- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-717-392/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. P. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti, kad atsakovė R. P., paviešindama ieškovo J. M. asmens duomenis tretiesiems asmenims, pažeidė ieškovo J. M. teisę į privatų gyvenimą, iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d. atsakovė, neturėdama ieškovo sutikimo ir apie tai jo neinformavusi, įteikė visiems ieškovo kaimynams, t. y. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams A4 formato rusvos spalvos vokus, ant kurių atsakovė juodu markeriu pašiepiamai (ieškovo vardas yra J., o ne J.) užrašė spausdintomis didelėmis raidėmis „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „ J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“. Ieškovo teigimu, kartu su rausvos spalvos voku ieškovo kaimynams buvo įteiktas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021 dėl jo buvusio buto dovanojimo sutarties anūkui H. M. (atsakovės sūnui) pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, su visais proceso dalyvių asmens duomenimis bei privačia informacija, t. y. nenuasmenintas ieškinys. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 dalį.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su faktu, kad 2021 m. sausio 15 d. ji ieškovo kaimynams perdavė informaciją apie vykstančią buto bylą, išplatindama ieškovo ieškinį buto byloje. Atsakovė kategoriškai neigia, kad ieškovo kaimynams išsiuntinėjo ar kokiu kitu būdu perdavė buto bylos procesinį ar kitokį dokumentą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad atsakovė paviešino buto bylos ar ieškovo asmens duomenis ieškovo kaimynams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad atsakovė R. P. 2021 m. sausio 15 d. paviešindama ieškovo J. M. asmens duomenis, nurodytus ieškinyje, pateiktame civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021, išnagrinėtame Vilniaus miesto apylinkės teisme, tretiesiems asmenims, pažeidė ieškovo J. M. teisę į privatų gyvenimą. Priteisė iš atsakovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 90 Eur žyminio mokesčio, 1 150 Eur advokatės išlaidų, 353,66 Eur ekspertizės išlaidų ieškovo J. M. naudai. Priteisė iš atsakovės 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad trylikai namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynų nurodytame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021, nagrinėjamoje tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo paviešinta jo asmeninė informacija apie: ieškovo asmens kodą; duomenis apie tai, kad ieškovas 2018 m. gegužės 3 d. įsigijo 38,95 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), su tikslu jį nuomoti ir gauti iš nuomos pajamas; duomenis apie tai, kada ieškovas sudarė santuoką su A. S.; duomenis apie tai, kad ieškovo ir jo sutuoktinės santykiai buvo pablogėję ir apie ieškovo nuogąstavimą apie tai, jog sutuoktinė gali pareikšti turtines pretenzijas į aukščiau paminėtą butą; duomenis apie tai, kad ieškovas tariamojo sandorio pagrindu padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo anūkui H. M.; duomenis apie tai, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojo už 500 Eur (duomenis apie papildomas mėnesines ieškovo pajamas) bei vidutinę įsigyto buto kainą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas susipažinęs su ieškovo ieškinio priedais, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021, tokia asmeninio pobūdžio informacija yra nurodyta. Teismas sprendė, kad nurodyta ieškovo informacija yra apie jo privatų gyvenimą ir ji galėjo būti skelbiama tik ieškovo J. M. sutikimu. Nagrinėjamu atveju šalys yra privatūs fiziniai asmenys, jų tarpusavio ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme yra privatus, asmeninio pobūdžio, nesusijęs su einamomis pareigomis ir padėtimi visuomenėje, todėl civilinės bylos šalių tarpusavio privataus ginčo duomenų paskelbimas yra nepateisimas visuomenės interesu tokią informaciją žinoti.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021 buvo nuspręsta pripažinti 2018 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartį sudarytą tarp ieškovo J. M. ir atsakovo H. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; taikyti vienašalę restituciją ir perleistą atsakovui H. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui J. M.. Sprendimas atsakovės R. P. yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui, byla apeliacine tvarka neišnagrinėta, t. y. ginčo sprendimas neįsiteisėjęs. Teisę susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga byloje nedalyvavę asmenys įgyja kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja. Įvertinęs tai, kad ieškovo nurodyta asmeninio pobūdžio informacija apie jį buvo skelbiama 2021 m. sausio 15 d., civilinės bylos Nr. e2-1857-465/2021 nagrinėjimo eigoje, teismas padarė išvadą, jog ji negalėjo būti viešinama tretiesiems asmenims.
