Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. O. (M. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl delspinigių sumažinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „SP Baltic“, A. O. ir antstolė D. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2006 m. birželio 19 d. atsakovas UAB Medicinos bankas ir trečiasis asmuo UAB „SP Baltic“ sudarė kredito linijos sutartį. 2009 m. gruodžio 29 d. papildomu susitarimu Nr. 6 šios sutarties šalys, be kita ko, susitarė, kad maksimalus kredito limitas yra 699 861,99 Lt, kurį sudaro iš pradelstų mokėjimų atkelta kredito linijos suma, o iki šio susitarimo priskaičiuotų delspinigių – 225 963,18 Lt – mokėjimas atidedamas iki 2012 m. birželio 11 d. (kredito grąžinimo terminas). Trečiojo asmens UAB „SP Baltic“ tinkamas įsipareigojimų vykdymas pagal kredito linijos sutartį buvo užtikrintas, be kita ko, ieškovo M. O. ir trečiojo asmens A. O. nekilnojamojo turto įkeitimu. Trečiajam asmeniui UAB „SP Baltic“ netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, 2010 m. liepos 20 d. atsakovas kredito linijos sutartį nutraukė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė išieškoti trečiojo asmens UAB „SP Baltic“ skolą atsakovui: 699 861,99 Lt kredito, 242 983,03 Lt palūkanų ir 305 163,48 Lt delspinigių, iš įkeisto ieškovo ir trečiojo asmens A. O. nekilnojamojo turto. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo iškelta trečiojo asmens UAB „SP Baltic“ bankroto byla.

2012 m. vasario 9 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti atsakovo reikalaujamus delspinigius iki 125 975,15 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nepagrįstai priskaičiavo 305 163,48 Lt dydžio delspinigius, nes tokiam reikalavimui turi būti taikoma 6 mėn. ieškinio senatis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismu 2013 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – sumažino atsakovo iš ieškovo reikalaujamus delspinigius iki 152 581,74 Lt.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad byla turi būti nutraukta. Teismo nuomone, aplinkybė, kad yra įsiteisėjusios Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis įtraukti atsakovą į trečiojo asmens BUAB „SP Baltic“ bankroto bylą su 1 287 041,09 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl reikalaujamų sumokėti delspinigių sumažinimo, nes bet kurios hipotekos bylos proceso stadijos metu suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad hipotekos teisėjas negali spręsti klausimo dėl netesybų mažinimo, kad ginčas dėl netesybų mažinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas turi teisę ginčyti nesumokėtų delspinigių dydį, nes, sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio sumažinimo, nėra sprendžiamas sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo netesyboms klausimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „SP Baltic“ 2009 m. gruodžio 29 d. papildomu susitarimu Nr. 6 įsipareigojo iki 2009 m. gruodžio 29 d. priskaičiuotų 225 963,18 Lt dydžio delspinigių mokėjimą atidėti iki 2012 m. birželio 11 d., tuo pripažįstant prievolę dėl delspinigių sumokėjimo. Tai, kad buvo pripažinta skolininko prievolė dėl delspinigių sumokėjimo, nepanaikina ieškovo teisės prašyti sumažinti nesumokėtų delspinigių dydį, nes įstatymų leidėjas neriboja asmens teisės kreiptis į teismą dėl delspinigių sumažinimo, kai yra atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai vykdymo procese.

Teismas sprendė, kad reikalaujamų sumokėti netesybų dydis – 305 163,48 Lt – yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį – kredito suteikimą įmonei (trečiajam asmeniui), padarytą prievolės pažeidimą, jo padarinius, ieškovo pajamas, turtinę padėtį, negrąžintą kreditą (699 861,99 Lt), nesumokėtas palūkanas (254 281,30 Lt) ir baudą (3 752 Lt); netesybos sudaro 43 proc. negrąžinto kredito sumos. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sumažino delspinigius 152 581,74 Lt suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas M. O. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – sumažinti delspinigius iki 125 975,15 Lt.

