Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, kaltinamajam R. Z., kaltinamajam M. J., nedalyvaujant nukentėjusiosioms I. D., V. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentas, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 233 str. 1 d.,

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku-administratoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1d. ir nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 233 str. 1 d., 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. 2013 m. rugpjūčio 26 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. J., siekdamas paveikti nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminę atstovę bei liudytoją I. D., nukentėjusiąją nepilnametę A. D. ir liudytoją nepilnametį I. D. baudžiamojoje byloje Nr.65-1-01241-13 dėl išžaginimo, siūlė I. D. sumokėti pinigų už tai, kad ji ir nepilnamečiai jos vaikai A. D. bei I. D. pakeistų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir duotų melagingus parodymus, t.y., kad E. G. A. D. neišžagino, tokiu būdu siekė paveikti nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminę atstovę bei liudytoją I. D., nepilnamečius liudytojus A. D. ir I. D., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

M. J. 2013 m. rugpjūčio 26 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Z., siekdamas paveikti nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminę atstovę bei liudytoją I. D., nukentėjusiąją nepilnametę A. D. ir liudytoją nepilnametį I. D. baudžiamojoje byloje Nr.65-1-01241-13 dėl išžaginimo, siūlė I. D. sumokėti pinigų už tai, kad ji ir nepilnamečiai jos vaikai A. D. bei I. D. pakeistų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir duotų melagingus parodymus, t.y., kad E. G. A. D. neišžagino, tokiu būdu siekė paveikti nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminę atstovę bei liudytoją I. D., nepilnamečius A. D. ir I. D., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Be to, jis 2010-12-16 apie 03.00 val. kokteilių bare (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), dirbdamas vadybininku panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinę prievartą t.y. išnešė iš klubo, stūmė per duris bei su durimis sužalojo jai kairės plaštakos 3-ajį pirštą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 metų rugpjūčio 26 dieną apie 18.00 val., telefonu jam paskambino M.(pavardės nežino), gyvenantis (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino) ir pasakė, kad pažįstamas E. G. galimai sulaikytas, nes jis M. skambino ir prašė advokato telefono numerio. Kartu su M. ir jo drauge A. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, pas E. G. mamą. Pradžioje dar negalvojo apie tai, kad jie siūlys nukentėjusiesiems pinigų. E. G. mama buvo šoke, todėl jo ir M. paprašė, kad jie pabandytų pasikalbėti su nukentėjusiomis kaimynėmis ir atsiprašytų jos sūnaus E. G. vardu, susitartų dėl žalos atlyginimo. Tada jis kartu su M. kieme susitiko I., nukentėjusios mergaitės brolį, kurio paklausė visų aplinkybių, t.y. kaip ir kas čia įvyko. I. apie įvykį papasakojo bendrai, t.y. kad jis gėrė su E. G. ir atėjo jo sesė ir kvietėsi jį namo, vėliau jis užmigo. Netrukus į jų pokalbį įsikišo jo mama. Tada jis kartu su M., niekieno neprašyti, kažkaip pokalbio metu, ekspromtu pradėjo kalbėti apie pinigus, atlygį, jei būtų pakeisti jos ir jos vaikų parodymai, prieš tai viską oficialiai suderinus su E. G. advokatu. Kalbėdami apie pinigus ir susitarimą, jie iš tikrųjų nežinojo ar E. turės iš ko jai mokėti jos paprašytą sumą ar ne, taip kalbėjo bandydami ją paveikti, kad ji atleistų E. ir pakalbėtų, nuramintų savo vaikus, paaiškindama, kad taip bus geriau visiems. Ką tiksliai jis su M.kalbėjo nepamena, bet tikslas buvo toks, t.y. padėti draugui. Pradžioje, kai kalbėjo su nukentėjusios mergaitės motina, jis net nepagalvojo, kad daro kažką neteisėto, t.y. jis tik norėjo padėti draugui E. G., kuris buvo sulaikytas. Tačiau dabar jis jau sutinka su tuo, kad elgėsi neteisėtai, jo ir M. elgesys prilyginamas poveikiu liudytojui, todėl dėl to gailisi.

