Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas S.G., jo atstovas advokatas, pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ atstovė advokatė skunduose išdėstytų motyvų pagrindu prašo juos patenkinti. Pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ atstovė papildomai argumentuoja, jog buvo padaryta ir procedūrinių pažeidimų detaliojo planavimo procese. Teigia, jog planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti trejiems metams buvo išduotos 2007 metais. Detaliojo planavimo procesas nebuvo užbaigtas, tačiau planavimo sąlygų galiojimas buvo pratęstas pasibaigus jų galiojimui, o ne besibaigiant. Pažymi, jog planavimo užduotis suformuluota 2009-06-01, nors planavimas prasidėjo 2007 metais. Teigia, jog 2007 metais ne visos institucijos išdavė planavimo sąlygas. Pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius planavimo sąlygas išdavė 2010-08-13, t.y. pasibaigus detaliojo plano projekto svarstymui su visuomene. Pareiškėjos atstovės teigimu, visi šie procedūriniai pažeidimai daro detalųjį planą neteisėtu, ji taip pat argumentuoja, jog užbaigus svarstymą su visuomene, po detaliojo plano suderinimo, buvo pakeisti kai kurie detaliojo plano dokumentai. Teigia, detaliojo plano medžiagoje nurodyta, jog jis sudarytas 2010-08-30, tuo tarpu, suderintas 2010-08-25. Advokatės teigimu, nebuvo atliktas strateginis detaliojo plano sprendinių vertinimas, nors planuojamas objektas yra valstybinės reikšmės magistralinis kelias. Argumentuoja, jog skundžiamo detaliojo plano sprendiniai nesuderinti su Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bendrųjų planų sprendiniais.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose neplanuoja vykdyti veiklos. Teigia, jog konkrečių argumentų ir įrodymų dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pareiškėja nepateikė, dėsto tik deklaratyvius teiginius ir siekia naudos iš valstybinės reikšmės projekto. Argumentuoja, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įgyvendina ES struktūrinių fondų finansuojama projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos kabeliavimu)“, kuris yra įtrauktas į valstybės projektų sąrašą Nr. VP2-5.2-SM-01-V-01, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-01-10 įsakymu Nr. 3-21, kuriam planuojama skirti daugiau kaip 43 mln. litų. Nurodo, jog 2010-11-22 Uosto direkcijoje įvyko techninės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir UAB „Ferteksos transportas“ atstovai. Posėdžio metu buvo aptarti projektiniai pasiūlymai, pareiškėjos atstovui išaiškinta, jog į žemės sklypą galės patekti per projektuojamą keturšakę sankryžą. Nurodo, jog projekto brėžinyje geltona linija pažymėta uosto žemė, kuri yra perimta iš Klaipėdos miesto, t. y. B1 kategorija su 4 eismo juostomis ir su skiriamosiomis juostomis. Nuvažiavimai į pareiškėjos žemės sklypą numatyti pagal ribotus atstumus tarp sankryžų, kurie mieste negali būti dažniau kaip 500 metrų. Pažymi, jog Klaipėdos vandenvietės teritorijoje yra apsaugos zonos, todėl per ją nuvažiavimai nenumatyti, o į Klaipėdos vandenvietės teritoriją taip pat bus galima patekti per keturšalę sankryžą. Atsižvelgiant į šiuos sprendinius argumentuoja, jog pareiškėjos teiginiai, kad nebegalės patekti į savo žemės sklypą, yra nepagrįsti. Pažymi, jog didėjant krovinių srautams pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, būtina juos nukreipti už Klaipėdos miesto ribų atsižvelgiant į saugaus eismo organizavimą, oro taršos mažinimą, transporto spūsčių išvengimą ir pan., o detalusis planas yra ypač svarbus tiek Klaipėdos regiono, tiek Lietuvos Respublikos ekonomikai. Nurodo, jog detaliojo plano įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su kitais Klaipėdos mieste rengiamais detaliaisiais planais bei projektais, t.y. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į pietus nuo Senosios Smiltelės gatvės detaliojo plano parengimas, kuris įtrauktas į valstybės projektų sąrašą Nr. VP2-4.5-SM-01-V-01, patvirtintas Susisiekimo ministro 2010-10-05 įsakymu Nr. 3-606; „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos kabeliavimu). Kairių gatvės automobilių tilto per Klaipėdos kanalą rekonstrukcija. Kairių gatvės (vakarinis kelias) nuo Klaipėdos kanalo iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija“, kuris įtrauktas į valstybės projektų sąrašą Nr. VP2-5.2-SM-01-V-01, patvirtintas Susisiekimo ministro 2011-01-10 įsakymu Nr. 3-21. Argumentuoja, jog atsižvelgiant į Klaipėdos mieste rengiamų projektų ekonominę bei socialinę svarbą net ir nustačius nežymius detaliojo plano rengimo ar derinimo pažeidimus, jie neturėtų būti pagrindas panaikinti ginčijamus administracinius aktus (t. 1, b.l. 81-84, t. 3, b.l. 15-17, t. 4, b.l. 127-129).