7. Teismo vertinimu, rausvos spalvos vokų su ieškovo asmenine informacija platinimo ieškovo kaimynams ((duomenys neskelbtini)) faktas yra įrodytas. Nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovė 2021 m. sausio 15 d. platino 2 vokus su užrašais ir ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021 ieškovo kaimynams ((duomenys neskelbtini)). Tačiau teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, pasisakymus, sprendė, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, atsakovė išsituokė su ieškovo sūnumi (V. M.), tarp šalių kilo teisminis ginčas dėl ieškovo padovanoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaikaičiui H. M. (atsakovės (marčios) bei sūnaus nepilnamečiam vaikui). Ieškinys bei civilinės bylos Nr. 1857-465/2021 medžiaga buvo prieinama tik ieškovui J. M., atsakovui - vaikaičiui H. M., bei jo įstatyminiams atstovams tėvui (ieškovo sūnus) V. M. bei R. P. (buvusi ieškovo marti M.). Platinti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021 su užrašais ant rausvų spalvos vokų buvo suinteresuota tik atsakovė R. P.. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad viešinama informacija buvo ieškovo kaimynams, parodo asmeninį suinteresuotumą ieškovą jo namo kaimynams parodyti kaip žmogų, kuris nesilaiko moralės taisyklių ir dovanotą vaikaičiui butą nori atsiimti. Teismas sprendžia, kad tokio asmeninio suinteresuotumo paniekinti ieškovą, kiti asmenys (pvz. ieškovo sūnus) neturėjo (įrodymų nėra).
8. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 6 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1647(21) nustatyta, kad nustatyti ar ant pateiktų dviejų rusvos spalvos vokų rankraštinius įrašus „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „ J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“ parašė R. P. ar kitas asmuo, negalima.
9. Teismas vadovaudamasis logikos dėsniais bei byloje surinkta netiesioginių įrodymų visuma, tikimybės principu sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovo nurodytus veiksmus be ieškovo sutikimo atliko atsakovė R. P.. Teismas ieškovo reikalavimą pripažinti, kad atsakovė R. P. paviešindama jo asmens duomenis tretiesiems asmenims, pažeidė ieškovo J. M. teisę į privatų gyvenimą, tenkino.
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidė arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
11. Teismo vertinimu, neturtinė žala ieškovui padaryta atsakovės tyčine kaltės forma. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas jaučiasi pažemintas, pažeista jo teisė į privatų gyvenimą, tretiesiems asmenims, t. y. namo kaimynams be jokio teisėto pagrindo atskleisti ieškovo asmeninai duomenys. Ieškovas jaučiasi paniekintas kaip asmuo, kurio privačios asmeninės detalės yra atskleistos neapibrėžtam asmenų ratui ir sudarytas blogas įspūdis apie jį. Ieškovas nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų patyrė stresą, nerimą, išgyvenimus, kas, atsižvelgiant ir į jo amžių (70 metų), yra žalinga jo sveikatai. Šiuo metu ieškovas ir toliau patiria stresą, kadangi nežino, kas ir kaip gali pasinaudoti jo asmens duomenimis. Be to, nuo 2021 m. sausio 15 d. jis pradėjo blogai miegoti, nuolat jaučia nerimą bei įtampą. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir ieškovo patirtus išgyvenimus, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos ieškovo naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenustato teismui teisės padaryti išvadą, kad asmuo įvykdė neteisėtus veiksmus nesant jokių neteisėtų veiksmų atlikimą įrodančių įrodymų. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog nepaisant to, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, visgi teismas gali vadovautis logikos dėsniais ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šiuo atveju, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012. Tačiau nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės ir teisinio ginčo pagrindas iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos. Būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge pripažinimo jungtine veikla sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau net ir esant skirtingiems ginčo pagrindams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012 argumentai ir išaiškinimai patvirtina tai, jog teismas nesant jokių tiesioginių įrodymų negali tenkinti ieškovo ieškinio.