Kaltinamasis M. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d. bei LR BK 138 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 metų rugpjūčio 26 dieną, ryte, jam paskambino E. G., kurį pažįsta jau maždaug 5 metus ir pasakė, kad jį sulaiko ir paklausė ar jis žino kokį advokatą. E. jam nepaaiškino už ką jį sulaikė policijos pareigūnai. Tada jis grįžęs namo bandė prisiskambinti E., tačiau nepavyko. Tuomet paskambino draugui R. Z., kurio paklausė, ar jis ką žino apie E. G. sulaikymą. R. tuo metu nieko nežinojo, todėl susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie 19 valandą su R. Z. susitiko prie Kauno rajono policijos komisariato ir nuėjo į budinčią dalį pasiklausti apie E. G.. Budinčio pareigūno R. Z. paklausė ar yra sulaikytas E. G.. Pareigūnas atsakė, kad taip, tačiau nepaaiškino už ką. Tada su R. Z. nuvažiavo į Vilkiją, pas E. G. draugus išsiaiškinti situacijos. Sutiko kažkokį vaikiną. Kažkoks E. draugas pasakė ant to vaikino, kad ir jis dalyvavo įvykyje. Tada jie to vaikino paklausė, ar galima su juo pasikalbėti. Vaikinas sutiko ir jis kartu su R. paklausė, kas čia atsitiko. Vaikinas jiems paaiškino, kad jis nieko nežino, nes buvo girtas, miegojo ir nieko nematė. Pokalbį jis pradėjo įrašinėti atsivežtu MP3 garsą įrašančiu muzikos grotuvu. Tada prie jų atėjo kažkokia moteris, kaip vėliau paaiškėjo – tai to vaikino ir nukentėjusios mergaitės mama. Pradžioje ji pagalvojo, kad jie konfliktuoja. Moteriškei jie paaiškino, kad jie nieko blogo nenori ir nedarys bei atsiklausė, ar galėtų pakalbėti su ja. Ji sutiko ir jie paėję šiek tiek atokiau nuo kieme susirinkusių žmonių pradėjo kalbėtis su ja. Ką tiksliai kalbėjo su ta moterimi, tiksliai nepamena, tačiau jų tikslas buvo tas, kad padėti E., t.y. bandė susitarti, kad jie jai sumokės kažkiek pinigų, tikslu padengti žalą, ir ji kažkiek pakeis savo parodymus, kurie būtų palankesni E., t.y. kad E. būtų geriau. Tokiu būdu siekė padėti E. G.. Taip pat dar parodė, kad pats E. G. jų neprašė bandyti paveikti nukentėjusiųjų ir siūlyti jiems pinigų – tai jie kažkaip ekspromtu pokalbio metu sugalvojo su R. Z.. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, paaiškino, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. prisipažino kaltu 2012-01-05 ir su nukentėjusiąja V. R. susitaikė.