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas pareiškėjų skundus siūlo atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vokietijos bendrovės Eisenbahn und Bauplanungsgesellschaft mbh Erfurt atstovas pareiškėjų skundus siūlo atmesti kaip nepagrįstus.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškėjų skundų išnagrinėjimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, jog ginčijami administraciniai aktai nepažeidžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisių ir interesų (t. 1, b.l. 76-79, t. 3, b.l. 23-26).

Ginčijamais administraciniais aktais patvirtintu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Klaipėdos miesto pietinė dalis bei Klaipėdos rajonui priklausanti teritorija. Planuojamos teritorijos plotas sudaro apie 146 ha. Planuojama Pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus tęsis nuo Klaipėdos miesto Minijos – Jūrininkų g. sankryžos pietryčių kryptimi, pratęsdama Minijos g. trasą iki Taikos pr., pasukusi į pietus, nuo Taikos pr. susikirtimo su geležinkeliu į pietus, susikirs su Kairių gatve, nuo geležinkelio stoties „Draugystė“ tęsis rytų kryptimi link kelio Nr. 141 Klaipėda – Šilutė bei kertasi su keliu Klaipėda – Šilutė ties Dumpiais. Įrengiamos 6 sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, formuojami keturi žemės sklypai kelio infrastruktūros statiniams statyti. Klaipėdos pietinis aplinkkelis Klaipėdos miesto teritorijoje turės gatvės statusą, o Klaipėdos rajono teritorijoje valstybinės reikšmės kelio statusą. Nustatomi apribojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 6 punktu - kelių apsaugos zonos, projektuojami servitutai, tolesniuose etapuose numatomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams (Detaliojo plano I knyga, b.l. 189-212).

Atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims argumentuojant, jog pareiškėjai nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, jog pareiškėjai ginčija ne planavimo organizatoriaus atsakymus detalaus planavimo procese į jų pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, pateiktus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatyta tvarka, bet administracinius aktus – įsakymą ir sprendimą, kuriais patvirtintas detalusis planas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2010-10-01) nustatyta, jog neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, jog nurodytu atveju numatyta alternatyva – galima kreiptis tiek į institucijas, priėmusias ginčijamus aktus, tiek į teismą tiesiogiai. Nagrinėjamoje byloje ginčijamus administracinius aktus priėmusios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsisako panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Pareiškėjai, išsikėlę bylą teisme, siekė sudaryti taikos sutartį su atsakovais. Teismas sudarė galimybę tai padaryti, tačiau atsakovės taikos sutarties nepasirašė ir laikosi pozicijos, jog jų priimti administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Iš skundų turinio matyti, jog pareiškėjai S.G. ir UAB „Ferteksos transportas“ į teismą, ginčydami administracinius aktus, kuriais patvirtintas detalusis planas, kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ir vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2010-07-15) 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu, t. y. dėl, jų teigimu, pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso, turint tikslą apginti aiškiai identifikuotą materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą – nuosavybės teises.

Pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ atstovė argumentuoja, jog nebuvo atliktas detaliojo plano sprendinių strateginis vertinimas ir detaliojo plano sprendiniai neatitinka Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110, bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Atstovė nenurodė konkrečių ginčijamo detaliojo plano sprendinių neatitikimų bendrųjų planų sprendiniams ir nepateikė patvirtinančių įrodymų bei pagrįstų argumentų. Detaliojo plano sprendinių prieštaravimas bendrųjų planų sprendiniams negali būti grindžiamas prielaidomis ir subjektyvia pareiškėjos nuomone. Dėl strateginio detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimo konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju jis nebuvo privalomas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr. 967 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 4 punkte apibrėžtas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuris suprantamas kaip tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, per kurį rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, konsultuojama, atsižvelgiama į vertinimo ir konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo. Pagal Aprašo 7.1 punktą vertinimą privaloma atlikti, kai planai ir programos skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, žemės naudojimui (paskirčiai) nustatyti ar teritorijoms planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedėlius, plėtros pagrindus, o pagal 7.4 punktą – kai per atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti nusprendžiama, kad privaloma atlikti konkretaus plano ar programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Aprašo 11.1 nurodyta, jog Aprašo 7.1 punkte nurodyti planai ir programos, skirti nedideliems plotams tam tikroje vietovėje, taip pat neesminiai tokių planų ir programų pakeitimai atrankos strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti objektas. Projektuojamas jungties ilgis yra apie 6,77 km (Detaliojo plano I knyga, b.l. 76), todėl akivaizdu, jog Aprašo 11.1 punkto požiūriu tai yra nedidelis plotas Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse ir planuojama veikla nagrinėjamu atveju yra strateginio vertinimo atrankos objektas. Iš Detaliojo plano I knygos medžiagos matyti, jog Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas atliko atranką dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir 2007-11-12 atrankos dokumentu Nr. (4.23)-R2-2533 atrankos subjektų pateiktų išvadų pagrindu konstatavo, jog strateginis pasekmių aplinkai vertinimas yra neprivalomas (Detaliojo plano I knyga, b.l. 165). Pareiškėjų argumentas, jog detaliuoju planu suplanuotas magistralinis kelias, todėl strateginis poveikio aplinkai vertinimas privalomas, nes veikla įrašyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.3 punkte – magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas, pripažintinas nepagrįstu. Iš 2009-06-01 planavimo užduoties matyti, jog planavimo tikslas yra parinkti trasą gatvei įrengti, o iš Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-02-23 atrankos išvados matyti, jog planuojamos ūkinės veiklos atranka atliekama Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 10.6 punkto pagrindu, t.y. projektuojamas inžinerinis statinys - rajoninių kelių (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas ir poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Detaliojo plano I knyga, b.l. 14-15). Tai, kad Pietinės jungties trasos dalis Klaipėdos rajono teritorijoje turės valstybinės reikšmės kelio statusą nekeičia teisinio vertinimo ir teismo išvadų dėl strateginio vertinimo neprivalomumo.