12.2. Ieškovas, siekdamas įrodyti savo reikalavimų faktinį pagrindą, t. y. jog atsakovė neva kėsinosi į jo privatų gyvenimą, pateikė byloje šiuos įrodymus – ieškinio, kurį pats parengė, kopiją ir voko kopiją. Vokų originalus teismui pateikė tik 2021 m. birželio 18 d. posėdžio metu. Nurodo, jog nesant jokių įrodymų, kad neva atsakovė pati parašė ant voko žodžius „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „ J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“ ir išsiuntinėjo kaimynams laiškus, byloje buvo skirta rašysenos ekspertizė. 2021 m. spalio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1647 (21) nurodyta, kad „Nustatyti, ar ant pateiktų dviejų rusvos spalvos vokų rankraštinius įrašus „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GĖDA“ ir „J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ABŪKĄ“ parašė R. P. ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje“.
12.3. Vertinant byloje esančius įrodymus matyti, jog nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Nepaisant to, teismas nusprendė, kad šiuos įrašus visgi atliko atsakovė. Nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis buvo nuspręsta, kad atsakovė buvo suinteresuota viešinti neišnagrinėtos bylos medžiagą. Teismas, visų prima, neatsižvelgė į tai, kad siekdama pakenkti ieškovui, atsakovė galėjo išviešinti išnagrinėtą ir nuasmenintą bylos medžiagą, kadangi net ir tokio turinio dokumentas atskleistų, kad ieškovas pradėjo teisminius ginčus prieš savo anūką. Tuo tarpu viešinti nagrinėjamos bylos medžiagą galėtų tik tokie asmenys, kurie siektų pakenkti būtent atsakovei, kadangi įveltų ją į teisminius ginčus, ką jiems ir pavyko padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė neva šalių santykiai konfliktiški, o ieškovo sūnus neturėjo asmeninio suinteresuotumo paniekinti ieškovą. Visgi ieškovo sūnus turėjo asmeninį suinteresuotumą pakenkti atsakovei ir ją apkaltinti atlikus neteisėtus veiksmus, kadangi būtent ieškovo sūnaus ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Atsakovės ir ieškovo sūnaus V. M. santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. birželio 12 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020. Šioje byloje teismas nusprendė atsakovės ir V. M. nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir ją paskirti vaikų turto, įskaitant ir mažamečiam atsakovės sūnaus buto, valdytoja uzufrukto teise. Po minėto teismo sprendimo, ieškovas kartu su sūnumi V. M. savavališkai pakeitė buto užraktus. Atsakovė parašė pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl savavaldžiavimo ir vagystės. Atsakovė buvusiam savo sutuoktiniui V. M. 2020 m. rugpjūčio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-1589-1040/2021 pareiškė ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo, nes V. M. tiek santuokos nutraukimo bylos metu ir tiek po santuokos nutraukimo vengė mokėti išlaikymą vaikams, taip pat trukdė naudoti butą vaiko interesams. Taigi būtent šios nurodytos aplinkybės ir lemia tai, jog būtent ieškovas ir jo sūnus turėjo suinteresuotumą pakenkti atsakovei, įveldamas ją į teisminius ginčus.
