Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), baltarusė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2003-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 290 str. 1 d. bauda 1 MGL (125 Lt), baudos nesumokėjusi, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. 2011 m. lapkričio 24 d. apie 16 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl asmeninio pobūdžio nesutarimo su I. Ž., peiliu smogė vieną kartą nukentėjusiajam į pilvą ir padarė kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo bambos srities žaizdą su plonosios žarnos bei jos pasaito pažeidimu, kas sukėlė nukentėjusiajam I. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. F. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad I. pažįsta nuo vaikystės, jis yra jos pusbrolio klasiokas. Su nukentėjusiuoju bendrauja trejus metus, nuo 2008 m. pavasario pradėjo gyventi kartu. Su I. nebuvo sugyventiniai, nors ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip. Jie bendro ūkio su nukentėjusiuoju nevedė, bendrų turtinių reikalų neturėjo, nors maistą kartais pirkdavo kartu. I. jai nieko nepirkdavo. Ji mano, kad jie buvo ne šeima, o kartu buvo tik kaip vyras ir moteris. I. bute buvo tik jos kelnės ir marškinėliai, kitų daiktų ten nelaikė. Raktų nuo I. buto ji neturėjo. Nukentėjusiojo mama prieštaraudavo jos buvimui I. bute, kviesdavo policiją. Nukentėjusiojo namuose dažnokai lankydavosi jos dukra ir anūkė, kuria su I. pasiimdavo pagyventi kartu. Jos dukra T. I. vadindavo tėvu. I. niekur nedirbo, jam padėjo sūnus, be to jis gaudavo socialines pašalpas. Ji taip pat niekur nedirbo, iš savo tėvų pinigų neimdavo, savo pajamų neturėjo. 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, prieš įvykį ji buvo pas I., apie 8.00 val. išvedė į lauką šunį, nuėjo prie parduotuvės. I. nuėjo alaus atsigerti, apie 10.00 val. atėjo M., visi bendravo, po to apie 12.00 val. ji nuėjo pas L., ten gėrė degtinę, grįžusi jų prie parduotuvės nerado ir kartu su dukra nuėjo pas I.. I. Ž. butas yra trijų kambarių, atskirame kambaryje gyvena jo mama. Nuėjus į miegamąjį prie lovos pamatė moteriškus batus, pledas buvo susisukęs, ne taip, kaip paliko išėjusi. Batai paprastai paliekami koridoriuje, o M. batų koridoriuje nepasidėjo. Tą dieną, ji buvo išgėrusi alkoholio, jautėsi apsvaigusi. Ji pamanė, kad I. Ž. buvo su M., nes žinojo, kad jie yra turėję santykių, be to susitikdavo, išgerdavo. Ji viską pamačiusi, susijaudino ir jai pakilo pavydas. M. buvo bute, išėjusi iš vonios, sakė, kad plovė rankas ar veidą. Ji supykusi sudavė M. per veidą. Prasidėjo barnis, tuo metu dukra T. nuėjo į kambarį prilaikyti šunį, todėl nematė kas vyko. Tada ji paėmus peilį dūrė I. kažkur į pilvą. Smūgio metu jis stovėjo, po to prisėdo ant kėdės. Ji numetė peilį. Iš kambario išėjusi jos dukra kvietė medicinos pagalbą. Tada dar atėjo M., kuris nuplovė peilį, nors ji neliepė plauti. Nesupranta, kaip visa tai atsitiko. Civilinius ieškinius pripažįsta. Šiuo metu civilinių ieškinių neatlygino, nes neturi galimybių. Jei darbo biržoje pasiūlys darbą ar gal gaus socialinę pašalpą tada atlygins žalą. Darbo biržoje jai siūlė darbą, bet ji darbo negavo. Šiuo metu nedirba, nes nėra darbo, bet yra darbinga. Nukentėjusysis po įvykio pagalbos neprašė ir nesikreipė. Po įvykio ji į butą nebuvo grįžusi ir ten nebegyvena. Ji pasirašė, kad negali prie nukentėjusiojo artintis ir su juo bendrauti. Gyvena su mama, tėvu ir anūke. Jos dukra yra pasislėpusi nuo teismo, kur yra T. ji nežino. Rūpinasi anūke, kurią šiuo metu išlaiko jos tėvai.

