Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-424/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-05
Bylos Nr.
1A-424/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Violeta Ražinskaitė (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-424/2010 Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,nuteisto juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,xxxx“ atstovei G. T.,gynėjui Algirdui Gurauskui,vertėjai Ž. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteisto juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,xxxx“ atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo UAB ,,xxxx“ pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei nubausta:

pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės teisės įgijimo į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą) – 700 MGL (90 000 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės teisės įgijimo į pelno mokesčio atskaitą) – 600 MGL (78 000 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (dėl dokumentų, susijusių su turtinės teisės įgijimu į PVM atskaitą) – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (dėl dokumentų, susijusių su turtinės teisės įgijimu į pelno mokesčio atskaitą) – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 800 MGL (104 000 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas J. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad J. B., būdamas UAB „xxxx“, registruotos Valstybės įmonių registrų centro (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vadovaujamos bendrovės naudai ir interesais, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, Vilniaus m. 2003 m. balandžio mėn.–2004 m. sausio mėn. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „xxxx“ naudai įgijo turtinę teisę į 117 750,86 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

J. B., pasiūlius jo veikos bendrininkui už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „xxxx“ PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „xxxx“ parduotas paslaugas ir prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „xxxx“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB „xxxx“ buhalterinę apskaitą bei pateikė veikos bendrininkui UAB „xxxx“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „xxxx“. Tęsdamas nusikalstamą veiką J. B., gavęs iš to paties asmens realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „xxxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 9639572, LEA Nr. 9639574, LEA Nr. 9639583, LEA Nr. 9639598, LEA Nr. 9639614, LEA Nr. 9639631, LEA Nr. 9639649, LEA Nr. 9639622 bei prie jų pridedamas: 2003-04-29 komercinio atstovavimo sutartį Nr. 04/001, 2003-10-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 03/10; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799021, LEA Nr. 6799031, LEA Nr. 6799042, LEA Nr. 6799057, LEA Nr. 6799069, LEA Nr. 6799090, LEA Nr. 6799142 bei prie jų pridedamą 2003-02-19 pavedimo sutartį Nr. 02-12; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 2901373, LEB Nr. 2901383, LEB Nr. 2901402, LEB Nr. 2901436, LEB Nr. 2901454, LEB Nr. 2901479, LEB Nr. 2901492, LEB Nr. 2901456 bei prie jų pridedamas: 2003-07-04 įrenginių nuomos sutartį Nr. 07/04N, 2003-12-30 įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12/30N; UAB „xxx“ PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475721 bei prie jos pridedamus: 2003-05-02 sutartį Nr. 05/002, 2003 m. gegužės mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/002-1; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 1628352, LEB Nr. 1628389 su melagingais duomenimis apie minėtų įmonių tariamai UAB „xxxx“ parduotas paslaugas iš viso už 771 922,31 Lt, iš jų 117 750,86 Lt PVM, juos perdavė UAB „xxxx“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „xxxx“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „xxxx“ finansininkai nežinodami, kad J. B. pateiktose UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ PVM sąskaitose faktūrose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „xxxx“ suteiktos bei parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pateikti dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB „xxxx“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „xxxx“ 2003 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijų 14, 18 bei 61 langelius, 117 750,86 Lt sumažindami UAB „xxxx“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir šias deklaracijas 2003-05-22, 2003-06-24, 2003-07-22, 2003-08-25, 2003-09-22, 2003-10-23, 2003-11-24, 2003-12-22, 2004-01-26 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini), darbuotojams. Tokiu būdu J. B., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, apgaule UAB „xxxx“ naudai įgijo turtinę teisę į 117 750,86 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Be to, juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad J. B., būdamas UAB „xxxx“, registruotos Valstybės įmonių registrų centro (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vadovaujamos bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, veikdamas bendrininkų grupe su tuo pačiu bendrininku, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, (duomenys neskelbtini) 2003 m. vasario mėn.–2004 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „xxxx“ naudai įgijo turtinę teisę į 85 694 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

