Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-01-19 · Byla Nr. TS-8-753/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-19
Bylos Nr.
TS-8-753/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06630-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
D. L.
Byla Nr. TS-8-753/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06630-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 19 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-980 taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 16 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-980 taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka bausmę už du subendrintus nuosprendžius, bet jam nėra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Nusikaltimų istorijoje nėra faktų apie agresyvaus/kontroliuojančio elgesio naudojimą. Bausmės atlikimo metu nuosekliai švelnėjo jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos ir šiuo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuo bausmės atlikimo pradžios stebimos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos, siekiant minėtą riziką valdyti - nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas., geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis aiškiai įvardija priežastis, atvedusias ne tik iki nusikalstamo elgesio fakto, tačiau ir priežastis, įtakojusias netinkamą elgesį, spręsdamas problemas renkasi teisėtus jų sprendimo būdus ir nurodo, jog darydamas sprendimus galvoja apie savo veiksmų neigiamas ir teigiamas pasekmes. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, o už nepriekaištingą elgesį 2 kartus paskatintas. Dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bausmės atlikimo metu lankė priklausomybių prevencijos grupę, baigė elgesio korekcinę programą „Tik tu ir aš“ (psichiką veikiančių medžiagų modulis), dalyvavo savanoriškuose AA susirinkimuose, taip pat asmuo baigė Socialinių įgūdžių lavinimo programos I ir II modulius. Nuteistasis sugeba jau ilgą laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nėra fiksuojami pažeidimai), šiuo metu asmuo išlieka blaivus, turi reikšmingą motyvaciją nevartoti ateityje. Apskritai nuteistasis demonstruoja teigiamą požiūrį į bausmę ir resocializacijos tikslus. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje įvardytas nuteistojo psichikos sveikatos problemas, kalėjimo aplinka nėra tinkama šio asmens resocializacijai, nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam D. L..