Nukentėjusysis I. Ž. (I. Ž.) parodė, kad jis gyvena vienas. Kaltinamoji ateidavo ir išeidavo, jis ją priimdavo. Jei ji teigia, jog nuo 2008 metų ateidavo, tai taip ir būdavo. Su J. F. jis viename kambaryje gyveno ir vienoje lovoje miegojo. Savo pinigus su J. F. leido bendrai, bet su ja nebuvo šeima, buvo pažįstami ir kartais pagyvendavo kartu. Jie nebuvo sugyventiniai, su kaltinamąja yra draugai. Nepamena ar naktį prieš įvykį J. F. pas jį miegojo. Įvykio detaliai nepamena. Jie įvykio dieną nuo ryto pradėjo gerti alkoholį ir gėrė visą dieną. Kartu su J. F. jis vartojo alkoholį, o po to ji buvo išėjusi. Grįžusi J. F. atrodė girta. Tą dieną jis grįžo į butą ir nepamena kada atėjo M., po to dar atėjo J.. Jie norėjo bute išgerti alaus, vyno. Jie gėrė apie 20 minučių. Nepamena, ar M. batai buvo miegamajame. M. ant lovos atsigulusi nebuvo. M. į vonią ėjo plauti rankų arba veido ir tada atėjo J.. J. šaukė ant M.. Jis norėjo jas išskirti, apginti. J. paėmė peilį ir dūrė jam į pilvą, peilį ištraukė iš karto. Tuo metu, kai jam dūrė, jis stovėjo, kur buvo M. jis nepamena. Peilis prieš tai gulėjo ant stalo, nes pjaustė dešrą. Peilis buvo didelis, virtuvinis. Po dūrio iškvietė greitąją, jį išvežė į ligoninę, kur jis gydėsi dvi savaites. J. galėjo durti su peiliu iš pavydo, gal jai pasirodė, kad jis buvo su M.. J. jis tą dieną įžeidęs nebuvo, prieš įvykį jie nesipyko ir ji prieš tai jam nėra grasinusi. Prieš tai policiją kviesdavo, nes J. išgėrusi susipykdavo su mama. Dėl įvykio kaltinamoji pirmiausia kėlė kitą versiją, kad jį sužalojo nepažįstami lauke, bet jis J. F. versijos nepalaiko. Viskas įvyko dėl girtumo. J. išgėrusi nėra agresyvi, peilį paėmė pirmą kartą. J. žinojo, kad tarp jo ir M. yra buvę santykių. Kaltinamoji jo neatsiprašė. Civilinį ieškinį prašo tenkinti. Po įvykio sunku kelti daiktus, reikėjo gydytis. Pirko vaistus, bet kvitų nerinko. Jis yra darbingas, jei bus darbo dirbs. Šiuo metu dėl sveikatos būklės nėra sudėtingiau susirasti darbą. Turtinė žala ir moralinė žala yra padaryta. Įvykio metu nedirbo, stovėjo darbo biržoje. Drabužiai, kurie buvo įvykio metu, yra paimti. Peilis taip pat yra paimtas. Prašo drabužius ir peilį grąžinti, nes tai yra jo daiktai.

Liudytoja M. M. parodė, kad įvykis buvo pernai lapkričio 24 dieną, prisimena, kad buvo filmuojama. Buvo neblaivi, nieko tiksliai nepamena. Tą rytą jai pervedė pinigus, todėl ji visus vaišino. Jie visą dieną vartojo alkoholį. Pirmas išėjo I., po to ir J. kažkur išėjo. Lauke jai buvo šalta, todėl pamačiusi, kad I. lange užsidegė šviesa, ji nuėjo pas I.. Norėjo tik paklausti I., kur yra J., jis pasakė, kad čia nėra. Ji su I. negėrė, nors turėjo butelį. Iš karto nuėjo į kambarį, nusiavė batus, buvo atsisėdusi ant lovos, batus paliko kambaryje. Nenorėjo batų palikti koridoriuje, nes mama I. labai pyksta, kai ateina svetimi žmonės. Užėjo į tualetą, po to nuėjo į vonią plautis rankas. J. su dukra ir M. sugrįžo po 10 minučių, tuo metu ji, atrodo, buvo koridoriuje. J. iš pavydo ją užsipuolė necenzūriniais žodžiais ir sudavė jai per veidą. I. Ž. ją gynė. I. su J. pradėjo ginčytis dėl išdavystės. Ant stalo buvo padėtas peilis. Su peiliu J. dūrė I. į pilvą. Ji nežiūrėjo, matė tik kraują. T. iškvietė greitąją, o po to atvyko ir policija. J. F. peilį po smūgio perdavė M., jis nuskalavo peilį ir padėjo jį į spintelę. Po įvykio girdėjo kaip buvo svarstoma, reikia ar nereikia kviesti greitąją pagalbą. T. pasakė, kad būtinai reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nežino kokie santykiai buvo tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo. Jie gerdavo kartu, nežino ar pykdavosi. Būdavo su jais kompanijose, prie jos jie nesimušdavo. Konfliktai kildavo dėl alkoholio. Pradėdavo dažniausiai konfliktus J., o I. yra ramus. Nežino, ar kaltinamoji ir nukentėjusysis yra sugyventiniai. Jie keletą metų draugavo. Kaltinamoji miegodavo pas I. Ž., bet nežino ar gyveno pas jį. J. F. turi savo butą, bet kartais miegodavo ir pas ją.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1796/11 (03) nurodyta, kad I. Ž. padaryti šie sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo bambos srities žaizda su plonosios žarnos bei jos pasaito pažeidimu ir hemoperitoneumu (sunkus sveikatos sutrikdymas), paviršinė pjautinė žaizda kairės plaštakos delniniame paviršiuje, trys veido odos nubrozdinimai (nežymūs sveikatos sutrikdymai). Durtinis-pjautinis sužalojimas padarytas duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peilio geležte. Sužalojimai padaryti 2011-11-24. Kraujyje nustatyta 4,23 promilių etilo alkoholio (b.l. 25-26).