Šalies argumentai
12.5. Apeliantė nurodo, kad nesant jokių įrodymų, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą priteisdamas ieškovui neturtinę žalą. Apeliantės nuomone, problemos su miegu galėjo atsirasti ir dėl to, kad ieškovas nusprendė atimti iš savo anūko butą ir pradėjo teisminius ginčus dėl dovanojimo sutarties anūkui H. M. (atsakovės sūnui) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Be to, stresą ieškovui kėlė ir tai, jog jis pats inicijavo ikiteisminius tyrimus atsakovės atžvilgiu, kurie buvo nutraukti t. y. nepagrįsti ieškovo kaltinimai atsakovei, jog ji iššvaistė ieškovo 37570 Eur, kurie buvo padovanoti ieškovo sūnui butui Kipre įsigyti. Todėl teismas turėjo pareigą kritiškai vertinti įrodymus dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nėra įrodymų, jog ieškovas patyrė kokį nors neigiamą poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas būtent dėl neva atsakovės neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė kritikuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012 suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Absoliučiai nesutiktina su tokiais atsakovės teiginiais, kadangi kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl įrodinėjimo taisyklių, yra iš esmės vieninga ir nuosekli, todėl teisiškai nereikšminga kokį ginčą nagrinėjant buvo pateikta kasacinio teismo praktika apie įrodinėjimo taisykles civiliniame procese. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos Nr. e2-1857-465/2021 medžiaga buvo žinoma ir prieinama labai ribotam asmenų ratui. Neįtikėtina ir todėl atmestina versija, kad vokus su įžeidžiančiais užrašais ir ieškinio kopija galėjo išplatinti ieškovo anūkas H. M., kuris yra nepilnametis ir kuriam yra tik 7 metai. Tuo tarpu su sūnumi V. M. ieškovą sieja artimi ir geri santykiai, todėl V. M. nėra jokio pagrindo išplatinti savo tėvo kaimynams vokus su ieškovą žeidžiančiais epitetais. Dėl to atmestina ir apeliantės versija, kad neva ieškovo sūnus turėjo asmeninį suinteresuotumą pakenkti atsakovei ir ją apkaltinti atlikus neteisėtus veiksmus. Net ir esant tarp V. M. ir atsakovės konfliktiniams santykiams, neįtikėtina būtų situacija, kad vien dėl šios aplinkybės ieškovo sūnus V. M. nuspręstų pažeminti savo tėvą ieškovą jo kaimynų akivaizdoje, paviešinti privataus pobūdžio informaciją ir tokiu būdu sukelti didelį stresą savo tėvui ieškovui. Ieškovas nurodo, kad ekspertizės metu nustatytų rašysenos sutapimų yra dvigubai daugiau nei skirtumų, kas leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad rankraštinius įrašus, dėl kurių ir buvo atliekama rašysenos ekspertizė, atliko atsakovė, nei, kad neatliko. Ieškovo nuomone, atsakovė paviešindama neišnagrinėtos bylos medžiagą ieškovo kaimynams siekė daryti spaudimą ieškovui, kad pastarasis pvz.: atsisakytų nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021 ir pan. Jeigu atsakovė būtų paviešinusi išnagrinėtą ir nuasmenintą bylos medžiagą, jokie duomenys tretiesiems asmenims nebūtų buvę atskleisti, kadangi nuasmeninus ieškinį neliktų ne tik ieškovo duomenų apie jo adresą, asmens kodą, bet ir jo vardo bei pavardės (liktų tik inicialai). Įvertinus ir tai, kad būtų nuasmeninti ir kitų asmenų duomenys, ieškovo kaimynai nebūtų supratę tarp kokių asmenų vyksta ginčas. Ieškovas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos medžiagą bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliantų apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 15 d. ieškovo kaimynams, be ieškovo sutikimo, apie tai jo neinformavus, buvo paviešinta jo asmeninė informacija, t. y. į kaimynų pašto dėžutes buvo įdėti A4 formato rusvos spalvos vokai, ant kurių juodu markeriu pašiepiamai užrašyta spausdintomis didelėmis raidėmis „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“, su ieškovo ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021.
16. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti, kad atsakovė R. P., paviešindama ieškovo asmens duomenis tretiesiems asmenims, pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą, prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad platinti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021 su užrašais ant rusvos spalvos vokų buvo suinteresuota tik atsakovė. Teismas vadovaudamasis byloje surinkta netiesioginių įrodymų visuma, tikimybės principu sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovo nurodytus veiksmus be jo sutikimo atliko atsakovė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad vertinant byloje esančius įrodymus matyti, jog nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Apeliantės nuomone, nesant jokių tiesioginių įrodymų, teismas negalėjo tenkinti ieškovo ieškinio. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
18. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
19. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo asmeninė informacija rusvos spalvos vokuose su ginčo užrašais 2021 m. sausio 15 d. buvo platinama jo kaimynams, įdedant nurodytus vokus su ieškiniu į namo laiptinėje esančias kaimynų pašto dėžutes. Nustatyta, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, atsakovė išsituokė su ieškovo sūnumi, tarp šalių kilo teisminis ginčas dėl ieškovo padovanoto buto vaikaičiui H. M.. Ieškinys bei civilinės bylos Nr. e2-1857-465/2021 medžiaga buvo prieinama tik ieškovui J. M., atsakovui - vaikaičiui H. M., bei jo įstatyminiams atstovams tėvui (ieškovo sūnus) V. M. bei motinai R. P. (buvusi ieškovo marti), t. y. ribotam asmenų ratui. Byloje nėra įrodymų, kad vokus su įžeidžiančiais užrašais ir ieškiniu galėjo išplatinti ieškovo nepilnametis anūkas H. M. (gim. 2015 m.), ar jo tėvas (ieškovo sūnus). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jį su sūnumi V. M. sieja artimi ir geri santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo sūnus neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo pažeminti ieškovą ar sukelti jam stresą. Taip pat abejotina, jog vokus su įžeidžiančiais užrašais galėjo išplatinti ieškovo nepilnametis anūkas. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad platinti ieškinį su užrašais ant rusvos spalvos vokų buvo suinteresuota tik atsakovė, siekdama ieškovą kaimynams parodyti kaip žmogų, kuris nesilaiko moralės taisyklių ir dovanotą vaikaičiui butą nori atsiimti. Apeliantės nurodyti argumentai, kad ieškovo sūnus turėjo asmeninį suinteresuotumą pakenkti atsakovei ir ją apkaltinti atlikus neteisėtus veiksmus, kadangi būtent ieškovo sūnaus ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, yra deklaratyvūs ir pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012, kurioje faktinės aplinkybės ir teisinio ginčo pagrindas iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, jog teismas vadovavosi minėtoje civilinėje byloje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis, kurios kasacinio teismo praktikoje iš esmės yra vieningos ir nuoseklios, todėl teisiškai nėra reikšminga kokį ginčą nagrinėjant buvo pateikta kasacinio teismo praktika apie įrodinėjimo taisykles civiliniame procese.
21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantės nuomone, teismas turėjo pareigą kritiškai vertinti įrodymus dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nėra įrodymų, jog ieškovas patyrė kokį nors neigiamą poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas būtent dėl neva atsakovės neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
22. Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir žmogaus teisę į privatų gyvenimą, yra ypač svarbus žalos atlyginimo institutas. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.
23. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, jų nekartodama mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovės veiksmų, paviešinant ieškovo asmens duomenis tretiesiems asmenims, be ieškovo sutikimo, ieškovas jaučiasi pažemintas, paniekintas, jo privačios asmeninės detalės yra atskleistos neapibrėžtam asmenų ratui, sudarytas blogas įspūdis apie jį, jis priverstas aiškintis namo kaimynams, tai sukėlė ieškovui stresą, nerimą, išgyvenimus, įtampą. Apeliantės nurodyti argumentai, kad ieškovui problemos su miegu galėjo atsirasti ir dėl to, kad jis nusprendė atimti iš savo anūko butą, pradėjo teisminius ginčus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, inicijavo ikiteisminius tyrimus atsakovės atžvilgiu, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas dėl atsakovės veiksmų teismo nustatytų išgyvenimų nepatyrė.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo nurodytus veiksmus be jo sutikimo atliko atsakovė, ieškovas dėl to patyrė išgyvenimus, pagrįstai priteisė iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos ieškovo naudai. Nurodyto dydžio piniginė kompensacija vertintina kaip adekvati ieškovo patirtai neturtinei žalai, pakankama ieškovo teisės į privatų gyvenimą pažeidimui kompensuoti.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
26. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.