Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo D. V. gynėjo advokato Rimo Andrikio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2014 m. lapkričio 26 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnį, 249 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (3 veikos); 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 147¹ straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ( 3 veikos); 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (2 veikos); 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 157 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 300 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) kaltinamas tuo, kad jis ne vėliau kaip nuo 2002 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai laikas nenustatytas, iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikoje organizavo daugiau negu iš trijų asmenų nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai – sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti: neteisėtam disponavimui labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, ir šiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo; vadovaudamas šiam nusikalstamam susivienijimui, organizavo sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir darant juos jiems vadovavo; 2009 m. kovo mėnesį disponavo žinomai netikra asmens tapatybės kortele, išduota J. B. vardu.

Be to, D. V. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. disponavo žinomai suklastotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu, išduotu V. M. vardu.

2012 m. rugpjūčio 31 d. D. V. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 2 d. nutartimi D. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai teigiama, kad nėra išnykę, pasikeitę kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai, toks teismo teiginys neparemtas jokiais realiais duomenimis.

Skunde akcentuojamas kaltinamojo D. V. suėmimo laikas. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog D. V. yra suimtas jau daugiau nei dvejus metus, o tai reiškia, kad kaltinamasis prieš laiką yra atlikęs dalį jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, nors dar nėra nuteistas.

Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai tokią išvadą patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytos aplinkybės. Tokia praktika formuojama ir EŽTT bylose, todėl kitaip interpretuojant BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas būtų pažeistos kaltinamojo teisės. Apygardos teismas faktiškai vertino tik pareikštų kaltinimų sunkumą ir neatsižvelgė į tai, jog D. V. neteistas, iki sulaikymo nesislėpė, turi šeimą, kurioje augina du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi senyvo amžiaus ligotu tėvu, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, o kitų artimų giminaičių, išskyrus jį ir brolį, kuris taip pat suimtas, nėra. Šios teigiamai jo ginamąjį charakterizuojančios aplinkybės paneigia esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą.

Nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, byloje turi būti duomenys, kad kaltinamasis gali padaryti naujų nusikaltimų. Iš kaltinime nurodytų atitinkamų laikotarpių akivaizdu, jog D. V. tokių nedarė, kitų duomenų byloje nėra.

Byloje pateikti duomenys apie galimybę sumokėti 50 000 Lt dydžio užstatą kardomosios priemonės pakeitimo atveju, be to, būtų galimybė sumokėti ir didesnio dydžio užstatą. Ikiteisminio tyrimo metu kai kurie įtariamieji buvo paleisti į laisvę, paskyrus žymiai mažesnės sumos (10 000– 15 000 Lt) dydžio užstatą.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė jo gynėjo skundą tenkinti, prokurorė prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. V. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant D. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms, taip pat bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos D. V. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamus nusikaltimus.

Baudžiamojoje byloje esantys teisėtais būdais gauti duomenys aukštesniajam teismui leidžia taip manyti. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų R. R., R. M., A. L., A. N., R. G. parodymai, liudytojų T. R., N. M. parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų duomenys, iš Vokietijos Federacinės Respublikos gauti duomenys, kita bylos medžiaga.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nurodė priimto sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, dėl to BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

D. V. kaltinamas padaręs nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už daugumą iš kurių įstatymo sankcijose numatytos labai griežtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, o už kai kuriuos – ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 11 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys). Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas D. V. suėmimo terminą, vertino ne tik nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės: D. V. iki sulaikymo Lietuvoje niekur nedirbo ir neturėjo legalaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio, o tai, įvertinus jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, leidžia pagrįstai manyti, kad lėšų gyvenimui jis galėjo gauti iš nusikalstamos veiklos.

Be to, D. V. ilgą laiką dirbo užsienyje. Ši aplinkybė, įvertinus jam inkriminuojamų nusikaltimų tarptautinį pobūdį (pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, susijusių su merginų verbavimu dirbti prostitutėmis Nyderlandų Karalystėje), leidžia pagrįstai manyti, kad D. V. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant šį pagrindą nepaneigia kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės apie D. V. turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir mažamečius vaikus, ryšius su ligotu tėvu. Nors pastarosios aplinkybės gynėjo skunde nurodytos kaip patvirtinančios stiprius kaltinamojo socialinius ryšius, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės kaltinamajam nesutrukdė dirbti ir gyventi užsienyje. Priešingai išvadai nesudaro pagrindo tai, jog D. V. anksčiau neteistas.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad D. V. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad D. V. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie gerai organizuoti, truko gana ilgą laiko tarpą, apėmė kelių valstybių teritorijas, D. V. vaidmuo galimai padarytose nusikalstamose veikose buvo aktyvus. D. V. inkriminuoti nusikaltimai susiję su neteisėtų pajamų gavimu. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, darytina išvada, kad jis galėjo gauti lėšų gyvenimui nusikalstamu būdu.

Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių D. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. vasario 17 d. perduota Panevėžio apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo D. V. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis EŽTT praktika besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamo susivienijimo narių galimai padarytus visuomenei labai pavojingus nusikaltimus, susijusius su asmenų (taip pat ir nepilnamečių) įtraukimu į prostituciją bei pelnymusi iš jos, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turint tikslą ją platinti ir kt.

Ginčydamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, kaltinamojo gynėjas skunde nurodė argumentus dėl švelnesnės kardomosios priemonės D. V. paskyrimo. Tie argumentai nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad D. V. yra suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje ir šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismų suformuotą praktiką bei EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Gynėjas teisus skunde nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 neturi privalomos galios, tačiau skundžiamoje nutartyje jis ir neminimas. Teisės šaltinis yra teismų praktika, kurią formuoja bylas nagrinėjantys nacionaliniai ir tarptautinės jurisdikcijos teismai. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas paminėjo EŽTT praktiką, tiesa, jos nedetalizavo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl konkrečios kardomosios priemonės taikymo kiekvienu atveju įvertinama reikšmingų šiam klausimui spręsti aplinkybių visuma ir dėl kiekvieno asmens priimamas individualus sprendimas, todėl švelnesnių kardomųjų priemonių (šiuo atveju skunde nurodyto užstato) taikymas kitiems asmenims savaime nesudaro pagrindo panaikinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo D. V. ir pakeisti ją į švelnesnę.

Nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia sutikti su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. V. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.