Apelianto teigimu, teismas neįvertino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomo 6 mėn. ieškinio senaties termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 5 d.). Be to, teismas neteisingai nustatė netesybų ir negrąžinto kredito santykį – jis yra ne 48 proc., o 78 proc., nes prie 305 163,48 Lt dydžio delspinigių turėtų būti pridėtos ir 242 983,03 Lt dydžio palūkanos. Tai parodo, kad netesybos yra neprotingos, lupikiškos, todėl turėtų būti dar labiau mažinamos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Atsakovas UAB Medicinos bankas prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovo nuomone, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes apeliantas neturėjo teisės paduoti nei apeliacinio skundo, nei ieškinio. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad įsiskolinimo atsakovui dydžio klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paneigia aptariamos nutarties res judicata galią. Atsakovo manymu, apeliantas su ieškiniu dėl delspinigių mažinimo turėjo kreiptis iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties įsiteisėjimo.

Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. 2009 m. gruodžio 29 d. papildomu susitarimu Nr. 6 buvo patvirtinta prievolė mokėti 225 963,18 Lt dydžio delspinigius, taip pat susitarta dėl jų mokėjimo termino atidėjimo iki 2012 m. birželio 11 d. Todėl tik po šio datos ir galėjo būti pradėta skaičiuoti ieškinio senaties termino eiga. Ieškinio senaties termino pabaigos data turėtų būti laikoma 2012 m. gruodžio 11 d. Atsakovas pažymi, kad jo 2010 m. gruodžio 14 d. kreipimasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto nutraukė ieškinio senaties terminą; pakartotinai į teismą buvo kreiptasi 2011 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „SP Baltic“ bankroto byloje buvo patvirtintas dar didesnė delspinigių suma – 329 145,81 Lt; ši nutartis nebuvo ginčijama, kas taip pat patvirtina ribotas galimybes ginčyti delspinigių dydį nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas nurodo, kad reikalavimas mažinti delspinigius remiantis CK 6.37 straipsniu ir 6.258 straipsnio 3 dalimi buvo pareikštas tik apeliaciniame skunde. Be to, apeliantas neteisingai skaičiuoja netesybų ir negrąžinto kredito santykį, nes nepagrįstai prie netesybų priskiria palūkanas. Apskritai delspinigiai turėtų būti lyginami ne tik su negrąžintu kreditu, bet ir su mokėjimo už suteiktą kreditą funkciją atliekančiomis palūkanomis. Atsakovo nuomone, mažinti delspinigių iki apelianto prašomo dydžio nėra pagrindo.

Trečiasis asmuo BUAB „SP Baltic“ prašo nagrinėti apeliacinį skundą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su hipotekos teisiniais santykiais. Kadangi byla dėl priverstinio trečiojo asmens UAB „SP Baltic“ skolos išieškojimo iš įkeisto apelianto ir trečiojo asmens A. O. nekilnojamojo turto pradėta 2010 m. gruodžio 14 d. (b. l. 92), šiems santykiams taikomos materialiosios (CK 4.170–4.197 str.) ir proceso (CPK 542–569 str.) teisės normos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d.

