Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė: I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Z. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. Z. 2010 m. gegužės 15 d., apie 17.30 val., Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nuvažiavęs nuo kelio apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Eismo įvykio deklaracijos nepildė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 232 ir 234 punktų reikalavimus.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. Z. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus įrodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiųjų ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pareiškimas ir kita bylos medžiaga. Teismas nustatė, kad A. Z. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis, sukėlęs eismo įvykį, nukentėjusiesiems iškvietus policijos pareigūnus, neprieštaravo dėl eismo įvykio aplinkybių ir žalos atlyginimo, ir turėdamas pareigą užpildyti eismo įvykio deklaraciją, išvykus policijos pareigūnams, jos neužpildė, siekdamas savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad A. Z. nedirba, administracinių nuobaudų neturi, nenustatyta jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, jo veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymių. Pažymi, kad KET 232 punkte nustatyta visų eismo dalyvių pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Paaiškina, kad išvykus policijos pareigūnams, apelianto kaimynė R. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino, deklaracijos nepildė, todėl deklaracija liko neužpildyta ne dėl apelianto kaltės, nes deklaracija pildoma ir pasirašoma visų dalyvių. Pabrėžia, kad tarp apelianto ir R. V. nebuvo sutarimo dėl eismo įvykio, todėl buvo iškviesta policija, apeliantas buvo eismo įvykio vietoje ir iš jos nepasitraukė, nesislėpė nei nuo pareigūnų, nei nuo kaimynės, apelianto asmenybė buvo nustatyta, jis nesiekė išvengti atsakomybės, nevengė aiškintis įvykio aplinkybių, tačiau pareigūnai pasakė, kad gavo kitą iškvietimą, įteikė deklaraciją ir išvažiavo anksčiau. Be to, apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie padarytą žalą. Pažymi, kad pravažiuodamas per S. K. sklypą jo neapgadino, S. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų patirtą turtinę žalą, todėl aplinkybė, kad buvo padaryta žala, liko neįrodyta. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokole jo veika buvo kvalifikuota tik pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarime veiką papildomai kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 284 straipsnio 2 dalį, dėl šios priežasties veika nepagrįstai papildomai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. Z. yra kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Apeliantas neginčija fakto, jog važiavo per kaimynui S. K. priklausantį sklypą ir apgadino pievą. Tačiau neigia padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4) matyti, jog formuluojant kaltinimą A. Z. buvo nurodyta, kad jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog nagrinėjamu atveju A. Z. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad A. Z. padarytas pažeidimas nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad A. Z. padarytos veikos objektyvieji požymiai, kurie yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, ir kurių neginčija pats A. Z., atitinka ATPK 78¹ straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyto administracinio teisės pažeidimo požymius – neteisėtas važiavimas per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta. Įvertinus šią aplinkybę, apelianto padarytos veikos kvalifikacija turėjo būti pakeista vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato galimybę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti veikos kvalifikavimą (124 str. 1 d. 3 p.), atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, A. Z. veiką tikslinga perkvalifikuoti pagal ATPK 78¹ straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkvalifikuojant veiką nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, kadangi apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl proceso dalyviams suteikta teisė teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl A. Z. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 78¹ straipsnio sankcijoje (2006 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. X-691 redakcija) yra nustatyta, kad už šios teisės normos dispozicijoje padarytą veiką yra numatytas įspėjimas arba bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyta A. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra pagrindas apeliantui paskirti 100 litų baudą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybe, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsniu ir 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„A. Z. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78¹ straipsnyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam 100 (vieno šimto) litų baudą.“

Nutartis neskundžiama.