Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-348-898/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-24
Bylos Nr.
1S-348-898/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė (pirm.), Ernestas Rimšelis, Arūnas Budrys
Nuteistasis
L. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-348-898/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Rimšelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria L. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 59-158, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. L. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, už nurodytus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 10 (dešimčiai) dienų. Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, L. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gruodžio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. sausio 1 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2018 m. balandžio 4 d.; neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 23 d. – 4 mėnesiai 9 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 59-158 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. S.. Šį sprendimą L. S. apskundė apylinkės teismui.

3. L. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Teismas įvertino L. S. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kuri šiuo atveju yra vidutinė - 65 balai, ankstesnius L. S. teistumus, aplinkybę, jog jam anksčiau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, šiuo metu jo atžvilgiu Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, dar viena Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismas taip pat vertino L. S. elgesį bausmės atlikimo metu – jis du kartus pažeidė režimo reikalavimus (Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime), Vilniaus pataisos namuose nebaustas ir neskatintas. Teismas padarė išvadą, kad L. S. elgesys, jo požiūris ir mąstymas bausmės atlikimo metu nerodo pakankamo teigiamo nuostatų pasikeitimo, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės (palaikomi socialiniai ryšiai su šeima, dalyvavimas elgesio pataisos programose ir kt.) nepaneigia jo polinkio nusikalsti.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį, taikyti lygtinį paleidimą bei suteikti galimybę išeiti į laisvę anksčiau laiko.

4.1. Skunde pažymi, kad teismas ir Lygtinio paleidimo komisija sprendimus priėmė nepagrįstai, sprendimai pagrįsti spėlionėmis. Teismas vadovavosi Lygtinio paleidimo komisijos pateiktais duomenimis, neva L. S. turi galiojančių drausminių nuobaudų, o jos šiuo metu yra negaliojančios. Neteisinga L. S. bausti dėl praeityje padarytų klaidų. Teismas atsižvelgė tik į blogai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nepagrįstai vertino L. S. atžvilgiu šiuo metu tik nagrinėjamas baudžiamąsias bylas, kuriose jis kaltinamas nežinia kuo, yra nekaltas, žino, jog bus priimti išteisinamieji nuosprendžiai.

4.2. Skunde nurodo, kad yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, iki bausmės pabaigos liko trys mėnesiai, L. S. nebeturės galimybės į laisvę išeiti anksčiau laiko. L. S. nuo 2018 m. liepos 18 d. dirba, jam suteikta teisė be sargybos išvykti už pataisos įstaigos ribų, dirba kunigo M. S. hospise su darbininkais, kurie neturi nieko bendro su laisvės atėmimu, įmonės direktorius netgi pasiūlė įdarbinti, jei L. S. bus paleistas. Faktas, jog L. S. suteikta galimybė išvykti už pataisos įstaigos ribų, įrodo, kad pataisos namų administracijos atstovai mato pavyzdingą L. S. elgesį, toks suteiktas pasitikėjimas rodo norą gyventi dorai, dirbti, daugiau nenusikalsti. Pataisos namai yra perpildyti, nėra pagrindo L. S. išlaikyti ir maitinti valstybės lėšomis, naudingiau būtų jį paleisti, kuomet L. S. mokėtų mokesčius, padėtų savo šeimai. Šiuo metu 70 proc. jo atlyginimo pasiima pataisos namai, L. S. lieka tik 30 proc., t. y. apie 60 Eur, iš kurių dar išskaičiuojama dalis antstoliams, asmeninėms išlaidoms L. S. lieka 30 Eur, taigi jis visiškai negali prisidėti prie draugės gerovės. Prie skundo pridedama dar viena pažyma dėl galimybės L. S. įsidarbinti, jei būtų paleistas lygtinai.

4.3. Dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pažymi, jog kaltę dėl jų pripažino visiškai, gailisi, šiuo metu yra pakankamai įvertinęs visas praeityje padarytas gyvenimo klaidas. Atlikdamas bausmę L. S. dalyvavo įvairiuose psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, kurie padėjo jam įvertinti praeityje padarytas gyvenimo klaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Nors skunde teigiama, neva teismas, nagrinėdamas L. S. skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, vertino tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo teigiamai vertinantis tai, kad L. S. palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, sugyventine, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvavo elgesio pataisos programose, turi vidurinį išsilavinimą, dirba. Vis dėlto teismas padarė išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nepaneigia jo polinkio nusikalsti. Skunde apygardos teismui nuteistasis dar kartą nurodo, jog paleistas lygtinai galėtų įsidarbinti, pasirūpinti savo sugyventine, pažymi pakankamai įvertinęs visas praeityje padarytas gyvenimo klaidas. Vis dėlto tokių teiginių teisingumu leidžia abejoti nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog L. S. gerai save vertina, charakterizuoja tik iš teigiamos pusės, neigia turintis kokių nors problemų, negeba įvardinti probleminių sričių, susijusių su nusikaltimų darymu. Pažymėtina, jog nuteistasis turėtų stengtis pasirūpinti ne tik savo sugyventine ar savimi (skunde pažymima, kokia maža gaunamo atlyginimo dalis lieka L. S. asmeninėms išlaidoms), bet ir kompensuoti nusikaltimais padarytą žalą – pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo L. S. šiuo metu skolingas 113,40 Eur, iš jo taip pat priteistas 2 860 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

7. Šiuo atveju buvo pagrįstai vertina ir nuteistojo L. S. nusikalstamos elgesio rizika pagal OASys, kuri yra vidutinė – 65 balai, iš kurių 20 balų yra dinaminiai, taigi nuteistasis turi galimybę šią riziką sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai nurodytas nesugebėjimas atpažinti savo problemų, problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio pasekmių nenumatymas, vidutinės finansinės skolos. Taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika gali būti mažinama tik jo paties pastangų pagalba, visų pirma suvokiant ir įvertinant padarytus nusikaltimus, antra, stengiantis atlyginti šiais nusikaltimais padarytą žalą.

8. Teismas pažymi, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus jam du kartus - 2017 m. gruodžio 15 d. bei 2018 m. kovo 23 d., skirtos nuobaudos – papeikimai. Nors skunde teigiama, neva šios nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau paminėtos nuobaudos paskirtos vienerių metų laikotarpyje ir vadovaujantis BVK 143 straipsnio 9 dalimi jos yra galiojančios. Vertinant nuteistojo siekį pasitaisyti taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog L. S. bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nei karto skatintas. Nors jam ir suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, tokia teisė, kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo, buvo suteikta visai neseniai - 2018 m. liepos 18 d., antra, tokia teisė BVK numatyta kaip viena iš pataisos priemonių. Tai, kad L. S. tokią teisę turi, besąlygiškai nereiškia, jog jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

9. Galiausiai apygardos teismas pažymi, jog L. S. praeityje buvo taikytas ne tik bausmės vykdymo atidėjimas (du kartus jis sąlygas pažeidė), bet ir lygtinis paleidimas, vieną kartą iš trijų jis lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Taigi siekdamas to, kad jam, kaip praeityje valstybės pasitikėjimo nepateisinusiam asmeniui, vėl būtų taikomas minėtas institutas, L. S. tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turi imtis svarių veiksmų, siekdamas įrodyti esąs vertas dar kartą juo patikėti (t. y. tokiam asmeniui natūraliai keliami didesni pasitikėjimo reikalavimai nei asmens, kuriam iki tol minėtas institutas netaikytas, atžvilgiu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis