Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui Giedriui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl Kauno apskrities VPK KPV 2010-03-31 nutarimu paskirtos papildomos administracinės nuobaudos termino sutrumpinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-03-31 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos EĮRS tyrėjo Algimanto Juškevičiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 216685 V. V. pagal ATPK 123 str. 5 d., 125 str. buvo nubaustas 400 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas ir administracinės nuobaudos paskirtos už tai, kad jis 2010-03-20 apie 21 val. 10 min. Šilutės rajone, Traksėdžių kaime, vairuodamas automobilį BMW 530, važiavo per geležinkelio pervažą nevykdydamas KET kelio ženklo Nr. 204 reikalavimų – nesustojo prieš šį ženklą ir geležinkelio pervažą pravažiavo nesustojęs, taip pat vairavo transporto priemonę, neapsidraudęs privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 173 p., 238 p. reikalavimus.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliotas atstovas teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įgaliotas atstovas paaiškino, kad pažeidimo sudėtys visiškai įrodytos. Važiavimas paskui vilkiką nėra priežastis nepastebėti kelio ženklo. Pareiškėjas turėjo 17 galiojančių nuobaudų, administracinės nuobaudos parinktos sankcijų vidurkių ribose ir dar labiau trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra pagrindo. Įgaliotas atstovas taip pat nurodė, kad priešingu atveju nebus pasiekti ATPK 20 str. nurodyti nuobaudų tikslai.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 216685 dokumentų (b.l. 8-32) duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas 2010-03-20 apie 21 val. 10 min. Šilutės rajone, Traksėdžių kaime, automobiliu BMW 530 važiavo per geležinkelio pervažą, nevykdydamas KET kelio ženklo Nr. 204 reikalavimų – nesustojo prieš šį ženklą ir pervažą pravažiavo nesustojęs, taip pat vairavo transporto priemonę, neapsidraudęs privalomuoju draudimu. Institucijos pareigūnai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė KET 173 p., 238 p. reikalavimus. Pateikti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai betarpiškai stebėjo pareiškėjo veiksmus geležinkelio pervažoje, o pažeidimų padarymo metu pareiškėjas turėjo 17 galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus.

KET 173 p. turinys nustato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą vairuotojas privalo vadovautis užtvaro padėtimi, šviesoforo signalais, kelio ženklų reikalavimais. KET 238 p. draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, kurių valdytojai nėra apsidraudę įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų visuma duoda neginčijamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo nesustojęs, nors KET ženklas jį įpareigojo sustoti, taip pat nebuvo apsidraudęs įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat pripažįsta šias aplinkybes. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nuosekliai patvirtino, kad geležinkelio pervažą pareiškėjas kirto nesustodamas prieš kelio ženklą Nr. 204, taip pat nepateikė draudimo poliso. Netikėti minėto pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Pareigūnas pareiškėjo nepažįsta, anksčiau su pareiškėju susitikę nebuvo (pareiškėjas šią aplinkybę taip pat pripažįsta). Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė. Teismas šiuos duomenis laiko nešališkais ir remiasi jais priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007 ir kt.). Dėl šių aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo padaryti KET pažeidimai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 123 str. 5 d., 125 str., nes jis pažeidė KET 173 p. 238 p. reikalavimus. Nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę nei sunkinančios, nei lengvinančios aplinkybės. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada ir savo iniciatyva nesunkina pareiškėjo teisinės padėties (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Dėl šių priežasčių baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo terminas pagrįstai parinkti sankcijos vidurkių ribose – iš esmės nepažeidžiant ATPK 30-2 str. 1 – 3 d. reikalavimų. Šių aplinkybių visuma taip pat duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinės nuobaudos paskirtos iš esmės nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 27 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 33 str., 272 str., 284 str., 256 str., 260 str. 280 str., 284 str., 286 str. nurodytų reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 256 str. – 257 str., 297 str.). Nutarime skirti administracines nuobaudas nėra individualizuotas administracinės nuobaudos skyrimas už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 str. nuostatų reikalavimų detalaus neišpildymo teismas nelaiko esminiu pažeidimu, duodančiu pakankamą pagrindą ginčijamam nutarimui panaikinti, nes galutinai nuobauda paskirta teisingai sankcijos už sunkesnį pažeidimą ribose.

Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas ir papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Teismas daro išvadą, kad taikyti ATPK 30-1 str. nėra pagrindo, nes ATPK 30-1 str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30-1 str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas padarė labai grubų bei pavojingą KET pažeidimą, tuo potencialiai sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, taip pat traukinių eismo saugumui. Be to, pareiškėjas per trumpą laiko tarpą sistemingai baudžiamas už KET pažeidimų padarymą, todėl laikytina, kad paskirtosios administracinės nuobaudos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta specialia teise, nes vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, KET reikalavimas pažeidinėja pastoviai. Iš to taip pat seka, kad policijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą, tinkamai vadovavosi ATPK normomis bei Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) reikalavimais, kurie teigia, jog priimdamas sprendimą įforminti KET ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikydamas administracinio poveikio priemones, policijos pareigūnas privalo įvertinti visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui ATPK 30-1 str. pagrindu sutrumpinti papildomos administracinės nuobaudos terminą iki 1 mėnesio skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, nuvykti pas giminaičius, į mokymo įstaigą įmanoma ne tik nuosavu, bet ir visuomeniniu transportu. Jokių kitų išimtinių faktinių aplinkybių, duodančių pagrindą taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas, teismas nenustatė. Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2010-03-31 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos EĮRS tyrėjo Algimanto Juškevičiaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 216685, kuriuo V. V. pagal ATPK 123 str. 5 d., 125 str. buvo nubaustas 400 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, palikti nepakeistą ir V. V. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.