Dėl apelianto teisės kreiptis į teismą

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliantas neturėjo teisės nei reikšti ieškinį, nei paduoti skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi klausimas dėl netesybų dydžio yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi; apeliantas į teismą su ieškiniu dėl netesybų mažinimo turėjo kreiptis iki nurodytos nutarties įsiteisėjimo ir prašyti stabdyti bylą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką hipotekos teisėjas, be kita ko, turi teisę tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva spręsti dėl netesybų sumažinimo, ir todėl mano, jog aptariama hipotekos teisėjo nutartimi jau buvo nustatyta, kad netesybos yra protingo dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl hipotekos teisėjo teisės spręsti sutartinių netesybų mažinimo klausimą nagrinėjant bylą dėl hipotekos teisinių santykių, kai hipotekos kreditorius kreipėsi dėl skolos išieškojimo, nebuvo vienoda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje byloje pagal pareiškėjo „Danske Bank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (bylos Nr. 3K-7-508/2013), šią praktiką suvienodino ir konstatavo, kad hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti dėl sutartinių netesybų mažinimo, o ginčas dėl jų turi būti nagrinėjamas ginčo teisena. Nagrinėjamu atveju byloje pagal atsakovo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo priimtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. ir 2012 m. kovo 16 d. nutartys, kuriose buvo spręsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo klausimai (b. l. 83-87, 92-97), taip pat neleidžia daryti priešingos išvados – nutartyse aiškiai konstatuota, kad šioje byloje (byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo) negali būti sprendžiama dėl netesybų mažinimo, o toks klausimas turi būti nagrinėjamas kitoje byloje ginčo teisenos tvarka. Taigi negalima sutikti su atsakovu, kad hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo nustatyta, jog netesybos yra protingo dydžio, – toks klausimas ne tik negalėjo būti, bet ir nebuvo sprendžiamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstyta taip pat reiškia, kad aptariama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priežastimi nei atsisakyti priimti apelianto ieškinį, nei bylą nutraukti dėl to, kad esą yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, – apelianto inicijuotas ginčas nėra tapatus (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog priverstinio išieškojimo procedūros iš įkeisto nekilnojamojo turto būtų baigtos; aptariama hipotekos teisėjo nutartis antstoliui pateikta tik 2013 m. vasario 25 d. (b. l. 246). Nurodytos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje S. B. v. D. R., S. R., bylos Nr. 3K-3-494/2011). Taigi šios bylos procesas nepažeidė hipotekos teisėjo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties res judicata galios (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Todėl ir pagrindo nutraukti apeliacinį procesą nėra.

Dėl apelianto reikalavimo sumažinti netesybas (delspinigius) taikant ieškinio senatį

Apeliantas reikalavo sumažinti netesybas nuo 305 163,48 Lt iki 125 975,15 Lt sumos. Pozicija grįsta tuo, kad netesyboms nuo 699 861,99 Lt negrąžinto kredito turi būti taikomas 6 mėn. ieškinio senaties terminas; tokiu būdu už šį laikotarpį, atsižvelgiant į sutartą 0,1 proc. delspinigių normą, netesybos siekia nurodytą 125 975,15 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties netaikė, tačiau sumažino netesybas dėl to, kad jos, teismo nuomone, yra neprotingai didelės.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantas nepagrįstai netesybas skaičiuoja tik nuo negrąžintos kredito sumos. Pagal atsakovo ir trečiojo asmens UAB „SP Baltic“ sudarytą kredito linijos sutartį už suteiktą kreditą turėjo būti mokamos palūkanos, atliekančios mokėjimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (2.2 p.). Sutarties 2.9 punktas įtvirtino, kad delspinigiai mokami nuo laiku nesumokėtos sumos, t. y. tiek nuo kredito, tiek nuo palūkanų; būtent tokiu būdu atsakovas ir skaičiavo netesybas (b. l. 100-102). Analogiškas nuostatas nustato ir įstatymas (CK 6.881 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos (b. l. 100, 84), visos palūkanos siekia 242 983,03 Lt. Net iš šios sumos atėmus padidintas palūkanas, mokamas už tam tikrus kredito linijos sutarties pažeidimus (4.5 -4.7 p.) (b. l. 100), palūkanos siektų 232 459,37 Lt, o bendra negrąžinto kredito ir šių palūkanų suma – 932 321,36 Lt. Tokiu būdu netesybos, apskaičiuotos pagal apelianto siūlymą už 6 mėn., siektų 167 817,84 Lt. Tai didesnė suma nei nustatyta skundžiamu sprendimu.