Atsiliepimas

Nuteistasis D. L. teismui pateikė atsiliepimą į prokurorės Birutės Čekauskienės skundą, kuriuo prašo atmesti prokurorės skundą kaip negrįstą ir palikti galioti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. LK-N-980. Atsiliepime nurodyta, kad prokurorės skundas yra nepagrįstas, pernelyg formalus ir neatskleidžia jo esamos padėties, realių elgesio, mąstysenos bei vertybių pokyčių, kurie buvo nuosekliai pasiekti bausmės atlikimo metu. Be to skundas grindžiamas praeities aplinkybėmis, o ne dabartine situacija, rizikos vertinimas traktuojamas statiškai, ignoruojant jos mažėjimą ir nepagrįstai nuvertinamas probacijos vaidmuo.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam D. L., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galės grįžti lygtinio paleidimo atveju, dirba, nuo 2025 m. liepos 11 d. pradėjo dengti ieškinį savanoriškai (sumokėta 20 Eur)., vyksta į trumpalaikes išvykas pas mamą, palaiko šiltus santykius su šeimos nariais (žmona, vaikais, mama) telefoninių pokalbių pagalba, lankomas pasimatymų metu. D. L. dalyvauja psichologų vedamose programose, yra aktyvus pozityvaus užimtumo priemonių dalyvis, stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, kryptingai siekia tikslų. Paskutiniojo vertinimo metu nustatyta, kad netrūksta socialaus laisvalaikio praleidimo būdų, jis aktyvus pozityvaus užimtumo priemonių dalyvis, siekiant asmeninių pokyčių lanko psichologų užsiėmimus, taip pat yra stebimas atsiribojimas nuo neigiamą įtaką darančių asmenų. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog šiuo metu psichotropinių medžiagų nebevartoja, pradžioje buvo sunku atsispirti narkotikams, tačiau šiuo metu nurodo, kad bando gyventi blaiviai, pasakoja jog jaučiasi gerai ir tikisi toks išlikti ateityje. Bausmės atlikimo metu lankė priklausomybių prevencijos grupę, baigė elgesio korekcijos programą. Vartojimo faktai bausmės atlikimo metu nėra fiksuoti. Nuteistasis demonstruoja norą bei motyvaciją keisti gyvenimo būdą, stengiasi analizuoti savo elgesį, nori bendrauti su psichologais, lankyti užsiėmimus. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebaustas, skatintas du kartus. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo D. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes (skolos susijusios azartiniais žaidimais ir narkotikų vartojimu); dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą (elgesys siejamas su buvimu laisvėje ir įtakojęs nusikalstamumą); būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (veiksnys susijęs su nusikalstamumu, tačiau bausmės atlikimo metu toks elgesys nestebimas); būdingas dažnas / sistemingas narkotikų vartojimas (elgesys įtakojęs nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimas nestebimas, tačiau reikalinga tolimesnis stebėjimas); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (veiksnys siejamas su nusikalstamumu, struktūruotoje aplinkoje stebima jog asmuo tikslų siekia teisėtais būdais); negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (siejama su elgesiu laisvėje, reikalinga tolimesnė veiksnio valdymo stebėsena); stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai (susijęs su elgesiu laisvėje, struktūruotoje aplinkoje asmuo laikosi nustatytos tvarkos). Be to, tiek 2025 m. sausio 10 d., tiek 2025 m. spalio 3 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, t. y. rizika išliko vidutinė viso bausmės atlikimo metu. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (socialinių ryšių palaikymas, artimųjų parama; teigiama darbinė motyvacija; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis ir nusikaltimų padarymo metu palaikė ryšius su artimaisiais ir dirbo, tačiau gyvenamoji vieta, darbas nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų padarymo, o nusikaltimai yra finansinio pobūdžio, t. y. disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, todėl šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra teistas - ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikytos lengvesnės poveikio drausminės priemonės, tačiau jis jų nepaisė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Pats nuteistasis pripažįsta, kad dažnai pasitaiko situacijų, kuomet jis pasiduoda kitų asmenų įtakai, ypač psichologiškai tvirtesnių. Iki patekimo į įkalinimo įstaigą D. L. nuo 17 metų sistemingai, tačiau su pertraukomis vartodavęs amfetaminą. Pirmas narkotines medžiagas jam pasiūlė draugai, norėtų atsisakyti priklausomybė ir šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja. Nuteistajam būdingas tendencingas elgesys, emocijų ir impulsų kontrolės problemos, žema tolerancija frustracijai, asmenybiniu aspektu, trūksta reiklumo sau, savęs vaizdas vienpusiškas, neatsakingas, lengvabūdiškas. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją matyti, kad viena iš nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo neplanuota t. y. asmuo siekė tiesioginio atlygio vykdydamas vagystę, o narkotinių medžiagų vartojimas, kuris ir privedė prie teisės pažeidimų buvo planuotas, taigi nuteistasis negeba problemas spręsti teisėtais būdais - norėdamas turėti pinigų vykdo nusikalstamas veikas. Be to, kalbėdamas apie savo elgesio pasekmes asmuo susikoncentruoja tik į pasekmes jam pačiam, tačiau neanalizuoja pasekmių visuomenei, taip pat nuteistajam trūksta empatijos kitų asmenų atžvilgiu, jis yra pernelyg susikoncentravęs į patį save. Nuteistojo D. L. nusikalstamos veikos siejama ne tik su disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis už ką jis teistas ne vieną kartą, tačiau ir su finansinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, todėl galima teigti, kad egzistavo ne tik neigiama nuostata į visuomenės narius, tačiau ir nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. Šiuo metu D. L. išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebės laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Visgi, analizuojant asmens elgesį, stebima, jog praeityje nuteistasis negebėdavo apriboti savo elgesio, keisti savo gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, dėl šių priežasčių vykdė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog D. L. jau turi pakankamai motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme ir gebės gyventi laikantis visuomenėje nustatytų taisyklių.

Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. L. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. LK-N-980 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Rasa Balsevičienė