Pareiškėjų argumentas, jog detaliojo plano sprendinių poveikis nebuvo vertinamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-16 nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo nuostatas taip pat pripažintinas nepagrįstu. Detaliojo plano medžiaga patvirtina, kad atliekant atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui buvo atliktas atliekamo detaliojo planavimo poveikio vertinimas teritorijos vystymo darnai, ekonominei, socialinei, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui kaip reikalaujama pagal Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo nuostatas (Detaliojo plano I knyga, b.l. 153-156), o aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, kultūros paveldo, priešgaisriniu aspektais detaliojo plano sprendinių poveikis įvertintas Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriui ir Gargždų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pritarus Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai (Detaliojo plano I knyga, b.l. 90, 120-127). Nurodytų institucijų išvadų pagrindu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010-07-16 sprendimu Nr. (9.14.5.)-LV4-3764 „Dėl pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus galimybių“ konstatavo, jog planuojama ūkinė veikla yra leistina (Detaliojo plano I knyga, b.l. 82-84). Įvertinus detaliojo planavimo sprendinius nurodytais aspektais, sprendinių poveikis įvertintas teigiamai, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjai nepateikė konkrečių argumentų, pagrindžiančių jų teiginį, kad vertinimas nebuvo atliktas arba atliktas neišsamiai. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vertinimas, buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų reikalavimų ir jis atitinka Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo nuostatas.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtoje normoje aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (administracinė byla Nr. A142-201/2009, A525-2784/2011). Taip suprantamas „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimai vyko 2010-03-19 bei 2010-06-21, pareiškėjai juose dalyvavo, teikė pasiūlymus (Detaliojo plano II knyga, b.l. 4-5, 69-70, 180). Pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių UAB „Ferteksos transportas“ teikė ir 2010-02-23 bei 2010-06-03, į kuriuos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakė 2010-07-21 (t. 2, b.l. 51-53, 56). Iš pareiškėjos pateiktų siūlymų matyti, jog dėstoma jos subjektyvi nuomonė dėl verslo žlugdymo konkurentų iniciatyva bei siūloma neprojektuoti estakados arba ją projektuoti ne per pareiškėjos sklypą, t.y. pareiškėja išreiškė nesutikimą, kad jai priklausančiuose žemės sklypuose būtų įgyvendinti numatyti detaliojo plano sprendiniai ir taikomi su tuo susiję apribojimai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-07-21 raštu nurodė, jog į pirmąjį pareiškėjos raštą (pasiūlymus) neatsakė dėl to, kad buvo kartojama viešo svarstymo procedūra. Dėl pareiškėjos siūlymų nurodė, jog detaliojo plano sprendiniai atlikti pagal galimybių studiją, įvertinus technines galimybes, o planuojamos teritorijos pakeitimas valstybei būtų finansiškai per brangus. Į S.G. 2010-03-19 pateiktus pasiūlymus Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakė 2010-07-19 (Detaliojo plano II knyga, b.l. 142). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija į pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ 2010-02-23 pasiūlymus atsakiusi 2010-07-21, o į S.G. 2010-03-19 atsakiusi 2010-07-19, nesilaikė gero administravimo principo ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 9 punkte numatyto 20 darbo dienų termino, tačiau pareiškėjai nepateikė tokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog nurodyto reikalavimo nesilaikymas sudaro esminį procedūrinį pažeidimą priimant ginčijamą aktą ir lemiantį šio akto neteisėtumą. Nurodytas pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus, kuriais patvirtintas detalusis planas. Klaipėdos rajono savivaldybei pareiškėja iš esmės tokius pačius pasiūlymus pateikė 2010-10-28, tačiau tą pačią dieną buvo priimtas ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-10-28 sprendimas Nr. T11-787 (t. 2, b.l. 57-59). Pačiai pareiškėjai per vėlai pateikus pasiūlymus pripažintinas nepagrįstu jos argumentas, jog Klaipėdos rajono savivaldybė nenagrinėjo jos pasiūlymų. Minėta, jog pareiškėjai aktyviai dalyvavo viešo svarstymo susirinkimuose, reiškė savo nuomonę, į kurią buvo atsakyta. Pareiškėjų norai, kad jiems priklausančiuose žemės sklypuose nebūtų apribojimų, yra suprantami, tačiau atsižvelgiant į vietą, kurioje yra jiems priklausantys žemės sklypai, pareiškėjai turėjo ir galėjo numatyti, jog tai yra strateginė vieta Klaipėdos uosto atžvilgiu, kurio plėtros galimybės neišvengiamos. Pažymėtina, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjai UAB „Ferteksos transportas“ ir S.G. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė. Pareiškėjai savo teisių pažeidimą grindžia tuo, jog žemės sklypuose planuoja ūkinę – komercinę veiklą, t.y. logistikos centrų statybą, vėjo jėgainių įrengimą ir pan., kurios, įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, negalės vykdyti. Pareiškėjų argumentai dėl jų teisių ir interesų pažeidimo tuo aspektu nepagrįsti, nes tokia veikla nėra susijusi su žemės ūkio veikla ir neatitinka pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties.