Be kaltinamųjų R. Z. bei M. J. prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d., jų kaltė pilnai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 291 str. nustatyta tvarka, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 273 str. sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios I. D. parodymų matyti, kad 2013-08-26 apie 17.00 val. kaimynės mergaitė E. Č. pasakė jai, kad „prie tavo Irmanto kažkokie dėdės kimba už namo kampo“. Irmantas yra jos sūnus. Ji greitai nubėgo už jų namo kampo ir pamatė du vyriškius, ji jų paklausė „ko jūs norit iš mano sūnaus“. Šie vyriškiai jos paklausė ar ji yra Irmanto motina, pasakė, kad nori gražiuoju susitarti. Iš karto suprato, kad šie vyriškiai atvažiavo dėl parašyto pareiškimo, dėl jos dukros išprievartavimo. Vyriškiai siūlė susitarti, kad nereikia E.sugadinti gyvenimo. Ji klausė vyriškių ar E. galvojo, kai viskas vyko. Vyriškiai jos paklausė „kiek nori“. Ji atsakė „aš vaikų nepardavinėju“. Nenorėjo leistis į jokias kalbas, sakė, kad ji nieko nesitars ir nieko ji neparduos. Šie vyriškiai sakė, kad atvažiuos advokatas, susitiks kavinėje ir kad „susitarsim, kavytės atsigersim ir pavalgydinsim jus“. Konkrečios sumos jie jai nesakė už kiek jie nori „susitarti“. Atvykę vyriškiai su ja kalbėjo normaliai, ant jos nešaukė, jai negrasino, tačiau šie vyriškiai buvo „ambalai“, jai buvo nesmagu ir jautė įtampą bei spaudimą, ji išsigando. Norėdama greičiau pabaigti pokalbį ir tiesiog išvengti jų, ji pasakė „gerai, susitinkam“. Šie vyriškiai pasakė, kad jie atvažiuos į namus kitą dieną. 2013-08-27 atvyko iš jų vienas vyriškis, privažiavę kriminalistai šį vyriškį sulaikė (1 t., b.l. 12-14).

Iš liudytojos A. G. parodymų matyti, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno r. KPS vyriausiąja tyrėja. 2013-08-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01241-13 dėl nepilnametės A. D. išžaginimo. 2013-08-26 po nepilnametės apklausos jos mamai I. D. davė savo mobilaus ryšio telefono numerį ir pasakė, kad juo jai gali skambinti bet kuriuo paros metu, jeigu jai ar jos dukrai kažkas grasins ar darys poveikį, ar šiaip iškils klausimų ar problemų. 2013-08-27 d. ryte apie 08.50 val. jai telefonu paskambino I. D. ir informavo, kad nuo vakar vakaro jai daromas poveikis. I. D. pranešė jai, kad 2013-08-26 vakare jai ir A. D. grįžus į namus jos nepilnametį sūnų I. D. lauke už namo kampo sulaikė kažkokie du jai nepažįstami vyrai, kurie jai nuėjus prie sūnaus ir pasiteiravus kas vyksta pasakė, kad sūnus I. D. jiems nereikalingas, o jie nori kalbėtis tik su I. D.. Vyriškiai pradėjo pokalbį su ja apie tai, kad nereikia gadinti E. G. gyvenimo, pradėjo siūlyti jai pinigus ir pasakė, kad ji turės atsiimti iš policijos pareiškimą dėl dukros išžaginimo. Siūlė jai susitarti, nuvežti į kavinę kavos, pavalgyti ir t.t. be to, tie vyrai jai pasakė, kad rytoj, t.y. 2013-08-27 apie 10.00 val. jie atvyks jos ir dukros paimti ir tada bus atvežti pinigai ir reikės iš policijos pasiimti pareiškimą. Moteris buvo išsigandusi, sunerimusi ir ji tada jai pasakė, kad bijoti nėra dėl ko ir kad tuoj pat bus išsiųsti policijos pareigūnai, kurie atvyks pas ją į (duomenys neskelbtini) ir su ja susisieks. Baigusi pokalbį, ji iškart paskambino KPS tyrėjui J. H. ir pasakė, kad ruoštųsi vykti į (duomenys neskelbtini) pas I. D., nes pas ją gali atvykti įtariamojo E. G. draugai, kurie gali bandyti paveikti nukentėjusiąją. Netrukus po šio skambučio pas ją į kabinetą atėjo jai iki tol nežinomas asmuo, kuris prisistatė kaip E. G. pusbrolis, paprašius jo pateikti asmens dokumentus jis pateikė asmens tapatybės kortelę ir taip pat ant stalo padėjo pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) policijos fakulteto studentas, o taip pat jai prisistatė ,,kolega“. Tada vyras pradėjo klausinėti kas čia bus toliau, jis pasakė, kad vakar buvo su draugu nuvykęs pas nukentėjusiąją ir jos mamą ir kad jie jau viską susitarė, jos jau neturės E. G. jokių pretenzijų ir kad jis dabar gali važiuoti į Viliją ir jai atvežti mergaitę bei jos mamą, jos pasakys kad jokio nusikaltimo nebuvo ir kad mes visi galėsime susitarti. Duomenų bazėje nustatė, kad jis yra R. Z. gim. (duomenys neskelbtini) ir kad jokių giminystės ryšių jis su E. G. neturi, todėl vyriškis buvo paprašytas išeiti iš kabineto. R. Z. taip pat jai pasakė: ,,tai ką, negalima susitarti? Ką, ar mes ne žmonės? Važiuoju, atvešiu nukentėjusiąją ir viską susitarsi“. Tuomet ji jam pasakė, kad jis nesikištų, atliekamas ikiteisminis tyrimas, jokie duomenys apie tyrimą jam nebus teikiami ir dar kartą paprašė, kad jis išeitų. Kai R. Z. išėjo iš jos kabineto, ji dar kartą paskambino KPS tyrėjui J. H., kuriam pasakė, kad nedelsiant nuvyktų į (duomenys neskelbtini) pas I. D., kadangi suprato, kad R. Z. ir toliau bandys daryti I. D. poveikį. Po kurio laiko telefonu tyrėjas J. H. paskambino ir pranešė, kad prie I. D. buto ar namo durų buvo sulaikytas R. Z. (1 t., b.l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina liudytojo J. H. (1 t., b.l. 27-28); 2013-08-27 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas (1 t., b.l.34).

Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., jo kaltė pilnai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 291 str. nustatyta tvarka, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 273 str. sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios V. R. parodymų matyti, kad 2010-12-16 apie 03.00 ji su savo kolege M. O. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini). Į naktinį barą jos atėjo 2010-12-15 apie 22.00 -22.30 val. ir buvo iki 3.00 val. Būnant bare jos su apsaugos darbuotojais nekonfliktavo. Apie 3.00 val. jos su drauge apmokėję sąskaitas (kvitus pateikia prie bylos medžiagos), nuėjo į rūbinę pasiimti paltų. Dar nepriėjus rūbinės, sutiko apsaugos darbuotojus, stovėjusius tarp rūbinės ir šokių salės, kurie tarpusavyje šnekučiavosi. Visi vyrukai buvo apsirengę tamsiai. Tarp jos ir apsaugos darbuotojų užsimezgė kažkoks pokalbis, ką kalbėjosi, tiksliai pasakyti negali, tačiau kalbama buvo apie sąskaitą. Tuomet draugė stovėjo už jos, arčiau rūbinės, tačiau tuo metu ji draugės nepastebėjo, nežinojo, todėl pagalvojo, kad ji nuėjo parūkyti. Kai norėjo paraginti draugę eiti namo ir apsisuko ieškoti draugės, vienas iš apsaugos darbuotojų sugriebė už nugaros taip, kad ji kojomis žemės nesiekė ir išmetė į lauką. Lauke ji atsidūrė be viršutinių drabužių. Prašė, kad apsaugos darbuotojai leistų jai pasiimti viršutinius rūbus, tačiau jie neleido, stūmė ją lauk ir uždarinėdami duris prispaudė pirštą. Pirštas pradėjo kraujuoti, todėl ji ėmė prašyti, kad apsaugos darbuotojai iškviestų medikus, bet jie nereagavo į jos prašymus. Apsaugos darbuotojai neatidavė palto. Vėliau į lauką atėjo ir draugė M., o po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir nuvežė į Centro PK. Iš paskos į policiją atvažiavo ir jos draugė. Būdama policijoje, paprašė, kad iškviestų medikus. Kai atvažiavo GMP, ją nuvežė į RKKL, kur susiuvo pirštą dviem siūlėm. Vėliau kreipėsi į savo gydytoją poliklinikoje „(duomenys neskelbtini). Taip pat pati kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Kailinių, kurie liko klube, apsaugos darbuotojai jai neatidavė. Papildomai dėl kailinių grąžinimo ji nesikreipė (t.l, b.1.25-26).