J. B., pasiūlius tam pačiam asmeniui, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „xxxx“ PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „xxxx“ parduotas paslaugas ir prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „xxxx“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB „xxxx“ buhalterinę apskaitą bei pateikė jam UAB „xxxx“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „xxxx“. Tam pačiam veikos bendrininkui pateikus J. B. realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 9639572, LEA Nr. 9639574, LEA Nr. 9639583, LEA Nr. 9639598, LEA Nr. 9639614, LEA Nr. 9639631, LEA Nr. 9639649, LEA Nr. 9639622 bei prie jų pridedamas: 2003-04-29 komercinio atstovavimo sutartį Nr. 04/001, 2003-10-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 03/10; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799021, LEA Nr. 6799031, LEA Nr. 6799042, LEA Nr. 6799057, LEA Nr. 6799069, LEA Nr. 6799090, LEA Nr. 6799142 bei prie jų pridedamą 2003-02-19 pavedimo sutartį Nr. 02-12; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 2901373, LEB Nr. 2901383, LEB Nr. 2901402, LEB Nr. 2901436, LEB Nr. 2901454, LEB Nr. 2901479, LEB Nr. 2901492, LEB Nr. 2901456 bei prie jų pridedamas: 2003-07-04 įrenginių nuomos sutartį Nr. 07/04N, 2003-12-30 įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12/30N; UAB „xxx“ PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475721 bei prie jos pridedamus: 2003-05-02 sutartį Nr. 05/002, 2003 m. gegužės mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/002-1; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 1628352, LEB Nr. 1628389 su melagingais įrašais apie minėtų įmonių tariamai UAB „xxxx“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 771 922,31 Lt, iš jų 117 750,86 Lt PVM, jis žinodamas, kad pagal jam pateiktus dokumentus sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxxx“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „xxxx“ buhalterinę apskaitą ir pagal juos parengti pelno mokesčio deklaracijas. UAB „xxxx“ finansininkai nežinodami, kad J. B. pateiktose UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ PVM sąskaitose faktūrose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „xxxx“ suteiktos bei parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pateikti dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB „xxxx“ buhalterinę apskaitą, padidino įmonės patirtas sąnaudas 2003 metais 571 290 Lt bei įtraukė jas į UAB „xxxx“ 2003 metų pelno mokesčio deklaraciją, taip 85 694 Lt sumažindami UAB „xxxx“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, ir šią deklaraciją 2004-09-24 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini), darbuotojams. Tokiu būdu J. B., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, apgaule UAB „xxxx“ naudai įgijo turtinę teisę į 85 694 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Be to, juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad J. B., būdamas UAB „xxxx“, registruotos Valstybės įmonių registrų centro (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vadovaujamos bendrovės vardu jos naudai bei interesais, veikdamas su tuo pačiu bendrininku, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, (duomenys neskelbtini) 2003 m. vasario mėn.–2004 m. sausio mėn. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, suklastojo UAB „xxxx“ naudai ir jos interesais tikrus dokumentus, o būtent:

J. B. žinodamas, kad pagal UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 9639572, LEA Nr. 9639574, LEA Nr. 9639583, LEA Nr. 9639598, LEA Nr. 9639614, LEA Nr. 9639631, LEA Nr. 9639649, LEA Nr. 9639622 bei prie jų pridedamas: 2003-04-29 komercinio atstovavimo sutartį Nr. 04/001, 2003-10-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 03/10, UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799021, LEA Nr. 6799031, LEA Nr. 6799042, LEA Nr. 6799057, LEA Nr. 6799069, LEA Nr. 6799090, LEA Nr. 6799142 bei prie jų pridedamą 2003-02-19 pavedimo sutartį Nr. 02-12, UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 2901373, LEB Nr. 2901383, LEB Nr. 2901402, LEB Nr. 2901436, LEB Nr. 2901454, LEB Nr. 2901479, LEB Nr. 2901492, LEB Nr. 2901456 bei prie jų pridedamas 2003-07-04 įrenginių nuomos sutartį Nr. 07/04N, 2003-12-30 įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12/30N, UAB „xxx“ PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475721 bei prie jos pridedamus 2003-05-02 sutartį Nr. 05/002, 2003 m. gegužės mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/002-1, UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 1628352, LEB Nr. 1628389, sandoriai tarp UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ nėra įvykę, nurodė UAB „xxxx“ finansininkams pagal šiuos dokumentus užpildyti 2003 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių UAB „xxxx“ PVM deklaracijas, įrašyti 2003 m. balandžio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 2 295 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. balandžio mėn.; įrašyti 2003 m. gegužės mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 7 167,43 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. gegužės mėn.; įrašyti 2003 m. birželio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 9 606,39 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. birželio mėn.; įrašyti 2003 m. liepos mėn. deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 14 796,7 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. liepos mėn.; įrašyti 2003 m. rugpjūčio mėn. deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 16 017,33 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. rugpjūčio mėn.; įrašyti 2003 m. rugsėjo mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 15 864,28 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. rugsėjo mėn.; įrašyti 2003 m. spalio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 19 677,99 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. spalio mėn.; įrašyti 2003 m. lapkričio mėn. deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 17 938,81 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. lapkričio mėn.; įrašyti 2003 m. gruodžio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 14 386,92 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „xxxx“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. gruodžio mėn., J. B. šias deklaracijas kaip UAB „xxxx“ direktorius patvirtino savo parašais ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. Suklastojus šiuos dokumentus ir pateikus minėtas suklastotas PVM deklaracijas 2003-05-22, 2003-06-24, 2003-07-22, 2003-08-25, 2003-09-22, 2003-10-23, 2003-11-24, 2003-12-22, 2004-01-26 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini), darbuotojams, buvo padaryta didelė 117 750,86 Lt žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

Be to, juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad J. B., būdamas UAB „xxxx“, registruotos Valstybės įmonių registrų centro (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vadovaujamos bendrovės vardu jos naudai ir interesais, veikdamas su tuo pačiu bendrininku, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, (duomenys neskelbtini) 2003 m. vasario mėn.–2004 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, suklastojo UAB „Telekomunikaciju grupa“ naudai ir jos interesais tikrus dokumentus, o būtent:

J. B. žinodamas, kad pagal UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 9639572, LEA Nr. 9639574, LEA Nr. 9639583, LEA Nr. 9639598, LEA Nr. 9639614, LEA Nr. 9639631, LEA Nr. 9639649, LEA Nr. 9639622 bei prie jų pridedamas: 2003-04-29 komercinio atstovavimo sutartį Nr. 04/001, 2003-10-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 03/10; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799021, LEA Nr. 6799031, LEA Nr. 6799042, LEA Nr. 6799057, LEA Nr. 6799069, LEA Nr. 6799090, LEA Nr. 6799142 bei prie jų pridedamą 2003-02-19 pavedimo sutartį Nr. 02-12; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 2901373, LEB Nr. 2901383, LEB Nr. 2901402, LEB Nr. 2901436, LEB Nr. 2901454, LEB Nr. 2901479, LEB Nr. 2901492, LEB Nr. 2901456 bei prie jų pridedamas: 2003-07-04 įrenginių nuomos sutartį Nr. 07/04N, 2003-12-30 įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12/30N; UAB „xxx“ PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475721 bei prie jos pridedamus: 2003-05-02 sutartį Nr. 05/002, 2003 m. gegužės mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/002-1; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 1628352, LEB Nr. 1628389 sandoriai tarp UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ nėra įvykę, nurodė UAB „xxxx“ finansininkams pagal šiuos pagamintus netikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus užpildyti 2003 m. UAB „xxxx“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, t. y. 2003 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nepagrįstai padidino sąnaudas 571 290 Lt, tuo pačiu skiltyje „Pelno mokesčio suma“ nepagrįstai sumažino pelno mokestį 85 694 Lt ir kaip UAB „xxxx“ direktorius šias deklaracijas patvirtino savo parašu bei tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. 2004-09-24 pateikus minėtą suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini), darbuotojams, buvo padaryta didelė 85 694 Lt žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