Teritorijų planavimo įstatymas nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo metu viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Visuomenės dalyvavimo nuostatų 13 punktas įtvirtina planavimo organizatoriaus pareigą viešai paskelbti apie pradedamo rengti teritorijų planavimo dokumento projektą (kartu nurodo, kam ir kokiu adresu visuomenė gali teikti pasiūlymus, taip pat planavimo organizatoriaus, plano rengėjo adresus ir telefonus, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresus) visuomenės informavimo priemonėse - sprendimus dėl regiono lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo - regiono laikraštyje ir šių institucijų interneto tinklalapiuose. Šių nuostatų 24.1 punkte nustatyta, jog planavimo organizatorius apie pradedamus rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus turi paskelbti vietiniame laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje. Iš detaliojo plano medžiagos matyti, jog šios procedūros buvo atliktos (Detaliojo plano II knyga, b.l. 6-12, 19-25, 41-54, 162-179).

Teritorijų planavimo dokumentų derinimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje yra apibrėžiamas kaip procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka yra reglamentuota Teritorijų planavimo įstatymo penktajame skirsnyje. Minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, jų sprendiniai turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, suderinti su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis bei patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiose institucijose. Derinimo su kompetentingomis institucijomis rezultatai yra įforminami išvada ar protokolu dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo. Derinimo veiksmų atlikimą taip pat patvirtina detaliojo plano medžiaga (Detaliojo plano I knyga, b.l. 167A-182).

Pareiškėjų argumentai dėl konkrečių ginčijamo detaliojo plano sprendinių ne teisėtumo taip pat pripažintini nepagrįstais. Pareiškėjai, argumentuodami nuosavybės teisės neliečiamumu, ginčija jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose detaliuoju planu suprojektuotus servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t.y. nustatytas kelių apsaugos ir požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas bei tai, jog detaliojo plano sprendiniuose numatytas jiems priklausančių žemės sklypų dalių paėmimas visuomenės poreikiams. Pažymėtina, jog šie sprendiniai visų pirma susiję su planuojamo objekto statusu, t.y. jo ypatinga svarba valstybei ir visuomenei, Lietuvos valstybės ir Europos sąjungos struktūrinių fondų investicijomis. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įgyvendina ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos kabeliavimu)“, kuris yra įtrauktas į valstybės projektų sąrašą Nr. VP2-5.2-SM-01-V-01, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-01-10 įsakymu Nr. 3-21, kuriam planuojama skirti daugiau kaip 43 mln. litų. Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus kelio projektavimas detaliuoju planu buvo pradėtas siekiant pagerinti susiekimą tarp jūrų uosto ar aplinkinių teritorijų, sumažinti uosto neigiamą poveikį gyventojams ir iš dalies sumažinti Klaipėdos miesto gatvių tinklo apkrovimą. Minėta, jog Pietinės jungties trasos dalis nutiesta Klaipėdos rajono teritorijoje turės valstybinės reikšmės kelio statusą, o trasos dalis nutiesta Klaipėdos miesto teritorijoje turės gatvės statusą. Detaliojo plano sprendiniais siekiama patenkinti visuomenės poreikius, todėl realizuojant detaliojo plano sprendinius neišvengiamai turės būti sprendžiama ir dėl žemės paėmimo iš privačių žemės savininkų šio poreikio užtikrinimui. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina absoliučios nuosavybės teisės ir tai ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas (1993-12-13, 2005-05-13, 2009-06-22 nutarimai), o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos principai negali būti interpretuojami kaip pagrindas priešpriešinti savininko teises ir interesus viešajam interesui (2005-05-13, 2006-03-14, 2008-05-20 nutarimai). Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad nustatant konkrečius teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti ne tik į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, bet ir į visuomenės poreikius. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus, turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Vertinant detaliuoju planu numatytą atskirų asmenų (pareiškėjų) nuosavybės teisių ribojimą, Konstitucinio Teismo aptartas interesų proporcingumo principas pasireiškia aukščiau aptartų atskirų asmenų ir visuomenės interesų subalansavimu ir atitinkamų prioritetų nustatymu. Iš detaliojo plano medžiagos matyti, jog ginčijamu detaliuoju planu numatoma pietinės jungties trasa buvo parinkta atlikus galimybių studiją, kurios metu buvo siūlomi trys alternatyvūs aplinkkelio trasos variantai. Pasirinktas trečiasis variantas atsižvelgiant į technines galimybes, į tai, jog teritorijoje vystosi nauja pramoninė zona, kurią aplinkkelis aptarnaus, trečiasis trasos variantas nekerta numatytos pramonės teritorijos ir yra labiausiai nutolęs nuo esamos gyvenamos aplinkos (Detaliojo plano I knygos b.l. 138). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996-01-24 nutarime pabrėžė, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui, todėl atsižvelgiant į šias nuostatas, konstatuotina, jog patvirtintas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus) detalusis planas tenkina svarbias visuomenės reikmes ir pareiškėjų nuosavybės teisių ribojimas šiuo atveju yra pagrįstas aiškiai išreikštu ir konkrečiu visuomenės poreikiu. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998-06-18 nutarimas). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. Detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti, todėl konkreti vieta ir plotas pietinės jungties trasai statyti bus parinkti atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kurios metu bus atlyginti ir realūs pareiškėjų patirti nuostoliai. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka reglamentuota Žemės įstatymo 45-48 straipsniuose, iš kurių nuostatų matyti, jog tai kelių etapų procesas. Nagrinėjamu atveju neįgyvendinti konkretūs detaliojo plano sprendiniai, todėl nepriimti sprendimai ir dėl pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Pareiškėjų ginčijamais administraciniais aktais patvirtinto detaliojo plano sprendiniu suprojektuotas servitutas, suteikiantis teisę pareiškėjos UAB „Ferteksos transportas“ 115 kv. m. žemės sklypo plote (duomenys neskelbtini) statyti ir eksploatuoti energetikos objektus ir elektros kabelius. Pareiškėjų argumentai dėl nuosavybės teisės ribojimo nustatant servitutą taip pat pripažintini nepagrįstais aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu.

Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo pareiškėjų žemės sklypuose pažymėtina, jog pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, specialiosios žemės naudojimo sąlygos apibrėžiamos kaip įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių, o specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarka pavedama nustatyti Vyriausybei. Žemės įstatyme, priešingai negu teigia pareiškėjai, yra numatyti atvejai, kuriais turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nes jų turi būti laikomasi rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teisinis reguliavimas, kai tam tikri ūkinės veiklos apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos) bei jų taikymo atvejai yra nustatyti poįstatyminiu teisės aktu (Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343) yra galimas, nes jis yra grindžiamas įstatymu (Žemės įstatymas) ir jam neprieštarauja. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalį nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą Nagrinėjamu atveju tai nepadaryta, todėl šiuo metu nėra realių pareiškėjų teisių suvaržymų. Teismo vertinimu, teisės aktai, kurių konstitucingumu abejoja pareiškėjai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Civilinio kodekso normoms, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktų atitiktį. Pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą netenkintinas (ABTĮ 4 straipsnis).