- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- A-602-2318-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02936-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų dalies teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-688) 7.7 punktas atitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 19 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 4 straipsnio, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, įstatymo viršenybės bei teisėtumo principą, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu; 2) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1–4.2, 4.4–4.14, 5.1–5.2, 5.4–5.14, 6.1–6.13 punktai, ta apimtimi, kuria jie taikomi ne uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“, o kitiems keleivių vežimo reguliariais vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais paslaugas Vilniaus mieste teikiantiems asmenims, vežantiems keleivius autobusais ar (ir) troleibusais, atitinka Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, objektyvumo, teisėtumo, skaidrumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, o pripažinus prieštaraujančiais – laikyti juos panaikintais; 3) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-963 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-963) „Dėl tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ pakeitimo“ 1.1, 1.2, 1.5–1.8 punktai, ta apimtimi, kuria jie taikomi ne uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“, o kitiems keleivių vežimo reguliariais vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais paslaugas Vilniaus mieste teikiantiems asmenims, vežantiems keleivius autobusais ar (ir) troleibusais, bei 1.3 punktas atitinka Kelių transporto kodekso 16 str. 2 dalies nuostatas, objektyvumo, teisėtumo, skaidrumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, o pripažinus prieštaraujančiais – laikyti juos panaikintais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atmetė.
Teismas konstatavo, jog remiantis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 bei 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-963 dalys, kurias prašė ištirti pareiškėjas, pripažintinos teisėtomis, o pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimas dėl jų panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas 2013 m. birželio 5 d. (pagal gavimo datą) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinė byla nutrauktina.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti Vilniaus savivaldybės tarybos priimtų sprendimų dalių teisėtumą.
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atmetė.
Pareiškėjas 2013 m. birželio 5 d. (pagal gavimo datą) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą.
2013 m. lapkričio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo pareiškimo atsisakymas. Jame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ pripažino netekusiu galios byloje ginčijamą teisės aktą (2012 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 1-688), t. y. nebeliko ginčo dalyko, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią pareiškėjas gali atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir po to, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, atsisakė nuo pirmosios instancijos teismui paduoto 2012 m. lapkričio 20 d. pareiškimo Nr. 3-564 bei 2013 m. vasario 12 d. patikslinto pareiškimo Nr. 3-77 ir prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktas numato, jog jei pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, teismas nutraukia bylą. ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas teisę atsisakyti skundo gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pabrėžtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ši pareiškėjo teisė – atsiimti skundą – apima ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A438-729/2008, Nr. A756-1047/2009).
Pareiškėjas 2013 m. birželio 5 d. (pagal gavimo datą) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė raštą, kuriuo atsisako nuo pareiškimo administracinėje byloje Nr. I-1391-561/2013, ir pažymėjo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo prašymo procesinės pasekmės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti bylą.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla turi būti nutraukta pareiškėjui atsisakius nuo pareiškimo, naikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų dalies teisėtumo ištyrimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.