2011-11-24 Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad apie I. Ž. sužalojimą telefonu pranešta 16.15 val. Sužalotas asmuo rastas bute (duomenys neskelbtini), sėdintis ant kėdės virtuvėje (b.l. 51-52).

2011-11-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nuo 15.15 val. apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad butas yra antrame namo aukšte, dviejų kambarių. Jokių kraujo dėmių, drabužių ar daiktų (peilio) su kraujo pėdsakais nerasta (b.l. 7-8).

2011-11-30 Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad I. Ž. pateikė peilį, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b.l. 19).

2011-11-30 Daiktų dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, kurį pateikė I. Ž.. Apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra 27 cm. ilgio, su tamsiai rudos spalvos rankena. Geležtės ilgis 15 cm. Iš pridėtos nuotraukos matyti, kad peilio pentis su dantyta (b.l. 20-22).

2011-11-30 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad I. Ž. pateikė drabužius, kuriuose dėvėjo įvykio metu. (b.l. 14). Apžiūrėjus I. Ž. drabužius nustatyta, kad megztinio, marškinėlių priekyje bei ant kelnių prie užtrauktuko rudos spalvos dėmės panašios į kraujo (b.l. 15-18).

Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui telefoninio įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2011-11-24 16.15 val. skambino T. F., kuri pranešė „čia mano patėvį...pilvą prapjovė“. (b.l. 53).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gautas laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas, darytas 2011-11-24 apie 16.20 val. po įvykio (duomenys neskelbtini), kuris aprašytas 2012-01-26 Daiktų - objektų apžiūros protokole. (b.l. 83-87).

Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. F. nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji neneigia vieną kartą įdūrus peiliu į pilvą I. Ž. ir jį sužalojus. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis I. Ž., liudytoja M. M.. Sužalojimo sunkumo laipsnį ir mechanizmą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam I. Ž. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo bambos srities žaizda, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje yra ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė iš kurios matyti sužalojimo padarymo laikas. Akivaizdu, kad tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiajam padaryto sužalojimo yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. J. F. peiliu smogdamas nukentėjusiajam ir tokiu būdu, jį sužalodama, suprato savo veiksmų pavojingumą, kad elgiasi nusikalstamai, numatė, jog gali padaryti žalą nukentėjusiojo sveikatai, ir nors sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jam kilti. Todėl pagal subjektyvųjį kriterijų J. F. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. F. galėjo būti didelio susijaudinimo būsenos. Nukentėjusysis jokių neteisėtų veiksmų prieš ją neatliko. Vien tai, kad J. F. bute pamatė M. M., su kuria iki tol visą dieną girtavo, neturėjo jai būti netikėta ir sukelti didelį susijaudinimą. Be to M. M. nebuvo nusirengusi, tik kambaryje buvo palikusi savo batus ir užėjusi į vonią, toks elgesys nebuvo pagrindas I. Ž. įtarti neištikimybe.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato kvalifikuojantį sunkaus sveikatos sutrikdymo požymį, t. y. atsakomybę tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos sudėtį apibrėžiantys įstatymai ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai traktuoja skirtingai. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad J. F. buvo I. Ž. šeimos narys. Jie neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, nors ji būdavo ir nakvodavo I. Ž. bute, bet kaltinamoji neturėjo šio buto raktų, todėl negalėdavo pareiti į šį butą, kaip į savo namus, savo daiktų jame nelaikė, o turėjo tik kelnes ir marškinėlius. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. Ž. ir J. F. būtų sieję kokie nors bendri šeimos reikalai, noras sukurti šeimą, bendras ūkis, vaikai ar kiti būdingi šeimai požymiai. Teismo nuomone, juos siejo tik draugystė ir bendri interesai, kurių negalima tapatinti su šeima. BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad J. F. buvo I. Ž. šeimos narys, todėl nukentėjusysis nebuvo supažindintas su teise atsisakyti duoti parodymus. I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad su J. F. kartu negyvena. Nors ikiteisminio tyrimo metu J. F. tvirtino, kad su nukentėjusiuoju yra sugyventiniai, bet teisme ji šių parodymų atsisakė. Taigi tokie santykiai, kai tik vienas asmuo mano esantis šeimos nariu, o kitas to nepripažįsta, negali būti laikomi šeima. Todėl anksčiau nurodyti J. F. veiksmai atitinka ne BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, o BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl kaltinamosios J. F. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Kaltinamoji J. F. prisipažino, kad peiliu įdūrė nukentėjusiajam ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padarius nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. F. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdama neblaivi ir akivaizdu, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ir tuo padariusį žalą ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir visuomenei. Kaltinamoji dėl menkaverčio preteksto sužalojo pažįstamą asmenį, nusikalto, veikdama netiesiogine tyčia, kilus konfliktui išgertuvių metu, nusikaltimo metu panaudojo peilį, kuriuo smogė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Tai rodo jos veikos pavojingumą. J. F. savo kaltę pripažįsta ir gailisi dėl padarytos veikos, pasižada atlyginti žalą nukentėjusiajam. Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas esant kaltinamosios atsakomybę lengvinančiai bei sunkinančiai aplinkybėms. Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – nedirba, nors ir buvo teista 2003 metais ir iki šiol paskirtos baudos nesumokėjo, bet dėl šios bausmės turėtų būti sprendžiamas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties klausimas. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę už sankcijos vidurkį numatytą bausmę. 2003 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu J. F. buvo paskirta 1 MGL (125 Lt) dydžio bauda. Nors byloje nėra duomenų, kad bauda sumokėta, bet pagal BK 96 str. 1 d. 1 p. a), apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nėra duomenų, kad J. F. vengė atlikti bausmę, todėl nėra pagrindo neatliktą bausmę1 MGL (125 Lt) dydžio baudą, bendrinti su paskirta bausme.

Nukentėjusysis I. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 36), kuriuo prašo priteisti iš J. F. 392 litų turtinei ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad po sužalojimo ilgą laiką gydėsi, negali dirbti ir gyventi normalų pilnavertį gyvenimą, todėl patyrė nurodyto dydžio neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad pirko vaistus, buvo sugadinti jo rūbai. Nukentėjusysis prašo jo rūbus grąžinti, todėl ieškinys dalyje dėl 245 Lt vertės sugadintų rūbų turi būti sumažintas. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistina iš J. F. atlyginti 147 Lt turtinę žalą I. Ž. naudai. Nukentėjusiojo nurodoma nusikaltimu jam padaryta turtinė žala įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kaltinamoji privalo atlyginti išlaidas, kurias nukentėjusysis turėjo, gydydamasis nusikaltimo metu patirtus sužalojimus (CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Nusikalstamais kaltinamosios J. F. veiksmais nukentėjusysis I. Ž. buvo sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik laiku suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis buvo operuotas, po to gydomas, iki šiol kenčia nuo liekamųjų sužalojimo reiškinių. Dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų I. Ž. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu ir tolesniu gydymusi, darbinės veiklos ir bendravimo galimybių sumažėjimu. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, sukeliant realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios turtinę padėtį, ji nedirba, pajamų negauna, turto neturi, bet yra darbinga ir turi galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, I. Ž. naudai iš kaltinamosios J. F. priteistina 10000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 5164,88 Lt už suteiktas I. Ž. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamosios J. F. veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 39-43).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis, I. Ž. rūbai saugomi Klaipėdos AVPK, grąžintini nukentėjusiajam. Skaitmeninės laikmenos su T. F. telefoninio pranešimo garso įrašu ir laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo I. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš J. F. atlyginti 147 Lt turtinę žalą I. Ž. naudai.

Nukentėjusiojo I. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti, priteisti iš J. F. atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą I. Ž. naudai.

Priteisti iš J. F. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5164,88 Lt už suteiktas I. Ž. asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį, I. Ž. rūbus saugomus Klaipėdos AVPK, grąžinti nukentėjusiajam. Skaitmenines laikmenas su T. F. telefoninio pranešimo garso įrašu ir laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.