Be to, juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad J. B., būdamas UAB „xxxx“, registruotos Valstybės įmonių registrų centro (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vadovaujamos bendrovės vardu jos naudai ir interesais, (duomenys neskelbtini) vadovaudamas UAB „xxxx“ 2003 m. sausio 1 d.–2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, veikdamas įmonės vardu, vieninga tyčia apgaulingai tvarkė UAB „xxxx“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

J. B., būdamas UAB „xxxx“, 2002-12-18 registruotos Valstybės įmonių registrų centro (duomenys neskelbtini) direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003 metų laikotarpio UAB „xxxx“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2003 metų laikotarpiu žinodamas, kad tarp UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ ir UAB „xxxx“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitą įtraukė asmens, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas neišspręstas, pateiktus suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus dokumentus: UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 9639572, LEA Nr. 9639574, LEA Nr. 9639583, LEA Nr. 9639598, LEA Nr. 9639614, LEA Nr. 9639631, LEA Nr. 9639649, LEA Nr. 9639622 bei prie jų pridedamas: 2003-04-29 komercinio atstovavimo sutartį Nr. 04/001, 2003-10-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 03/10; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799021, LEA Nr. 6799031, LEA Nr. 6799042, LEA Nr. 6799057, LEA Nr. 6799069, LEA Nr. 6799090, LEA Nr. 6799142 bei prie jų pridedamą 2003-02-19 pavedimo sutartį Nr. 02-12; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 2901373, LEB Nr. 2901383, LEB Nr. 2901402, LEB Nr. 2901436, LEB Nr. 2901454, LEB Nr. 2901479, LEB Nr. 2901492, LEB Nr. 2901456 bei prie jų pridedamas: 2003-07-04 įrenginių nuomos sutartį Nr. 07/04N, 2003-12-30 įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12/30N; UAB „xxx“ PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475721 bei prie jos pridedamus: 2003-05-02 sutartį Nr. 05/002, 2003 m. gegužės mėn. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05/002-1; UAB „xxx“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 1628352, LEB Nr. 1628389, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „xxxx“ pirko paslaugas ir prekes iš UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ ir už jas sumokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „xxxx“ 2003 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Nuteisto juridinio asmens UAB ,,xxxx“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrovė nebuvo sukurta, turint tikslą vykdyti neteisėtą veiklą, ji visiškai atlygino padarytą žalą, tęsia savo veiklą, moka mokesčius, kuria darbo vietas ir savo veiklos neketina nutraukti. Šios aplinkybės leidžia taikyti BK 36 straipsnio nuostatas, nes bendrovė iki bylos nagrinėjimo teisme tapo nepavojinga, nepadarė naujų pažeidimų, vykdo savo įstatuose numatytą veiklą, jai nebuvo taikytos mokestinės atsakomybės priemonės. Skirdamas bausmę teismas šių aplinkybių nevertino, nors BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatos įpareigoja į tai atsižvelgti.

Jeigu teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo bendrovei taikyti BK 36 straipsnio, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes paskirta bausmė gali turėti įtakos bendrovės nemokumui. Pagal savo finansinę būklę bendrovė neturi finansinių galimybių sumokėti nuosprendžiu priteistos baudos, kadangi 2009 m. jos grynasis pelnas buvo 58 054 Lt. Tai reiškia, kad įmonė bus priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bus nutraukta bendrovės veikla, o bauda taip ir liks nesumokėta. Tai prieštarauja BPK 1 straipsnyje įtvirtintam principui, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Šis principas įpareigoja atsižvelgti ir į pasekmes, kurios sukuriamos paskyrus bausmę.