Iš 2011-08-11 papildomos V. R. apklausos matyti, kad 2010-12-16 apie 03.00 val. klube (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp jos ir apsaugos darbuotojų įvyko dėl nesumokėtos sąskaitos, nors iš tikro sąskaita buvo sumokėta. Kai buvo pasakyta, kad sąskaita nesumokėta, M. O. ją apmokėjo dar kartą, tai įrodo jos pateikti sąskaitų kvitai. Kai ji ketino pasiimti kailinius, jai apsaugos darbuotojas neleido nueiti iki rūbinės ir jų pasiimti, todėl iki rūbinės ji net nebuvo nuėjusi (t. 1, b.1.28-29).

Kaltinamojo M. J. kaltę taip pat patvirtina liudytojos M. O. (t.l, b.l.38-39); liudytojo T. R. (t.l, b.1.43 ); liudytojo A. P. (t.l, b. 1.46 ); liudytojo V. K. (t.l, b.1.47); liudytojo D. S. (t.l, b. 1.40); liudytojo R. J. (t.l, b.1.42); liudytojos G. V. (t.l, b.l. 41) parodymai; 2011-02-03 daiktų pateikimo protokolas (t.l, b.1.53), 2011-10-17 daiktų apžiūros protokolas (t.l, b.1.54-55); valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 36); valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b.l. 37).

Darytina išvada, kad kaltinamųjų R. Z., M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., kaltinamojo M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. pilnai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, gailisi, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d. padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamieji R. Z., M. J. pilnai kaltais prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo nuoširdžiai gailisi, tuo padėdami greitam ir nešališkam visų bylos aplinkybių ištyrimui, todėl, teismo nuomone, tai lengvina jų atsakomybę. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, į kaltinamųjų asmenybes: R. Z. neteistas (1 t., b.l. 58-71), psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas; administracine tvarka baustas 6 kartus (1 t., b.l. 54-57); kaltinamasis M. J. teistas, tačiau 2012-11-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu, nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 str. 1 d., padarė nepraėjus vienerių metų laikotarpiui (1 t., b.l. 123-129), psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Administracine tvarka baustas 9 kartus ( 1 t., b.l. 118-122).

Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d., padarė veikdami bendrininkų grupėje. Skiriant bausmę, teismas mano, kad kaltinamajam R. Z. skirtina bausmė – bauda, kaltinamajam M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d. skirtina bausmė – bauda, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimas. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamiesiems taikyti LR BK 64¹ str.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2013-08-27 A. K. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patekta USB atmintis, kuri perduodama kartu su byla, paliktina prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d. ir nuteisti 21 MGL dydžio, t.y. 2730,00 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt litų 00 ct) bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 14 (keturiolika) MGL dydžio, t.y. 1820,00 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt litų 00 ct) bauda.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-27 iki 2013-08-29, t.y. 2 paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems MGL dydžio baudai (LR BK 66 str. 2 d.) ir skirti galutinę 10 (dešimt) MGL dydžio, t.y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – asmens tapatybės kortelę Nr. 10833398, išduotą 2005-05-12 Vilniaus 7-ame PP, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. J., a.k. (duomenys nesklebtini), pripažinti kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d., pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal LR BK 233 str. 1 d. - 21 MGL dydžio, t.y. 2730,00 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt litų 00 ct) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 3 p. b), paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą bei 21 (dvidešimt vieno) MGL dydžio, t.y. 2730,00 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt litų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas bei 14 (keturiolika) MGL dydžio, t.y. 1820,00 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt litų 00 ct) bauda; įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (LR BK 48 str. 3 d. 1) p.)

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2013-08-27 A.K. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patekta USB atmintį, kuri perduodama kartu su byla, palikti prie bylos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti nuteistuosius per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801).

Sumokėtos baudos kvitą nuteistieji privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistiesiems, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.