Bylos duomenimis (b. l. 100), į 305 163,48 Lt dydžio netesybas įtraukta 225 963,18 Lt suma. Tokio dydžio delspinigius atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „SP Baltic“ nustatė 2009 m. gruodžio 29 d. papildomu susitarimu Nr. 6 prie kredito linijos sutarties (b. l. 23-25). Šie delspinigiai paskaičiuoti iki aptariamo susitarimo sudarymo; trečiasis asmuo UAB „SP Baltic“ įsipareigojo juos padengti iki 2012 m. birželio 11 d. (3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas susitarimas reikšmingas dviem aspektais: pirma, trečiasis asmuo UAB „SP Baltic“ sutiko su delspinigių dydžiu ir įsipareigojo juos padengti, kas, taikant įstatymo analogiją (CK 1.8 str. 1 d.), galėtų būti prilyginama nuginčijamo sandorio patvirtinimui, panaikinančiam teisę vėliau sandorį ginčyti (CK 1.79 str.), ar savanoriškam delspinigių sumokėjimui, apribojančiam galimybę vėliau juos mažinti (CK 6.73 str. 2 d), ir, antra, susitarimas nutraukė ieškinio senatį (CK 1.130 str. 2 d.). Kadangi kredito linijos sutartis buvo atsakovo vienašališkai nutraukta nuo 2010 m. liepos 20 d., kartu buvo nutraukti ir visi sutarties pakeitimai, įskaitant aptariamą 2009 m. gruodžio 29 d. papildomą susitarimą Nr. 6. Po sutarties nutraukimo ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 225 963,18 Lt delspinigių atsinaujino (CK 1.130 str. 3 d.). Šis senaties terminas vėl nutrūko, kai atsakovas, nepraėjus 6 mėn. po kredito linijos sutarties nutraukimo, 2010 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 88-93) (CK 1.130 str. 1 d.). Taigi ieškinio senatis reikalavimui dėl 225 963,18 Lt delspinigių priteisimo nebuvo praleista, todėl mažinti šią sumą apelianto ieškinyje nurodytu pagrindu negalima.

Minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ne dėl to, kad taikė ieškinio senatį netesyboms, o todėl, kad netesybas pripažino neprotingai didelėmis. Be to, skundžiame sprendime sumažinta pati delspinigių suma – 305 163,48 Lt, o ne delspinigių norma – 0,1 proc., kurios apeliantas nei pirmosios instancijos teisme (b. l. 55, 56, 209, 210), nei apeliaciniame skunde (b. l. 232, 233) iš esmės neginčijo. Atsižvelgiant į tai ir konstatavus, kad ieškinio senatis reikalavimui dėl 225 963,18 Lt delspinigių negali būti taikoma, spręsti dėl senaties taikymo delspinigiams, viršijantiems 225 963,18 Lt dydį (b. l. 100-102), nėra reikalinga, nes tai nepakeistų galutinio bylos rezultato. Be to, minėta, netesybos, apskaičiuotos pagal apelianto siūlymą už 6 mėn. nuo bendros negrąžinto kredito ir pelno (mokėjimo) palūkanų sumos, kaip tai ir numatė kredito linijos sutartis, siektų 167 817,84 Lt – daugiau nei nustatyta skundžiamu sprendimu (CPK 313 str.).

Dėl sumažintų netesybų

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad yra pagrindas mažinti netesybas dar daugiau nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nes sprendime buvo nurodytas neteisingas netesybų ir negrąžinto kredito santykis. Su tokiu reikalavimu negalima sutikti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai 242 983,03 Lt dydžio palūkanos priskiriamos prie netesybų. Priešingai, kaip jau buvo konstatuota, didžioji dalis šių palūkanų – 232 459,37 Lt – atlieka mokėjimo (pelno), o ne nuostolių kompensavimo funkciją. Dėl šios priežasties sumažintos netesybos apskritai turėtų būti lyginamos su negrąžinto kredito ir nesumokėtų pelno palūkanų suma; toks santykis sudarytų 16 proc. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sumažintos netesybos yra protingo dydžio. Teismas įvertino pagrindinės prievolės pobūdį, jos pažeidimą, padarinius, apelianto pajamas, turtinę padėtį, netesybų ir kredito santykį, palūkanų ir baudos dydį, šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Dar daugiau mažinti netesybas nėra pagrindo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, teigia, kad trečiojo asmens BUAB „SP Baltic“ bankroto byloje buvo patvirtintos dar didesnės netesybos, kas apsunkina galimybes ginčyti netesybų dydį nagrinėjamoje byloje. Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas draudimas bloginti apelianto padėtį (CPK 313 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą nepakeistą.

TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Vigintas VišinskisEgidijus Žironas