Nuteisto juridinio asmens UAB ,,xxxx“ atstovas apeliaciniu skundu prašo: 1) nuosprendį dėl juridinio asmens nubaudimo panaikinti, taikyti BK 36 straipsnį, juridinį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti arba 2) nuosprendį pakeisti bei paskirti švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteisto juridinio asmens UAB ,,xxxx“ atstovė ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteisto juridinio asmens UAB ,,xxxx“ atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteisto juridinio asmens UAB ,,xxxx“ atstovas apeliaciniame skunde neginčija juridinio asmens kaltės ir veikų kvalifikavimo, tik prašo taikyti BK 36 straipsnį arba BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo

Nuteisto juridinio asmens UAB ,,xxxx“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas nevertino aplinkybės bendrovę iki bylos nagrinėjimo teisme tapus nepavojinga, ir šį skundo argumentą pagrindžia BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų nuostatomis.

Toks skundo argumentas nepagrįstas.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos teismą įpareigoja atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad bendrovė sukurta teisėtai veiklai vykdyti, ją tęsia iki šiol ir neketina nutraukti, moka mokesčius, visiškai atlygino padarytą žalą, kuria darbo vietas ir pan., negali būti siejamos su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu.

Skundžiamu nuosprendžiu įrodyta, jog juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ padarė du sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, kurie kelia didelį pavojų valstybės turtinėms teisėms, jos finansų sistemai bei valdymo tvarkai. Taigi padarytų nusikalstamų veikų didelis pavojingumas nekelia abejonių, ir skirdamas bausmes už jas teismas į tai atsižvelgė.

Dėl BK 36 straipsnio nuostatų taikymo

Netenkinamas nuteisto juridinio asmens UAB ,,xxxx“ atstovo prašymas bendrovei taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai praradus pavojingumą.

BK 36 straipsnis gali būti taikomas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme toks asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

Šioje nutartyje jau nurodyti pagrindiniai apeliacinio skundo teiginiai, kuriais apeliantas apibūdino bendrovę, prašydamas taikyti BK 36 straipsnį. Visi šie duomenys apie juridinį asmenį teismui buvo žinomi priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir į juos teismas atsižvelgė.

Vadovaujantis įstatymo nuostata, šalinančios asmens ar veikos pavojingumą aplinkybės turi atsirasti padarius veiką ir jos turi būti naujos, iki tol nežinomos.

Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvių išorinių sąlygų ir dėl aktyvių asmens veiksmų, tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką, nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

Apeliantas savo skunde nenurodė nė vienos pasikeitusios aplinkybės, kuri įrodytų, kad juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ tapo nepavojingu. Teigiamas asmens elgesys, susijęs su padaryta nusikalstama veika (pvz. padarytos žalos atlyginimas ir pan.), negali būti vertinamas kaip aplinkybių pasikeitimas.

Skunde nurodytų aplinkybių, jog bendrovė iki bylos nagrinėjimo teisme nepadarė naujų pažeidimų, tęsia savo veiklą, moka mokesčius ir pan., taip pat negalima pripažinti kaip pasikeitusių ir įrodančių, kad ji tapo nebepavojinga. Toks elgesys turi būti įprastas kiekvienai teisėtą veiklą vykdančiai įmonei ir negali būti vertinamas kaip išskirtinis, leidžiantis nusikaltusią įmonę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog asmuo tampa nepavojingu tada, kai pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios sąlygos, o naujos sąlygos jį veikia teigiamai. Šiuo konkrečiu atveju tokių sąlygų nenustatyta.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Nuteistam juridiniam asmeniui UAB ,,xxxx“ nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Baudžiamajame įstatyme nenumatyta galimybė juridiniam asmeniui paskirtą bausmę pakeisti į kitą (tiek griežtesnę, tiek švelnesnę) bausmę.

