Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (23.31-08)491-34 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. balandžio 4 d. gavo iš Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą išieškoti iš pareiškėjo 2 424,58 Eur skolą (b. l. 37–55). Prašymas buvo pateiktas vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA10687 informavo pareiškėją apie Jungtinės Karalystės prašymą suteikti pagalbą ir išieškomą mokesčio sumą (b. l. 57). Atsakovė 2016 m. birželio 17 d. gavo iš pareiškėjo prašymą, kuriuo buvo informuota, jog buvo pateiktas skundas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui dėl išieškomos sumos, todėl prašoma sustabdyti išieškojimo vykdymą (b. l. 58–64). Atsakovė, atsižvelgusi į gautą prašymą, 2016 m. birželio 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad išieškojimas sustabdomas tol, kol bus gautas atsakymas iš Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus (b. l. 66). Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 65-2173 informavo pareiškėją, jog skolos išieškojimas yra tęsiamas (b. l. 67–76), o 2017 m. lapkričio 16 d. raštu nurodė, jog užsienio valstybė jo skundą atmetė, todėl mokestinė prievolė bus toliau išieškoma iš pareiškėjo kredito sąskaitų (b. l. 77). Tuo pagrindu mokesčių administratorius priėmė skundžiamą 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)491-34 (b. l. 79), kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 2 424,58 Eur skolą.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jei kitaip nenumato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiškumas ir kreipiamasi dėl būtinos pagalbos (1 punktas); užtikrinama, kad teikiama informacija bus naudojama išimtinai apmokestinimo ar mokesčių teisės pažeidimų tyrimo tikslais (2 punktas); patenkinus kreipimąsi nebus pažeisti Lietuvos Respublikos ar jos asmenų teisėti interesai ir nebus paskleista valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudaranti informacija (3 punktas); bus užtikrintas informacijos slaptumas (4 punktas); užsienio valstybės institucija, kuri kreipiasi, yra išnaudojusi visas įprastines galimybes tikslui, dėl kurio kreipiamasi, pasiekti (5 punktas);

Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus specialus Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavus prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Atsakovei 2016 m. balandžio 4 d. buvo pateiktas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus suvienodintos formos dokumentas dėl išieškojimo vykdymo iš pareiškėjo (b. l. 39–55), todėl remiantis minėta nuostata, atsakovė pagrįstai jį laikė pakankamu pagrindu pradėti išieškojimą.

Remiantis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos institucija atnaujina išieškojimą, kai gauna prašymą vykdyti išieškojimą ir pataisytą suvienodintą dokumentą. Kai prašymas vykdyti išieškojimą buvo pakeistas dėl prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos, kuri prašančiojoje valstybėje narėje nagrinėja ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo, prašančioji institucija perduoda šį sprendimą kartu su pataisytu suvienodintu dokumentu.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 17 d. buvo informavęs atsakovę, jog yra pateiktas skundas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui (b. l. 58), todėl atsakovė pagrįstai stabdė išieškojimą tol, kol bus išnagrinėtas ginčas užsienio valstybėje (b. l. 66). Remiantis byloje pateiktais duomenimis, matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d. buvo gautas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymas tęsti išieškojimą iš pareiškėjo, kuriame nurodyta, jog pateiktas skundas dėl išieškomos sumos buvo atmestas (b. l. 69–76). Atsižvelgus į tai, jog atsakovė gavo patikslintą suvienodintą dokumentą, kuriuo informuojama apie vykusio ginčo pabaigą, laikytina, kad pagrįstai 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-35038 buvo atnaujintas išieškojimas iš pareiškėjo (b. l. 77)

Skunde pareiškėjas pažymi, jog byla užsienio mokesčių administratoriaus buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir jis nėra informuotas apie priimtą sprendimą. Teismas pažymi, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-35038 informavo pareiškėją, jog užsienio institucija jo prašymą atmetė. Remiantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas, žinodamas, kad jo skundą nagrinėja užsienio institucija, turi pareigą elgtis aktyviai, atidžiai bei rūpestingai, domėtis skundo nagrinėjimo eiga ir kreiptis į kompetentingą užsienio instituciją dėl informacijos, susijusios su skundo išnagrinėjimu, suteikimo, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas mano, jog mokesčių administratorius neatsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pagal kurį užsienio valstybės institucija, kuri kreipiasi, turi būti išnaudojusi visas įprastines galimybes tikslui, dėl kurio kreipiamasi, pasiekti, tačiau teismo nuomone, tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius prašyme suteikti pagalbą yra nurodęs, jog prašančioje valstybėje buvo taikytos reikalavimo vykdymo procedūros, tačiau visa reikiama suma nebuvo išieškota, nes prašančioje valstybėje nėra turto, iš kurio būtų galima išieškoti arba taikant reikalavimo vykdymo procedūras visa suma nebus išieškota, o prašančioji institucija turi informacijos, kad asmuo turi turto valstybėje, į kurią kreipiamasi (b. l. 70). Teismas, atsižvelgęs į tai, daro išvadą, kad prašančiojoje valstybėje buvo įvertintos visos galimybės skolai išieškoti, o mokesčių administratorius, gavęs suvienodintos formos dokumentą, neturėjo pagrindo abejoti oficialios užsienio institucijos pateiktais duomenimis, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Įstatymo 16 straipsnis nustato atvejus, kai savitarpio pagalba neteikiama, jeigu pagalbos prašoma dėl daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimų, šį terminą skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo datos prašančiojoje valstybėje narėje iki pirminio prašymo suteikti pagalbą pateikimo datos (2 dalies 1 punktas); reikalavimai yra senesni kaip dešimties metų, šį terminą skaičiuojant nuo datos, kai reikalavimo vykdymas tapo galimas prašančiojoje valstybėje narėje (2 dalies 2 punktas); bendra reikalavimų suma yra mažesnė negu 1 500 eurų (2 dalies 3 punktas). Įvertinus minėtus atvejus bei susiklosčiusias byloje aplinkybes, matyti, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus pateikto prašymo. Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, gali atidėti skolos grąžinimą arba leisti grąžinti skolą dalimis.

Skunde teigiama, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Vadovaujantis minėta nuostata, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip yra akcentavęs, kad aplinkybę, ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-45-520/2017).

Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad atsakovė nurodė, kokiomis teisės aktų nuostatomis yra remiamasi, pažymėjo, kad išieškojimas yra vykdomas pagal užsienio institucijos prašymą, kurios kopiją pridėjo pareiškėjui, taip pat nurodė sumą, kuri išieškotina iš pareiškėjo ir sprendimo apskundimo tvarką. Teismas daro išvadą, kad iš skundžiamo sprendimo pareiškėjui yra suprantama visuomeninių santykių esmė ir iš jų kylančios teisinės pasekmės, todėl pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų nėra.

Atsižvelgus į byloje išdėstytas teisės aktų nuostatas matyti, kad mokesčių administratorius gavęs kitos užsienio valstybės narės mokesčių administracijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti, o suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas išieškojimui pradėti. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-227-602/2018l ir kt.). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad mokesčių administratorius teisėtai bei pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo tęsė išieškojimą iš pareiškėjo, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.