismas konstatuoja, kad, labiau tikėtina, jog atsakovo veiksmai - produktų saugojimas, transportavimas, pristatymas tyrimo įstaigoms – nedarė įtakos tyrimo rezultatams. Tai, kad nėra duomenų apie susirgusius žmones dėl netinkamos konservų kokybės nepaneigia tyrimo išvados apie tyrimui pateiktos produkcijos neatitikimą kokybės reikalavimams, bei nepanaikina atsakovo pareigos nutraukti sutartį dėl konservų pirkimo, nepriklausomai nuo to kiek parduotų atsakovui produktų buvo netinkamos kokybės (sutarties 7.5.2 p.).

57. Vertinant ieškovo pateiktus Instituto bei UAB „Eurofins Larbtrana Lietuva“ bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į tai, kad, skirtingai nuo atsakovo, ieškovas turi tiesioginį turtinį suinteresuotumą dėl tyrimo rezultatų. Be to, ieškovas yra žuvies konservų pardavėjas ir jis savo dispozicijoje turi žuvies konservų, neperduotų atsakovui. Taigi, tai, kad tyrimo įstaigoms ieškovas pateikė konservus, kurie atsakovui nebuvo perduoti, sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovo pateiktų tyrimų protokolų įrodomąja verte sprendžiant dėl atsakovui perduotų produktų kokybės. Dėl šių motyvų teismas nesiremia ieškovo pateiktais įrodymais (tyrimų protokolais).

58. Įvertindamas atsakovo pateiktų tyrimų protokolų turinį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad buvo gauti vartotojų skundai dėl konservų kokybės, į pateiktas atsakovui perduotų konservų nuotraukas, kurioje pavaizduota aiškiai netinkama vartojimui produkcija, teismas konstatuoja, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartį - pateikė netinkamos kokybės prekes (prekes, neatitinkančias Sutarties 1 priede numatytų juslinių rodyklių bei 2005-11-15 Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 „Dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų“ 1 priedo 1 skyriaus reikalavimų), o dėl to ir netinkamą žmonių mitybai produkciją. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad toks pažeidimas yra esminis ir atsakovas turėjo pareigą sutartį nutraukti. Tai, kad pažeidimas yra esminis patvirtina ir tai, jog maisto produktai buvo įsigyjami visuomenės poreikiams ir tuo pačiu viešajam interesui tenkinti – aprūpinti labiausiai skurstančius asmenis maistu; be to, šiam projektui įgyvendinti buvo skiriamos Europos sąjungos fondo lėšos.

59. Kaip buvo nustatyta, šioje byloje nėra teisiškai reikšminga nustatyti kokia produkcijos partija, kiek produktų buvo netinkamos kokybės, todėl faktinė aplinkybė kuris konkrečiai trečiasis asmuo ieškovui pardavė nekokybišką produkciją (pvz., ar būtent trečiojo asmens UAB „Baltijos delikatesai“ ieškovui parduota produkcija buvo nekokybiška) - neturi teisinės reikšmės, nes ieškovo ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisiniai santykiai nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko. Papildomai teismas pažymi, kad teismo posėdyje atsakovas neginčijo, jog tyrimams perduotuose konservuose iš UAB „Baltijos delikatesai“ ieškovo įsigytos konservų partijos, nebuvo nustatytas padidintas histamino kiekis.

60. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020) .

61. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, taip pat esant konstatuotai atsakovo pareigai nutraukti sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui, ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo atsisakymą surasti kompromisą, taip pat apie bendradarbiavimo praktiką su kitais tiekėjais vykdant kitus pirkimus, šiuo atveju nelaikytinas bendradarbiavimo pareigos pažeidimu.

Dėl atsiskaitymo už perduotą produkciją

62. Pagal sutarties 4.4 p. atsakovas nemoka Tiekėjui už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede. Pagal sutarties 4.3 p. atsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimus, jei nepateikti Sutartyje reikalaujami kokybės dokumentai, kol tiekėjas ištaisys trūkumus. Pagal sutarties 6.1 p., 6.2 p. ieškovas įsipareigojo pateikti tyrimo protokolus, patvirtinančius, kad pristatyti maisto produktai atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties priede Nr. 1. Kaip buvo minėta, sutarties priede buvo numatyti reikalavimai jusliniams rodikliams bei mikrobiologiniams bei teršalų koncentracijos kriterijams pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 ir 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006.

63. Šioje byloje nustačius, kad dalis produkcijos buvo patikrinta ir buvo nustatyti kokybės trūkumai, darytina išvada, kad atsakovas vadovaujantis sutarties 4.4 p. neturi prievolės už ją apmokėti.

64. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam nėra suprantama kokius kokybės dokumentus jis turėjo pateikti atsakovui. Iš 2018-08-28 ieškovo rašto (atsiliepimo 16 priedas) matyti, jog ieškovas aiškiai suprato kokių kokybės dokumentų jis nepateikė atsakovui (mikrobiologinių, juslinių, teršalų rodiklių protokolų). Taigi, nors sutartyje nubuvo konkrečiai nurodyta kokius kokybę patvirtinančius dokumentus turi pateikti ieškovas, tačiau, būdamas profesionaliu verslininku ir pirkimo dalyviu, kuriam nekilo neaiškumų viešojo pirkimo procedūrų atlikimo metu dėl sąlygos pateikti kokybės dokumentus, darytina išvada, kad ieškovas žinojo ir turėjo žinoti kokius būtinus dokumentus jis turės pateikti atsakovui, siekdamas įrodyti žuvies konservų kokybę. Be to, kaip matyti iš 2018-05-17 Instituto tyrimo protokolų (atsiliepimo 13 priedas), ieškovas, perduodant produkciją, pripažino būtinu teikti mikrobiologinių tyrimų protokolus, nors jie ir nebuvo konkrečiai įvardinti sutartyje.

65. Kadangi byloje nėra ginčo dėl produkcijos atitikimo ženklinimo reikalavimams, maistingumo tyrimo protokolų pateikimas pagal sutarties 6.1 p. neatleidžia ieškovą nuo pareigos pateikti kokybę patvirtinančius dokumentus.

66. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pateikė teršalų protokolus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2018 m. spalio mėn. raštas bei „Dėl tyrimo protokolų“ bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovo teikti atsakovui mikrobiologinių tyrimų protokolai pripažinti netekusiais galios, be to, šioje byloje konstatuota, kad, kilus ginčui, ieškovo pateikti mikrobiologinių ir juslinių tyrimų protokolai nepatvirtina, kad atsakovui perduota produkcija buvo kokybiška.

67. Sutarties sąlygos dėl mokėjimo sustabdymo tikslas yra atsakovo teisės įsitikinti prekių kokybe užtikrinimas. Šioje faktinėje situacija atsakovas turėjo pakankamo pagrindo abejoti visos perduotos produkcijos kokybe, todėl pagrįstai pasinaudojo sutartyje numatyta teise pareikalauti kokybę patvirtinančių dokumentų ir sustabdyti mokėjimą, kol tokie dokumentai nepateikti.

68. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog perduota produkcija buvo kokybiška bei nepateikė tą patvirtinančių tyrimų protokolų, todėl atsakovas, vadovaudamasis sutarties 4.3 p., 4.4 p., turėjo pagrindą neapmokėti už perduotą produkciją.

69. Kadangi produkcija yra konservai, tai akivaizdu, jog perdavimo metu ieškovas negalėjo realiai įsitikinti produkcijos, kurios galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, kokybe, todėl tai, jog perdavimo metu atsakovas nereiškė pretenzijų dėl produkcijos kokybės nepanaikina ieškovo atsakomybės už produkcijos netinkamą kokybę, kuri nebuvo akivaizdi ir paaiškėjo tik po konservų perdavimo tiesioginiams vartotojams. Ieškovas žinojo apie sutartinę prievolę pateikti atsakovui kokybės dokumentus, todėl jau produkcijos perdavimo metu turėjo pasirūpinti būtinų tyrimų atlikimu. Pažymėtina, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl perduotos produkcijos pateikimo būtiniems tyrimams atlikti tam, kad būtų atlikti objektyvūs tyrimai, kaip ir nesikreipė dėl produkcijos grąžinimo iki galiojimo termino pabaigos. Tai, kad šalių ginčas užsitęsė ir šiuo metu produkcijos galiojimo terminas yra pasibaigęs, negali būti vertinama kaip atsakovo kaltų veiksmų pasekmė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neprašo restitucijos dėl sutarties nutraukimo ir pripažįsta, kad šiuo metu pas atsakovą esanti produkcija jau nebetinkama naudoti.

70. Esant nustatytoms esminėms bylos aplinkybėms ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

71. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

72. Byloje pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas šioje byloje patyrė 8349 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendžiant dėl išlaidų dydžio, pažymėtina, kad atsakovas prašė priteisti ne mažesnę nei ieškovas patirtų atstovavimo išlaidų sumą, taip pat byla yra didelės apimties, sudėtinga faktų ir teisės aspektais, ieškovas jokių argumentų dėl atsakovo patirtų išlaidų dydžio teismo posėdyje neteikė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti ieškovo patirtas išlaidas per didelėmis ir jas mažinti. Dėl išdėstyto iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 8349 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str., 98 str.).

73. Taip pat Vilniaus apygardos teismas patyrė 15,71 Eur išlaidų dėl teismo procesinių dokumentų vertimo į latvių kalbą (PVM sąskaita faktūra serija NV Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl, atmetus ieškinį ši suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Grūstė“ atsakovo Europos socialinio fondo agentūros naudai 8349 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB „Grūstė“ 15,71 Eur išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jelena Šiškina