Juridiniams asmenims už nusikalstamas veikas skiriamos bausmės ir jų dydžiai numatyti BK 43, 47, 52, 53 straipsniuose.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad teismas nuteistam juridiniam asmeniui UAB ,,xxxx“ paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą (BK 43 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsižvelgus į tai, jog griežtinantis bausmę baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis), šiuo konkrečiu atveju juridiniam asmeniui gali būti nustatoma iki 10 000 MGL dydžio bauda.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį, valstybei padarytos žalos dydį, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė baudą, nustatydamas daug mažesnį nei vidutinį jos dydį.

Nors Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas.

Negalima neįvertinti to, kad teisingumo principui gali prieštarauti tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog pagal dabar galiojantį įstatymą juridiniam asmeniui nustatyta iki 50 000 MGL dydžio bauda. Tai rodo valstybės labai sugriežtintą požiūrį į juridinių asmenų daromus nusikaltimus, iš kurių vieni dažniausių – didelės vertės turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas apgaule – sukelia pasekmes, pasireiškiančias mokesčių į valstybės biudžetą išvengimu.

Nors UAB ,,xxxx“ sugriežtintas įstatymas netaikomas, tačiau teismo vertinimas, kokį pavojų padaryti nusikaltimai kelia valstybei, ir pagal ankstesnę įstatymo redakciją yra griežtas.

Įvertinus tokiais nusikaltimais daromą žalą valstybei, jos valdymo tvarkai ir finansų sistemai, taip pat tai, kad UAB ,,xxxx“ pripažinta padariusi penkias nusikalstamas veikas, iš jų dvi sunkias (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir tris apysunkes (BK 11 straipsnio 4 dalis), paskirtos baudos nėra per didelės.

Apeliantas skunde nurodo, jog bendrovė pagal savo finansines galimybes negali sumokėti teismo priteistos baudos, tai motyvuodamas apeliacinės instancijos teismui pateiktomis 2009 m. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijomis bei apeliuodamas į Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl įmonės nemokumo.

Toks argumentas nėra pagrindas mažinti bausmę, nes ją skiriant atsižvelgiama ne tik į kaltininko, bet ir į kitų asmenų, šiuo konkrečiu atveju į valstybės interesus, kadangi nusikaltimais padaryta žala valstybei.

Kita vertus, apeliaciniame skunde minimo Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iš tikrųjų 4 straipsnio 3 punkto) nuostatos reglamentuoja, kad įmonė laikoma nemokia, kai negali laiku sumokėti priteistų sumų.

Šioje byloje 104 tūkstančiai litų nėra priteista suma. Tai – paskirta bauda, t. y. bausmė. Dėl to nėra teisinio pagrindo kalbėti apie galimą įmonės bankrotą, jį siejant su įmonės nubaudimu už padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Dėl bausmės vykdymo

Bausmės vykdymo tvarką reglamentuoja įstatymas.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, juridinis asmuo privalo pervesti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Tai reiškia, jog teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas.

Taigi nuteistas juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę prašyti teismo nustatyti kitą baudos sumokėjimo laikotarpį gali realizuoti, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, kuris sprendžia BVK reguliuojamus klausimus, iškylančius vykdant bausmę.

Dėl aritmetinės klaidos ištaisymo

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė aritmetinę klaidą.

Teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog juridinis asmuo UAB ,,xxxx“ pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės teisės įgijimo į PVM atskaitą), jam paskyrė 700 MGL (90 000 Lt) dydžio baudą.

BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad skiriama bauda nustatoma MGL dydžiais.

1 MGL lygus 130 Lt.

Atlikus aritmetinį veiksmą (130 x 700 = 91 000) akivaizdu, jog už aptariamą nusikaltimą nurodyta pinigine išraiška bauda yra teisėjos klaida dėl neatidumo, juolab kad nurodydama galutinės bausmės dydį (800 MGL), pinigine išraiška jį nurodė teisingai (130 x 800 = 104 000).

Ši aritmetinė klaida ištaisoma ir tai nelaikoma nuteisto juridinio asmens teisinės padėties pabloginimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteisto juridinio asmens UAB ,,xxxx“ atstovo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta RažinskaitėTeisėjai Regina GaudutienėLinas Šiukšta