- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- 1S-5-651/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- M. N.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. N. (M. N.) atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. N. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (du epizodai), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams dvejiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
2. Nuteistasis M. N. 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių (toliau Probacijos tarnyba) su prašymu leisti išvykti trumpalaikėms išvykoms į darbą Norvegijoje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1PS-285 nuteistojo prašymo netenkino, nurodydamas, kad M. N. yra nuteistas ir jo teisės ir laisvės bausmės atlikimo laikotarpiu yra apribotos įstatymu. Pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR nuostatas, kuriomis remiantis vienos Europos Sąjungos narės kompetentinga institucija galėtų prašyti kitos valstybės narės institucijos pripažinti ir vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo asmeniui paskirti įpareigojimai, ar kontroliuoti įpareigojimų ar pareigų vykdymą, asmeniui skyrus probaciją, nuo 2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublika savo nacionalinėje teisėje įgyvendina vadovaujantis 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos, tačiau vadovaujantis šiuo įstatymu M. N. atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis negalėtų būti perduodamas vykdyti užsienio valstybei, nes M. N. išvykimas iš Lietuvos Respublikos būtų trumpalaikis. Kitų teisės aktų, reglamentuojančių trumpalaikius išvykimus iš Lietuvos Respublikos, nėra ir Probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti į užsienį.
Šalies argumentai
4. Probuojamojo M. N. gynėjas advokatas Dainius Žiedas teismui pateikė skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1PS-285 ir prašė panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1PS-285, ir išduoti daugkartinį leidimą, pagal kurį jis turėtų teisę prieš tai informavęs Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių vykti iš Klaipėdos į darbą Norvegijoje.
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi nuteistojo M. N. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundo dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1PS-285 panaikinimo, netenkino. Teismas sutiko su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus sprendime išdėstyta pozicija ir nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad analizuojamu atveju nebūtų užtikrinta probuojamojo priežiūra, o pavesti tokią priežiūrą vykdyti kitos valstybės atitinkamai institucijai, nėra galimybės.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su priimta nutartimi probuojamojo M. N. atstovas advokatas skundu prašo panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1PS-285, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį ir leisti nuteistajam M. N. terminuotas išvykas į darbą užsienyje. Nurodo, kad teismas, atmesdamas skundą, nepagrįstai vadovavosi įstatymu dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo. Nuteistasis nesiekia išvykti į užsienį gyventi, dėl ko turėtų būti sprendžiamas bausmės vykdymo perdavimo klausimas. Jis siekia galimybės sąžiningai užsidirbti išvykdamas trumpalaikėms komandiruotėms į užsienio valstybę. Pažymi, kad nuosprendžiu nuteistajam neuždrausta išvykti į užsienį. Jis įpareigotas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Anot probuojamojo atstovo, darbinės išvykos nesikerta ir suderinamos su dalyvavimu elgesio pataisos programoje. Įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose yra su išimtimi, t. y. gali nebūti namie nustatytu laiku, jei tai susiję su darbu ir mokslu. Taigi, anot atstovo, M. N., būdamas Probacijos tarnybai žinomu laikotarpiu išvykęs dirbti, teisėtai gali nebūti namuose. Daugiau nėra ką kontroliuoti, nes teismas nuosprendžiu kitų įpareigojimų nepaskyrė. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad leidimas trumpalaikei išvykai dirbti nepažeidžia nuosprendžiu paskirtų apribojimų, netrukdo kontroliuoti probuojamojo. Pažymi, kad probuojamasis neturi kvalifikacijos, dirbdamas vaikų treneriu gauna tik 15 Eur per dieną, todėl jo pajamos nėra pakankamos išsilaikyti pačiam, o jam reikia išlaikyti ir nepilnametį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmestinas.
8. Probuojamasis nesutinka su teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1PS-285, kuriuo netenkintas probuojamojo prašymas leisti išvykti trumpalaikėms išvykoms į darbą Norvegijoje. Nurodo, kad nepagrįstai prašymas atmestas vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (įsigaliojo 2015 m. balandžio 1 d.), nes jis nesiekia išvykti gyventi į kitą šalį. Be to, tvirtina, jog leidus jam išvykti dėl darbo į trumpalaikes komandiruotes, nebūtų pažeisti teismo nuosprendžiu paskirti įpareigojimai.
9. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
10. Probuojamasis prašo leisti jam periodiškai kas dvi savaites išvykti dirbti į Norvegiją. Nurodo, kad jam nėra teismo nuosprendžiu uždrausta išvykti į užsienį, o nustatytas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, davus leidimą periodiškai išvykti dirbti į Norvegiją, nebūtų pažeistas. Su tokia pozicija nesutiktina.
11. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nuteistasis siekia periodiškai vykti dirbti į Norvegijos Karalystę, o tai reiškia, kad tuo metu nuteistasis negalės būti namuose nustatytu laiku. Visiškai nesutiktina su probuojamojo atstovu advokatu, kad išvykimas dirbti, reiškia, kad jis dėl pateisinamos priežasties nebus nustatytu laiku namuose, t. y. nebuvimas namuose bus susijęs su darbu. Šiuo atveju nepagrįstai plečiamai aiškinamas šio įpareigojimo vykdymas, nes iš paskirto įpareigojimo akivaizdu, kad nebūti namie nustatytu laiku gali tik tada, jei būtent tuo laiku dirba ar mokosi. Šuo atveju probuojamasis ketina išvykti dirbti į Norvegijos Karalystę, tačiau tai nereiškia, kad jis darbines funkcijas atliks būtent nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Dėl nurodytų priežasčių teigti, kad trumpalaikės išvykos dėl darbo į užsienį, leistų toliau tinkamai vykdyti paskirtą įpareigojimą, nėra pagrindo.
12. Kita vertus, visiškai pagrįstai konstatuota, kad probacijos tarnyba bet kokiu atveju neturėtų jokios galimybės kontroliuoti tinkamą nuteistajam paskirtų įpareigojimų vykdymą.
13. Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Taigi probuotojui įsakmiai yra pavesta užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą, tokias pareigas pagal galiojančius įstatymus probuotojas gali atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nuteistajam išvykus į užsienį, konkrečiu atveju į Norvegijos Karalystę, Probacijos tarnybos specialistai nebetenka galimybės prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdys jam skirtą bausmę, šiuo atveju įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Minėta, kad patį išvykimą į kitą šalį dėl darbo negalima vertinti, kaip pagrįstą nebuvimą namie nustatytu laiku, nes tai jokiu būdu nereiškia, kad probuojamasis realiai dirba nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
14. Skunde nurodoma, jog nepagrįstai vadovautasi 2014-11-13 įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, nes probuojamasis nesiekia išvykti į kitą šalį gyventi, jis tik nori gauti leidimą periodiškai trumpam laikui išvykti į Norvegiją dirbti.
15. Aukštesniosios instancijos teismas nesutinka su tokia pozicija ir konstatuoja, kad šiuo atveju pagrįstai vadovautasi minimu įstatymu. Pažymėtina, kad Probacijos tarnybai įstatymai nesuteikia teisės probuojamajam suteikti leidimą trumpam išvykti į kitą šalį ir taip pažeisti teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą, o nesant galimybės Probacijos tarnybai užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą, vadovaujamasi 2014-11-13 įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuris apsprendžia sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Analizuojamu atveju Norvegijos Karalystė, į kurią nori išvykti probuojamasis, nėra ES šalis ir ji nepriima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl probacijos, todėl Probacijos tarnyba negali kreiptis į teismą su teikimu dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo Norvegijos Karalystei. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės perduoti probacijos vykdymą Norvegijos Karalystei, o kaip minėta, išduoti leidimą trumpalaikėms išvykoms, Probacijos tarnyba taip pat neturi įgaliojimų.
16. Nagrinėjamu atveju leidus probuojamajam išvykti į Norvegijos Karalystę, probuojamasis negalėtų tinkamai vykdyti jam nuosprendžiu paskirų įpareigojimų, o Probacijos tarnyba, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus (o jei jų nevykdo – imtis atitinkamų priemonių), neturėtų galimybės užtikrinti nustatytų įpareigojimų laikymosi kontrolės. Dėl nurodytų priežasčių pagrįstai atmestas probuojamojo prašymas leisti trumpalaikių terminuotų darbinių išvykų į Norvegijos Karalystę.
17. Pažymėtina, kad BPK 358 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniais, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Taigi analizuojamu atveju teismas neturi galimybės spręsti klausimą dėl kitų įpareigojimų paskyrimo, todėl nuteistasis teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą privalo vykdyti.
18. Esant išdėstytiems argumentams, Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai atmetė probuojamojo atstovo advokato D. Žiedo skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1PS-285, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo M. N. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.